Bagandai
Bagandai | |
---|---|
Bagandų moterys vestuviniais rūbais
| |
Gyventojų skaičius | ~6,3 mln. |
Populiacija šalyse | Uganda: 6,27 mln. Tanzanija: 10 000 |
Kalba (-os) | luganda, suahilių |
Religijos | krikščionybė, prigimtinė tikyba, islamas |
Giminingos etninės grupės | njorai, batorai, hemai, kigai, banjaruandai, kiti bantai |
Vikiteka: | Bagandai |
Bagandai arba gandai (sav. Baganda) – Rytų Afrikos tauta, priklausanti bantams. Gyvena Ugandoje, tarp Viktorijos ir Kiogos ežerų. Yra gyvenančių ir Tanzanijoje. Populiacija – 6,27 mln. žmonių (2015 m., XX a. II pusėje – 3,25 mln.). Tai skaitlingiausia Ugandos tauta. Kalba gandų kalba (luganda), priklausančia bantų kalboms, taip pat suahiliškai. Dauguma – krikščionys (katalikai, protestantai), yra išlaikiusių prigimtinę tikybą, musulmonų (sunitų).
Nuo XIII iki XIX a. pab. gandai turėjo sukūrę savo valstybę Bugandą (dabar Ugandos dalis).
Verčiasi rankine pasėline-lydimine žemdirbyste (sorgai, kukurūzai, ankštiniai, soros, ypač bananai, prekybai augina kavą, medvilnę, tabaką ir kt.), gyvulininkyste (daugiausia ožkos, avys, galvijų auginimą stabdo musė cėcė). Dirba samdomus darbus. Amatai: keraminių ir medinių indų gamyba, pynimas, kalyba, odos apdirbimas, audimas, gaminimas iš karnų (mbugu).
Bagandų būstas cilindiškas-kūgiškas. Griaučius sudaro kartys, perpintos vytelėmis, stogas iš lapų.
Tradicinis rūbas – juosmens raiščiai iš karnų pluošto, odos ar augalinio pluošto. Pas žynius – apsiaustai iš karnų pluošto.
Bagandų virtuvės pagrindą sudaro kruopų ir miltų košės su daržovių užpilais, kartais mėsa.
Išlikęs skirstymasis į patrilinijines gimines. Tradicinei tikybai būdingas gausus dievų panteonas, pagarba gamtos ir vado protėvių (kabaki) dvasioms. Išvystyta tautosaka, ypač muzikinė.[1]
-
Bagandų muzikantas
-
Bagandai, vilkintys rekonstruotais senaisiais apdarais
-
Šokėjos
-
Bagandų ąsotėlis (XX a. pr.)