Rapalas
Rapalas it. Comune di Rapallo | |
---|---|
Rapalo uostas | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Italija |
Regionas | Ligūrija |
Provincija | Genujos provincija |
Meras | Carlo Bagnasco |
Gyventojų | 29 711 |
Plotas | 33,70 km² |
Tankumas | 882 žm./km² |
Altitudė | 3 m |
Pašto kodas | 16035 |
Tel. kodas | 0185 |
Rapalas (it. Rapallo) – miestas Italijoje, Ligūrijoje. Išsidėstęs Tigulijo įlankos pakrantėje tarp Portofino ir Čiavario.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rapale rasta VIII a. pr. m. e. radinių, bet nenustatyta etruskų ar graikų.
Lombardai užėmė Rapalą 643 m., o valdant Karoliui Didžiajam kaimas buvo priskirtas Genujos grafystei. Miesto vardas pirmąkart paminėtas 964 m. Rapalas atiteko Genujai 1229 m. ir jos valdžioje išliko iki Napoleono laikų. Rapalo galerijos dalyvavo Melorijos mūšyje 1284 m. Aragono karalystė užėmė miestą 1494 m. rugsėjo 5 d., bet po trijų dienų 2500 šveicarų juos išvijo.
XVI a. Rapalą puldinėjo turkai ir Afrikos piratai, tad gyvenvietei apginti buvo pastatyta pilis. XVIII a. pabaigoje prancūzai užėmė apylinkes ir 1805 m. aneksavo kaip Apeninų departamentą. 1814 m. anglai išlaisvino miestą ir po metų su visa Genuja perdavė Sardinijos karalystei.
1917 m. Rapale susirinko anglai, prancūzai ir italai aptarti tragiško Italijos pralaimėjimo Kaporeto mūšyje. Buvo nuspręsta sukurti aukščiausią karo tarybą Versalyje ir permesti anglų ir prancūzų dalinius į Italijos frontą. 1920 m. lapkričio 12 d. Italija ir Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė pasirašė Rapalo sutartį, išspręsdamos pasienio nesutarimus be Sąjungininkų įsikišimo. Čia taip pat buvo pasirašyta Rapalo taikos sutartis tarp Vokietijos ir Rusijos. Abi pusės atsisakė reparacijų ir atnaujino diplomatinius santykius.[1]
Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai nužudė daug partizanų Rapale.
Frydrichas Nyčė teigė, kad mintys apie Zaratustrą jam atėjo į galvą vaikštant po Rapalo apylinkes. Tarpukariu rašytojas Ezra Paundas ilgai gyveno mieste.