Arsenas
- Kitos reikšmės – AS.
Arsenas (As) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 33 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
74,92160(2) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
139 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
947 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d10 4s² 4p³ |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
120 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
2,18 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
? |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
5,78 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
50 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
1090 K |
Lydymosi šiluma |
27,7 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
876 K |
Garavimo šiluma |
32,4 kJ/mol |
Molinis tūris |
12,96 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Arsenas (Arsenicum, gr. arsenikon 'pigmentas') – cheminis periodinės elementų lentelės V grupės cheminis elementas, žymimas As, eilės numeris 33. Turi tik vieną stabilų izotopą – 75As. Junginiuose trivalentis ar penkiavalentis. Reaktingas. Gamtoje randamas daugiausia junginiuose su metalais ar siera. Spalva nuo švininės iki pilkai juodos. Blizgesys matinis, šviežiai nulaužtas – metalinis. Kietumas Moso skalėje – 3,5. Tankis 5730 kg/m³. Arseno randama Kaukaze, Užbaikalėje, Altajuje, Urale, Vokietijoje, Norvegijoje. Naudojamas kaip reduktorius. Arsenas ir visi jo junginiai labai nuodingi, dėl to vertintas senovėje (arseno junginiai minimi Aristotelio). Pirmasis gryną arseną išgavo Albertas Didysis.
Pagrindinės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Elementui pavadinimą suteikė vienas svarbiausių jo junginių – arsenikas (arba diarseno trioksidas – As2O3), geltonas ir nuodingas junginys.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiausiai arseno yra sunaudojama gaminant šratus ir vaistus (energijos stimuliatorius).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 26 p. ISBN 9955-25-108-5.