Japetas (palydovas)

**Japetas**
Atradimas
Cassini-Huygens nuotrauka
Atradėjas	G. D. Cassini
Atrastas	1671 m. spalio 25 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė	3 560 820 km
Ekscentricitetas	0,0283^[1]
Apskriejimo periodas	79,3215 d
Posvyris	17,28° (į ekliptiką) 15,47° (į Saturno ekvat.) 7,52° (į Laplaso plokštumą)
Planetos palydovas	Saturno
Fizinės charakteristikos
Dimensijos	1494×1498×1425 km^[2]
Vidutinis skersmuo	1472 km^[2]
Masė	(1,805635±0,000375)×10²¹ kg^[3]
Vidutinis tankis	1,0830±0,0066 g/cm³^[3]
Laisvojo kritimo pagreitis	~0,223 m/s²
Pabėgimo greitis	~0,572 km/s
Sukimosi apie ašį periodas	79,3215 d (sinchroninis)
Ašies posvyris	0°
Albedas	0,05–0,5^[4]

Japetas, arba Saturnas VIII – natūralus Saturno palydovas, kurį 1671 m. spalio 25 d. atrado astronomas Giovanni Domenico Cassini. Palydovas pavadintas titano Japeto graikų mitologijoje vardu.

Vardas

Cassini keturis atrastus palydovus (Tetiją, Dionę, Rėją ir Japetą) Liudviko XIV garbei pavadino „Sidera Lodoicea“ (liet. Liudviko žvaigždės). 1789 m. William Herschel atrado Mimą ir Enceladą. Kadangi tuo metu palydovai neturėjo pavadinimų, kartu su Titanu jiems dabartinius pavadinimus 1847 m. davė W. Herschel sūnus John Herschel^[5].

Fizinės charakteristikos

Mažas tankis leidžia daryti išvada, jog Japetas daugiausia sudarytas iš ledo ir nedidelio kiekio (~20 %) uolienų. Kitaip nei daugumos palydovų, pastarojo forma nei sferinė, nei elipsoidinė, per vidurį turi ryškią pusiaujo keterą, suplotus polius. Palydovas tankiai nusėtas krateriais, turi kelis ypač didelius kraterius, kurių didžiausio skersmuo viršija 500 km. Japetas pasižymi tuo, jog turi dviejų spalvų pusrutulius. Tamsų, pavadintą Kasinio regionu (Cassini Regio), ir šviesų, vadinamą Ronsevalio žeme (Roncevaux Terra).

Temperatūra tamsiajame regione ties pusiauju pakyla iki 130 K (-143,2°C). Šviesioji pusė sugeria mažiau Saulės šviesos, todėl čia temperatūra pakyla iki 100 K (-173,2 °C)^[6].

Pusiaujo ketera

Vienas ryškiausių šio palydovo paviršiaus darinių - pusiaujo ketera, besidriekianti 1300 km Kasinio regiono viduriu. Ketera yra 20 km pločio ir vidutiniškai 13 km aukščio. Atrasta, kai Cassini erdvėlaivis nufotografavo Japetą 2004 m. gruodžio 31 d. Vietomis ketera išauga net iki 20 km aukščiau supančių vietovių, gausiai nusėta kraterių, o tai liudija seną kilmę.

Kol kas tiksliai nežinoma, kaip susiformavo ši ketera ir kodėl driekiasi idealiai pusiaujo linija. Šiuo metu iškeltos trys hipotezės:

manoma, jog tai gali būti jauno Japeto paplokščios formos liekana, kai palydovas apie savo ašį sukosi žymiai greičiau, nei dabar^[7].
Tai galėjo būti ledinė medžiaga, išsiveržusi iš po paviršiaus ir sustingusi.
Buvo pasiūlyta idėja, jog Japetas formavimosi metu dėl didelės Hilo sferos turėjo žiedų sistemą ir kad ši ketera susiformavo dėl žiedų susidūrimo akrecijos^[8]. Tačiau ketera atrodo per daug tvirta, jei ji būtų šio įvykio rezultatas, be to, naujos nuotraukos atskleidė keteros tektoninius defektus, akivaizdžiai nesuderinamus su šia hipoteze^[9].

Orbita

Nors Japetas yra trečias pagal dydį Saturno palydovas, tačiau skrieja apie planetą žymiai toliau, nei artesnis didelis palydovas Titanas. Tuo pačiu palydovo orbitos plokštuma yra labiausiai pakrypusi iš visų reguliarių palydovų. Dėl tokių orbitos savybių Japete, vieninteliame iš didžiųjų palydovų, aiškiai matytųsi Saturno žiedai, o pati planeta atrodytų keturis kartus didesnė nei Mėnulis žvelgiant iš Žemės.