Ančiasnapis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ornithorhynchus anatinus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
_Scottsdale.jpg) Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Ornithorhynchus anatinus Shaw, 1799 | ||||||||||||||
 Paplitimas |
Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus) – ančiasnapinių (Ornithorhynchidae) šeimos, monotipinės ančiasnapių (Ornithorhynchus) genties žinduolis.
Tai unikalus Australijos žemyno gyvūnas, turintis panašų į anties snapą, plėvėtas kojas ir panašią į bebro uodegą. Ančiasnapis ir dvi echidnų rūšys yra vieninteliai kiaušinius dedantys žinduoliai. Tokie gyvūnai turi žemesnę, nei kitų žinduolių, kūno temperatūrą. Ančiasnapio snapas nepanašus į kietus paukščių snapus – tai minkšta, lanksti, oda padengta kūno išauga. Snapas ir kojos būna juodos spalvos, kailis dažniausiai tamsiai rudas. Kailį sudaro 2 sluoksniai – tankus, vandeniui atsparus išorinis ir pilkas vilnonis vidinis.
Plėvės ant kojų reikalingos ančiasnapiui plaukiant arba rausiant urvus. Uodegoje laikomos riebalų atsargos. Patinas ant užpakalinių kojų, vidinėje pusėje, turi aštrius dyglius, kurie sujungti su nuodų liauka. Dygliai naudojami ginantis nuo priešų ar kovojant su kitais patinais. Nuodai žmogui gali sukelti kankinančius skausmus, tačiau mirtini būna tik mažiems gyvūnams.
Suaugęs ančiasnapis būna nuo 45 cm iki 60 cm ilgio ir sveria iki 2,7 kg. Patelės šiek tiek mažesnės už patinėlius.
Ančiasnapiai maitinasi vabzdžių lervomis, krevetėmis, dvigeldžiais moliuskais, varlėmis ir žuvų ikrais. Kadangi ančiasnapiai neturi dantų, tai maisto paėmimui ir moliuskų geldelių sutraiškymui naudoja savo snapą bei jo kraštuose esančias ragines plokšteles. Ančiasnapio snapas reaguoja į gyvių, kuriuos jis nardydamas po vandeniu medžioja, elektrinius impulsus. Po vandeniu ančiasnapis gali išbūti iki 1,5 min. Maisto ieško 12-13 valandų kasdien ir gali suvartoti pusę savo kūno svorio maisto. Per dieną atlieka apie 80 panirimų. Surastą maistą ančiasnapis talpina skruostuose esančiuose maišeliuose, vėliau išlipęs į sausumą maistą išsirūšiuoja, ir kas tinkama suėda. Ančiasnapis stiprus, tačiau nelabai greitas plaukikas, nes plaukia tik priekinių kojų pagalba.
Ančiasnapis – naktinis, bailus ir atsargus žvėrelis, tačiau poravimosi metu tampa agresyvus. Gyvena 4,5–9 m ilgio urvuose, išraustuose palei vandens telkinio krantą. Urvas naudojamas ir kaip maisto atsargų sandėlis. Aptinkami rytinėje Australijoje ir Tasmanijos saloje. Ančiasnapiai neretai tampa vanagų, erelių, pelėdų, varanų, vandens žiurkių, pitonų, lapių ir šunų aukomis.
Ančiasnapių poravimasis vyksta vandenyje. Po 12–14 dienų patelė savo paruoštame lizde padeda nuo 1 iki 3 kiaušinių. Po 10–12 dienų išsirita jaunikliai.
Po gimimo mažyliai maitinasi motinos pienu, tačiau kitaip nei kiti žinduoliai, ančiasnapiai neturi spenelių, o yra tik pieno liaukos, iš kurių bėgantį pieną ir laka jaunikliai. Po 6 savaičių jaunikliams užauga kailis ir jie jau gali trumpam palikti lizdą. Visiškai ančiasnapiai suauga po 5 mėn. Gyvenimo trukmė – apie 17 metų. Ančiasnapiai įtraukti į Australijos saugomų gyvūnų knygą.