Vestmorlandas
| Vestmorlandas angl. Westmorland | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 Senoji Vestmorlando teritorija | |||||||
| Valstybė |  Jungtinė Karalystė
| ||||||
| Šalis |  Anglija
| ||||||
| Administracinis centras | Vestmorlando Aplbis | ||||||
| Baronijos ir apygardos | 4 | ||||||
| Įkūrimo data | XIII a. | ||||||
| Valdžia | Vestmorlando grafystės taryba | ||||||
| Gyventojų | 67 180 | ||||||
| Plotas | 2 043,33 km² | ||||||
| Tankumas | 33 žm./km² | ||||||
| Pašto kodas | WES | ||||||
 Vikiteka |
VestmorlandasVikiteka | ||||||
Vestmorlandas (angl. Westmorland, anksčiau taip pat rašytas Westmoreland)[1] – istorinė grafystė Šiaurės Vakarų Anglijoje, apimanti pietinę Ežerų krašto ir šiaurinę Jorkšyro slėnių dalis. Nuo XII a. iki 1974 m. jis atliko administracinę funkciją. Nuo 1974 m. Vestmorlandas priklauso Kambrijai. 2023 m. balandžio mėn. bus panaikinta Kambrijos grafystės taryba ir vietoj jos bus įsteigtos dvi unitarinės valdžios institucijos, iš kurių viena – Vestmorlando ir Ferneso – apims visą istorinį Vestmorlandą (taip pat ir kitas teritorijas), taip sugrąžinant Vestmorlando vardą aukščiausio lygio administraciniam vienetui.[2]
Ankstyvoji istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]X a. pradžioje didelė dabartinės Kambrijos dalis priklausė Stratklaido karalystei ir buvo vadinama Škotijos Kamberlandu. Edmundo I (valdė 939–946 m.) įsakymu Rėjaus kryžius buvo pastatytas kaip riboženklis tarp Anglijos ir Škotijos („Škotijos Kamberlando“).
Vestmorlando grafystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1086 m. Paskutiniojo teismo knygos sudarymo metu grafystė neegzistavo; pusė jos buvo laikoma Jorkšyro dalimi, o kita pusė – Škotijos dalimi. Iki 1226 m. Kendlo baronija buvo Lankasterio honoraro dalis, o Vestmorlando baronija priklausė Karlailo grafystei. Pastaroji vėliau tapo Kamberlando dalimi ir kartais būdavo Škotijos dalimi.
1226–1227 m. abi baronijos tapo viena Vestmorlando grafyste. Tuo metu susikūrė ir kaimyninis Lankašyras.[3] Aplbis buvo istorinė grafystės sostinė, įkurta 1179 m. 1295–1832 m. Aplbis buvo parlamentinė apylinkė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorinė grafystė šiaurėje ribojosi su Kamberlandu, rytuose – su Daramo ir Jorkšyro grafystėmis, o pietuose ir vakaruose – su Lankašyru. Į šiaurę nuo Ferneso Vindermyras sudarė dalį vakarinės sienos su Lankašyru, o Alsvoteris – dalį sienos su Kamberlandu. Aukščiausias istorinės grafystės taškas yra Helvelinas, kurio aukštis 950 metrų. 1831 m. gyventojų surašymo duomenimis, grafystės plotas buvo 196 670 hektarų.[4]
Suskirstymas į apygardas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vestmorlandas buvo suskirstytas į dvi Vestmorlando (arba kartais vadinama Aplbio) ir Kendlo baronijas. Kaip ir Kamberlando, Daramo bei Nortumberlando grafystės, jis buvo suskirstytas į apygardas. Kiekviena baronija buvo suskirstyta į dvi apygardas:
- Vestmorlando
- Rytinė apygarda[5] – Bro, Kerkbi Stivenas, Ortonas, Tebėjus, Vestmorlando Aplbis
- Vakarinė apygarda[6] – Askhamas, Bamptonas, Bartonas, Janvotas, Paterdeilis, Šapas
- Kendlo
- Kendlo apygarda[7] – Amblsaidas, Grasmyras, Greirigas, Kendlas, Kendlo Bertonas, Kentmyras, Vindermyras
- Lonsdeilio apygarda[8] – Kerkbi Lonsdeilis
Šiuolaikinė istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1889 m. pagal 1888 m. Vietos valdžios įstatymą buvo įsteigta Vestmorlando grafystės taryba, perėmusi kvartalinių sesijų funkcijas. Grafystės taryba buvo įsikūrusi Kendle, o ne istorinėje grafystės sostinėje Aplbyje. 1835 m. Kendlui buvo suteiktas savivaldybės statusas, o 1885 m. – Aplbiui. Laikui bėgant, grafystė neturėjo grafystės rajonų, todėl administracinė grafystė, grafystės tarybos kontroliuojama teritorija, sutapo su geografine grafyste.
1894 m. Vietos valdžios įstatymu grafystė buvo suskirstyta į miesto ir kaimo rajonus, be dviejų Kendlo ir Aplbio savivaldybių:
- Penki miesto rajonai: Amblsaidas, Baunesas prie Vindermyro, Grasmyras, Kerkbi Lonsdeilis, Vindermyras
- Trys kaimo rajonai: Vakarų apygarda, Rytų Vestmorlandas, Pietų Vestmorlandas
1905 m. buvo suformuotas naujas Šapo miesto rajonas, o Bauneso miesto rajonas buvo įtrauktas į kaimyninį Vindermyrą.
1935 m. grafystės peržiūros įsakymu buvo sumažintas Vestmorlando apygardų skaičius:
- Sujungus Amblsaido ir Grasmyro miesto rajonus bei gretimas Vakarų apygardos ir Pietų Vestmorlando kaimo rajonų parapijas buvo suformuotas naujas Ežerų miesto rajonas.
- Rytų Vestmorlando rajonas, didžioji dalis Vakarų apygardos rajono ir Šapo rajonas buvo sujungti į Šiaurės Vestmorlando kaimo rajoną.
- Pietų Vestmorlando kaimo rajonas perėmė Kerkbi Lonsdeilio miesto rajoną, tuo pat metu prarasdama teritoriją Ežerų miesto rajone.[3]
Nepaisant pavadinimo, daugelis Vestmorlando miesto rajonų, pavyzdžiui, Ežerų, Grasmyro ir Šapo, buvo gana kaimiško pobūdžio.
1971 m. gyventojų surašymo duomenimis, Vestmorlandas buvo antra mažiausiai apgyvendinta Anglijos administracinė grafystė po Rutlando. Gyventojų pasiskirstymas buvo toks:[9]
| Rajonas | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| Aplbio savivaldybė | 1 944 |
| Kendlo savivaldybė | 21 602 |
| Ežerų miesto rajonas | 5 815 |
| Vindermyro miesto rajonas | 8 065 |
| Šiaurės Vestmorlando kaimo rajonas | 14 778 |
| Pietų Vestmorlando kaimo rajonas | 20 633 |
1974 m. pagal 1972 m. Vietos valdžios aktą grafystės taryba buvo panaikinta, o jos buvusi teritorija sujungta su Kamberlandu ir dalimis Lankašyro bei Jorkšyro grafysčių į naują Kambrijos grafystę, kurią administravo nauja Kambrijos grafystės taryba.[10] Istorinė Vestmorlando teritorija sudaro dabartines Saut Leiklando ir Ideno rajonų dalis.
2021 m. liepą būsto, bendruomenių ir vietos valdžios valstybės sekretorius Robertas Dženrikas paskelbė apie Kambrijos grafystės tarybos ir šešių apygardų tarybų likvidavimą ir jų pakeitimą 2023 m. balandį dviem unitarinėmis valdžios institucijomis: Kamberlando bei Vestmorlando ir Ferneso. Į pastarąjį istorinis Vestmorlandas kartu su Ferneso, Penrito ir Sedbero teritorijomis bus sujungtas į vieną administracinį vienetą.[11]
Pavadinimo suteikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]J. E. Maras taip aiškina Vestmorlando pavadinimą:
Anglosaksai šį rajoną iš pradžių vadino Westmoringaland, „vakarinių pelkių žmonių kraštu“, skirtingai nuo rytinių pelkių žmonių krašto, esančio rytinėje Peninų grandinės pusėje. Tačiau dabartinis pavadinimas kilo ne iš pavadinimo Westmoringaland, o iš Westmarieland arba Westmerieland, kuris buvo vartojamas XII a., taigi Westmerland. Šio žodžio reikšmė yra ne pelkės (angl. moors), o vakarų merų (angl. meres) žemė. Meras reiškia ir ribą, ir ežerą, todėl abejotina, ar čia pavartotas žodis reiškia ežerus, ar ribas. Neabejotina, kad Vestmerlandas yra taisyklingesnė rašyba [...].[12]
Herbas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1926 m. Heraldikos rūmai Vestmorlando grafystės tarybai suteikė herbą. Skydo dizainas susijęs su dviem grafystės dalimis: ant dviejų raudonų juostų (iš de Lankasterių šeimos, Kendlo baronų, herbo) buvo padėta auksinė obelis (iš Vestmorlando baronams skirto Aplbio rajono antspaudo). Virš skydo esančiame herbe buvo vietinės Herdviko veislės avino galva. Ant avino kaktos buvo kirpėjo kablys – įrankis, naudojamas vilnai apdirbti. Kablys buvo Kendlo rajono, kuris buvo grafystės tarybos administracinis centras, skiriamųjų ženklų dalis.[13]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 2023 m. balandžio mėn. Vestmorlandas nacionaliniuose žemėlapiuose vėl atsiras kaip Vestmorlando ir Ferneso unitarinė valdžia. Per tą laiką Vestmorlandą kaip vietovardį vis dar naudojo šios vietovės organizacijos ir įmonės, pvz:
- „The Westmorland Gazette“, žurnalas, įkurtas 1818 m.;
- Vestmorlando grafystės žemės ūkio draugija (įkurta 1799 m.), kuri kasmet rengia Vestmorlando grafystės žemės ūkio draugijos parodą;
- Vestmorlando grafystės futbolo asociacija – Futbolo asociacijos regioninis padalinys, administruojantis daugelį futbolo lygų, įskaitant Vestmorlando asociacijos futbolo lygą;
- Vestmorlando geologų draugija (įkurta 1973 m.);
- Kamberlando ir Vestmorlando antikvariato ir archeologijos draugija (įkurta 1866 m.);
- Vestmorlando jaunimo orkestras;
- „The Westmorland“ prekybos centras Kendle;
- Vestmorlando kriketo lyga;
- „Westmorland Motorway Services“, bendrovė, valdanti „Tebay Services“ degalines Vestmorlande ir „Gloucester Services“ degalines;
- 1974 m. suformuota buvusio Aplbio rajono parapijos taryba priėmė Vestmorlando Aplbio pavadinimą;
- Vestmorlando bendroji ligoninė Kendle;
- Vestmorlando kroketo klubas.
Pietinė grafystės dalis, buvusi Kendlo baronija arba Vestmorlando dalis, kuri šiuo metu yra Saut Leiklando rajono dalis, patenka į Vestmorlando ir Lonsdeilio parlamento rinkimų apygardą.
1994 m. birželį, vykstant 1990-ųjų Jungtinės Karalystės vietos valdžios reformai, Vietos valdžios komisija paskelbė rekomendacijų projektą, kuriame buvo siūloma atkurti Vestmorlando sieną su Jorkšyru ir Lankašyru ceremoninių grafysčių tikslais. 1994 m. spalio mėn. paskelbtose galutinėse rekomendacijose šių pasiūlymų nebuvo, matyt, dėl to, kad komisijai nebuvo išreikšta parama šiam pasiūlymui.
2011 m. rugsėjį Vestmorlando asociacija, vietos draugija, kuri propaguoja grafystės tapatybę, sėkmingai įregistravo Vestmorlando vėliavą Vėliavos institute.
2013 m. bendruomenių ir vietos valdžios valstybės sekretorius Erikas Piklsas oficialiai pripažino, kad Anglijoje toliau egzistuoja 39 istorinės grafystės, įskaitant Vestmorlandą.[14][15][16]
2023 m. balandžio mėn. Kambrijos vietos valdžia bus pertvarkyta į dvi vieningas institucijas, iš kurių viena bus pavadinta Vestmorlandu ir Fernesu ir apims visą istorinę grafystę bei dalį istorinio Jorkšyro, Lankašyro ir Kamberlando.[2]
Žymūs gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Seras Tomas Striklandas, nešęs Švento Jurgio vėliavą Aginkorto mūšyje;
- Šventasis Jonas Bostė, Romos katalikų kunigas ir kankinys;
- Meri Veikfild, muzikos globėja, kurios garbei kasmet rengiamas „Mary Wakefield“ festivalis;[17]
- Nikolas Fristonas (1907–1978 m.), apdovanotas Lankašyro poetas, gimęs Kendle;
- Džordžas Romnis, portretų tapytojas, daug jo paveikslų kabo Kendlo rotušėje;
- Viljamas Paras, Kendlo baronas, kuris buvo sero Tomo Paro tėvas, taigi karalienės Kotrynos Par, šeštosios Henriko VIII žmonos, senelis. Parų protėvių pilis, Kendlo pilis, yra Kendle;
- Tomas Barkeris, profsąjungų veikėjas ir socialistas, gimęs Krostveite;
- Margaret Kroper, poetė;
- Meri Rols, poetė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Wilkinson, R. „The British Isles, Sheet The British Isles“. Vision of Britain.
- ↑ 2,0 2,1 „Names for two controversial Cumbria councils revealed“. BBC News. 2021-11-05.
- ↑ 3,0 3,1 Youngs, F.A. (1991). Guide to the Local Administrative units of England. II, Northern England. London.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ „Ancient county data“. Vision of Britain.
- ↑ „History of East ward“. Vision of Britain. Suarchyvuotas originalas 2007-02-28. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ „History of West ward“. Vision of Britain. Suarchyvuotas originalas 2007-02-28. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ „History of Kendal ward“. Vision of Britain. Suarchyvuotas originalas 2011-08-14.
- ↑ „History of Lonsdale ward“. Vision of Britain. Suarchyvuotas originalas 2007-10-01.
- ↑ 1971 m. surašymas; mažų vietovių statistika
- ↑ „Local Government Act 1972“. www.legislation.gov.uk (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ „Next steps for new unitary councils“. www.gov.uk (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ Marr, J. E. (1909). Cambridge County Geographies: Westmorland. CUP Archive. Cambridge: Cambridge University Press. p. 3-4. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ Scott-Giles, Wilfrid (1953). Civic Heraldry of England and Wales (2 leid.). London.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ „Eric Pickles: celebrate St George and England's traditional counties“. Department for Communities and Local Government. 2013-04-23. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ Kelner, Simon (2013-04-23). „Eric Pickles's championing of traditional English counties is something we can all get behind“. The Independent. London. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ Garber, Michael (2013-04-23). „Government 'formally acknowledges' the Historic Counties to Celebrate St George's Day“. Association of British Counties. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ „The history of the festival“. Suarchyvuotas originalas 2014-02-01. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.