Džaulio efektas
Džaulio efektas ir Džaulio dėsniai pagrindžia keletą skirtingų fizikinių reiškinių, kuriuos išaiškino ar apibūdino anglų fizikas Džeimsas Džaulis. Šie fizikiniai efektai nėra vienodi, bet visi literatūroje dažnai arba kartais yra vadinami „Džaulio efektu“ arba „Džaulio dėsniu“. Šie fizikiniai efektai apima:
- Pirmasis Džaulio dėsnis (Džaulio šildymas) - fizikinis dėsnis, išreiškiantis santykį tarp generuojamos šilumos ir elektros srovės, tekančios per laidininką.
- Antrasis Džaulio dėsnis teigia, kad idealiųjų dujų vidinė energija nepriklauso nuo tūrio ir slėgio, o susijusi tik su jų temperatūra.
- Magnetostrikcija – tai feromagnetinių medžiagų savybė, dėl kurios jos keičia savo formą, veikiamos magnetinio lauko.
- Džaulio–Tomsono efektas (Džaulio plėtimosi metu) – dujų temperatūros pokytis (paprastai aušinimas), kai leidžiama laisvai plėstis.
- Gafo-Džaulio efektas priverčia elastomerą susitraukti, jei jis yra šildomas, kol įtemptas.
Pirmasis Džaulio dėsnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1840 iki 1843 m. Džaulis atidžiai ištyrė šilumą, kurią sukuria elektros srovė. Remdamasis šiuo tyrimu, jis sukūrė Džaulio dėsnius šildymui, kurių pirmasis paprastai vadinamas Džaulio efektu. Džaulio pirmasis dėsnis išreiškia ryšį tarp šilumos, sukurtos laidininko, ir srovės srauto, varžos ir laiko.[1]
Magnetostrikcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Magnetostrikcijos efektas apibūdina feromagnetinių medžiagų savybę, kuri pasižymi magnetinamo kūno formos ir matmenų kitimu arba deformuojamo kūno įmagnetėjimo kitimu. Džaulis pirmą kartą pranešė apie feromagnetinių strypų ilgio kitimo stebėjimą 1842 m.[2]
Džaulio plėtimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1845 m. Džaulis ištyrė laisvą dujų plėtimąsi į didesnį tūrį. Tai tapo žinoma kaip Džaulio plėtimusi.[3] Dujų aušinimas, leidžiant jas laisvai išplėsti, kartais vadinamas Džaulio efektu.[4]
Gafo-Džaulio efektas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jei elastinga juosta iš pradžių ištempiama ir po to šildoma, ji susitrauks, o ne išsiplės. Šį poveikį pirmą kartą 1802 m. stebėjo Džonas Gafas, o 1850-aisiais tyrinėjo Džaulis, kol vėliau šis reiškinys tapo žinomas kaip Gafo-Džaulio efektas.[5]
Taip pat skaityti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Crew, Henry (1910). General physics: an elementary text-book FOR colleges, 2nd Edition. The University of Michigan: The Macmillan Company. pp. 402–404.
- ↑ Joule, J.P. (1847). „On the Effects of Magnetism upon the Dimensions of Iron and Steel Bars“. The London, Edinburgh, and Dublin Philosophical Magazine and Journal of Science. Taylor & Francis. 30, Third Series: 76–87, 225–241. Nuoroda tikrinta 2009-07-19. Joule observed in this paper that he first reported the measurements in a Conversazione in Manchester, England, in (Sturgeon's) Annals of Electricity, Magnetism, and Chemistry 8, 219-224 (1842)
- ↑ Longair, M. S. (2003). Theoretical concepts in physics: an alternative view of theoretical reasoning in physics, 2nd Ed. Cambridge University Press. p. 217. ISBN 978-0-521-52878-8.
- ↑ „Thermodynamics of cooling“ (PDF). The University of Sydney. 2005. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-06-11. Nuoroda tikrinta 2009-07-22.
- ↑ „John Gough and his Observation of Rubber Thermodynamics“. Yale University. 1998-10-06. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2009-07-19.