Fotojuosta
Fotojuosta – šviesai jautri medžiaga su plastišku, skaidriu pagrindu (skirtingai, nei fotoplokštelė, kurios pagrindas – stiklas arba fotopopierius, kurio pagrindas neskaidrus), kurią sudaro plastikinė juosta (polietileno tereftalatas, nitroceliuliozė ar acetilceliuliozė), kuri padengta fotoemulsija, susidedančia iš sidabro halogenidų grūdelių, lemiančių fotojuostos šviesos jautrumą, kontrastą ir kampinę skyrą. Po šviesos poveikio (ar kitų formų elektromagnetinio spinduliavimo, tokio kaip rentgenas) ant fotojuostos susidaro nematomas vaizdas. Cheminių reakcijų dėka gaunamas matomas vaizdas.
Fotoemulsija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fotoemulsija – sidabro halogenidų grūdelių ir apsauginio koloido mišinys, fotografijos želatinos pagrindu.
Esant didesnei nei 40 °C temperatūrai fotoemulsija yra klampus skystis, kuris krentant temperatūrai kietėja. Ja, plonu sluoksniu, padengiamas stiklas, celiuliodinė juosta ir popierius, kurie po džiovinimo įgauna šviesai jautrų fotomedžiagos sluoksnį.
Kiti fotojuostos sluoksniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindas – plastikinė juosta ant kurios dengiamas emulsijų sluoksnis.
Ankstyvaisiais fototechnikos ir kinematografo laikais juostų pagrindas buvo gaminamas iš karštos nitroceliuliozės, kuri tais laikais pasižymėjo geriausiomis stiprio savybėmis tarp tuo metu egzistavusių skaidrių, plastiškų plokštelių.
Šiais laikais foto ir video juostų gamybai naudojama skaidri, nekaršta medžiaga – acetilceliuliozė, kurios storis – 0,12-1,15 mm, taip pat tvirtesnė, nekaršta medžiaga – polietileno tereftalatas, kurio storis iki 0,06 mm. Juodai baltų negatyvinių juostų pagrindas paprastai papildomai nudažomas pilka ar violetine spalva tam, kad sumažinti atspindžius.[1]
Pasluoksnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiuo sluoksniu padengimas fotojuostos pagrindas prieš tai, kai jis dengimas šviesai jautria emulsija. Skirtas tam, kad emulsija tvirtai sukibtų su pagrindu. Susideda iš sukietėjusios želatinos, kurios storis maždaug 1 µm. Sluoksnis yra skaidrus, bespalvis ir chemiškai inertiškas visiems, šviesai jautraus sluoksnio komponentams. Negatyvinėse juostose jį kartais daro spalvotą tam, kad atliktų atspindžių mažinimo sluoksnio funkciją.[2]
Susisukti neleidžiantis sluoksnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis sluoksnis susideda iš želatinos ir dengiamas kitoje pagrindo pusėje. Neleidžia susisukti juostai atliekant džiovinimą. Taip pat gali būti spalvotas ir atlikti atspindžių mažinimo sluoksnio funkciją.[3]
Atspindžių mažinimo sluoksnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atspindžių mažinimo sluoksnis skirtas mažinti atspindžius ir šviesos lūžius, kurie atsiranda nuo šviesių objektų ir fotografuojant prieš šviesą. Susideda iš želatinos su priedais, sugeriančiais šviesą (dažikliai, pilkas koloidinis sidabras). Fotocheminio apdorojimo metu šis sluoksnis išblunka.
Spalvotos fotojuostos ir fotopopierius paprastai padengtas koloidinio sidabro sluoksniu. Atspindžių mažinimo ir susisukti neleidžiantis sluoksnis fotojuostose būna sujungtas ir padengiamas priešingoje pagrindo pusėje.
Papildomą atspindžių mažinimo funkciją gali atlikti dažytas juostos pagrindas ir papildomas, smulkiagrūdis, mažai jautrus sluoksnis, kuris dengiamas po pagrindine, jautria juodai balta emulsija.[4]
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fotojuostos skirstomos į tris dideles grupes:
- Negatyvinės. Tokio tipo juostoje vaizdai yra invertuoti, tai yra šviesiausiose fotografuojamos scenos vietose negatyvas bus tamsiausias, o spalvotoje juostoje invertuoja spalvos. Galutinis vaizdas gaunamas spausdinant ant fotopopieriaus.
- Skaidrinė. Šio tipo juosta neskirta nuotraukoms perkelti ant popieriaus, nuotraukos peržiūrimos projektoriumi ar didinamuoju stiklu. Tokios juostos taip pat plačiai naudojamos poligrafijoje, nes prarandama mažiau spalvų. Ši fotojuosta taip pat būna juodai balta, tačiau nėra plačiai naudojama.
- Pozityvinė. Šio tipo juostomis galima kurti diafilmus ir skaidres, naudojant kontaktinį ar projekcinį spausdinimo būdą iš negatyvo. Juostos pasižymi mažu jautrumu ir grūdėtumu bei didele raiška. Plačiai naudojamos Kino pramonėje, filmo kopijoms kurti, o fotografijoje naudojamos retai.
Skaidrinės ir pozityvinės juostos skirtos gauti galutiniam vaizdui, skirtingai nei negatyvinės, kuriose vaizdas yra tik tarpinė fotoproceso stadija. Todėl skaidrinės ir pozityvinės juostos lyginant su negatyvine paprastai charakterizuojamos mažesniu vualio tankiu, maskuojančio sluoksnio nebuvimu ir specialia įranga arba visišku atspindžių mažinimo sluoksnio nebuvimu.
Kartais, norint išgauti specialius efektus galima naudoti krosprocesą, kai negatyvinė juosta apdirbama taip kaip skaidrinė ir atvirkščiai.
1. Pagrindas
2. Pasluoksnis
3. Sluoksnis jautrus raudonai šviesai
4. Žaliai šviesai jautrus sluoksnis
5. Geltonas filtras
6. Mėlynai šviesai jautrus sluoksnis
7. Ultravioletinis filtras
8. Apsauginis sluoksnis
9. Matoma šviesa
Fotojuostos būna juodai baltos ir spalvotos:
- Juodai baltoje juostoje paprastai būna vienas sidabro druskų sluoksnis. Patekus šviesai ir atliekant tolimesnį cheminį apdirbimą druskos virsta metaliniu sidabru – ant juostos atsiranda tamsios sritys, atitinkančios šviesias sritis nuotraukoje.
Taip pat egzistuoja monochrominės juostos, kurios apdirbamos spalvotu negatyviniu procesu, bet išgaunant juodai baltą atvaizdą vietoje spalvoto.
- Spalvotoje juostoje naudojami ne mažiau kaip trys sluoksniai. Dažančios, absorbcinės medžiagos, sąveikaudamos su sidabro druskomis daro kristalus šviesai jautrius skirtingiems spektro ruožams. Šis spektrinio jautrumo keitimo būdas vadinamas sensibilizacija. Jautrus tik mėlynai spalvai, paprastai nesinsibiliuojantis viršutinis sluoksnis. Tuo tarpu visi likę sluoksniai jautrūs ne tik „savo“ spektro riboms, bet ir mėlynai spalvai, o juos skiria geltonas filtruojantis sluoksnis. Toliau seka žalias ir raudonas sluoksniai. Eksponavimo metu sidabro halogenidų kristaluose vyksta metalinio sidabro atomų sutankėjimas, taip pat kaip ir juodai baltoje juostoje. Esant šiam procesui išryškėja spalvoti dažikliai (proporcingai sidabro kiekiui), kurie vėl virsta druskomis, išplaunamomis balinimo ir fiksavimo procesuose, todėl vaizdus spalvotoje juostoje kuria spalvoti dažikliai. Šiuolaikinėse fotojuostose, tokiose kaip „Kodacolor II“, yra iki 12 sluoksnių emulsijos, kurių kiekviename yra daugiau kaip 20 skirtingų medžiagų.
Juostos matmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juostos skirstomos pagal matmenis į: perforuotos, kurių plotis – 16 ir 35 mm, neperforuotos ritininės, kurių plotis – 61,5 mm ir plokščias (lakštines).
Labiausiai paplitusi 35 mm pločio fotojuosta (pagal formatą sutampa su tokio paties pločio kino juosta, bet šiek tiek skiriasi perforacijos matmenimis ir forma). Kadro matmenys – 24×36 mm; taip pat sutinkami formatai – 18×24 mm, 24×24 mm, 24×30 ir kiti.
Neperforuota, 61,5 mm fotojuosta (vidutinio formato) naudojama profesionalioje fotografijoje. Kadro formatas gali būti – 4,5×6 cm, 6×6 cm, 6×7 cm, 6×8 cm ir 6×9 cm.
Išplėstinė fotosistema (angl. Advanced Photo System) – 24 mm pločio fotojuosta.
Lakštinė fotojuosta gaminama lakštų pavidalu, kurių matmenys – 9×12 cm, 13×18 cm, 18×24 cm ir kiti. Naudojamos didelio formato fotoaparatuose.
Fotojuostos jautrumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fotojuostos jautrumas nusakomas fotoemulsinio sluoksnio medžiagomis. Matuojamas ISO (ASA) vienetais, DIN arba GOST laipsniais. Didesnis jautrumas leidžia fotografuoti esnat mažesniems išlaikymams, bet turi ir savų trūkumų: padidėja nuotraukos grūdėtumas. Kartais galima naudoti push procesą, kai fotojuosta ryškinama specialiomis sąlygomis, kuriomis dirbtinai padidinamas ar sumažinamas juostos jautrumas.
Specialios paskirties juosta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Egzistuoja specialios paskirties fotojuostos, kurios gali būti jautrios, akiai nematomiems, ultravioletiniams arba infraraudoniems spinduliams. Juostos, jautrios rentgeno spinduliams, naudojamos medicinoje ir defektoskopijoje. Aerofotojuosta naudojama aeronuotraukoms daryti matomame spektre ir nematomuose spinduliuose. Egzistuoja daugiaspektrės juostos, kurios sukuria spalvotus vaizdus priklausomai nuo registruojamos spinduliuotės bangos ilgio. Kuriant mikrofilmus, naudojamos didelio kontrasto juostos.
Juostų gamintojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinomiausi pasauliniai, Europos ir Rusijos fotojuostų gamintojai:
„Kodak“, „Fujifilm“, „Agfa“, „Polaroid“, „Konica“, „Ilford“, „ORWO“, Foma, Svema.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Подложка // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
- ↑ Подслой // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
- ↑ Противоскручивающий слой // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
- ↑ Крауш, Л. Я. Противоореольный слой // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Крауш, Л. Я. Фотоплёнка // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
