Tulos sritis
| Tulos sritis Тульская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Centrinė federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Centro | ||||||
| Administracinis centras | Tula | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | Aleksejus Diuminas | ||||||
| Gyventojų | 1 466 127 (33) | ||||||
| Plotas | 25 679 km² (70) | ||||||
| - vandens % | 0,06 % | ||||||
| Tankumas | 57 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-TUL | ||||||
 Vikiteka |
Tulos sritisVikiteka | ||||||
Tulos sritis (rus. Тульская область) – sritis Rusijoje, Centrinėje federacinėje apygardoje. Šiaurėje ribojasi su Maskvos sritimi, rytuose – su Riazanės, pietuose – su Lipecko ir Oriolo, vakaruose – su Kalugos sritimi. Administracinis centras – Tula.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sritis išsidėsčiusi centrinėje Rytų Europos lygumos dalyje, šiaurinėje Vidurio Rusijos aukštumos dalyje. Paviršius iškyla iki 293 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -10 °C, liepos 19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 575 mm. Dauguma upių priklauso Okos baseinui (Upa, Osiotras), taip pat Tulos srityje prasideda Dono upė. Vyrauja lapuočių miškai.[1]
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi Tulos srities miestai (2020 m., tūkst. gyv.):
- Tula – 475,1
- Novomoskovskas – 122,3
- Donskojus – 62,6
- Aleksinas – 57,5
- Ščiokinas – 57,1
- Uzlovaja – 49,6
- Jefremovas – 34,4
- Bogorodickas – 30,4
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
