OKB
OKB (rus. ОКБ; опытно-конструкторское бюро 'bandomasis konstravimo biuras' arba отдельное (особое) конструкторское бюро 'atskirasis (ypatingasis) konstravimo biuras') – konstravimo biurų tipas Tarybų Sąjungoje.
Taip buvo vadinami šakinės organizacijos, kūrusios tam tikros paskirties naują techniką. Paprastai OKB pavadinimą sudarydavo santrumpa OKB, numeris, žinybos, kuriai biuras priklausė, pavadinimas ir kartais specialus biuro pavadinimas (dažniausiai pagal vyriausiąjį ar generalinį konstruktorių). Pvz., rus. ОКБ-155 Министерства авиационной промышленности СССР имени А. И. Микояна и М. И. Гуревича 'A. Mikojano ir M. Gurevičiaus vardo TSRS Aviacijos pramonės ministerijos OKB-155', kuris kūrė MiG lėktuvus. OKB numeris paprastai sutapdavo su serijinės gamyklos, prie kurios OKB įsteigtas, numeriu. Pvz., OKB-155 buvo įkurtas prie gamyklos Nr. 155.
Sėkmingi OKB dažnai išlaikydavo juos įkūrusio konstruktoriaus pavardę net šiam išėjus į pensiją ar mirus.
OKB paprastai būdavo uždari, o jų kuriama technika paprastai būdavo karinės arba dvigubos paskirties.
OKB būdavo palyginus mažos valstybinės organizacijos, neskirtos sukurtų lėktuvų, automobilių ar kitų gaminių masinei gamybai. Paprastai jos turėdavo gamybinius pajėgumus, pakankamus gaminti kuriamos technikos prototipus. OKB sukurtus ir išbandytus pavyzdžius perduodavo gaminti vienoms ar kitoms gamykloms.
Suirus TSRS daugelis OKB tapo NPO (rus. НПО; Научно-производственное объединение 'mokslo gamybinis susivienijimas'). Paskutinį XX a. dešimtmetį buvo bandoma sujungti kai kuriuos OKB ar NPO. Pvz., Rusijos kompanija Koncern PVO Almaz-Antej (rus. ОАО Концерн ПВО Алмаз – Антей) buvo sukurta sujungus Antėjaus korporaciją ir NPO Almaz, kurie specializavosi kurti priešlėktuvinės gynybos techniką.
Aviacijos ir kosminės pramonės OKB
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- OKB-1 – Koroliov {Sergejus Koroliovas}
- OKB-2 – vėliau tapo MKB Raduga (OKB-155-2)
- OKB-3 – Bratuchin
- OKB-4 – Molnija
- OKB-8 – Novator (didelio nuotolio raketos žemė-oras)
- OKB-19 – Švecov, Solovjov (dabar Perm MKB[1])
- OKB-20 – Klimov, Omsk-Motors
- OKB-21 – Aleksejev
- OKB-23 – Miasiščev (taip pat – OKB-482)
- OKB-24 – Mikulin
- OKB-26 – Klimov
- OKB-39 – Iljušin (Sergejus Iljušinas)
- OKB-45 – Klimov
- OKB-49 – Berijev (Georgijus Berijevas)
- OKB-51 – Suchoj (Pavelas Suchojus)
- OKB-52 – Čelomej
- OKB-86 – Bartini
- OKB-115 – Jakovlev
- OKB-117 – Klimov
- OKB-120 – Ždanov
- OKB-124 – ? (aušinimo sistemos, skirtos Tu-121)
- OKB-134 – Vimpel
- OKB-140 – ? (pirmieji starteriai generatoriai, skirti Tu-121)
- OKB-153 – Antonov (Olegas Antonovas)
- OKB-154 – Kosberg (anksčiau OKB-296)
- OKB-155 – Mikojan (anksčiau Mikojan-Gurevič)
- OKB-155-2 – (kartais žymėta kaip OKB-2-155) Dabar MKB Raduga.
- OKB-156 – Tupolev (Andrejus Tupolevas)
- OKB-165 – Liulka
- OKB-207 – Borovkov ir Florov
- OKB-240 – Jermolaev (Vladimiras Jermolajevas)
- OKB-256 – Cybin
- OKB-276 – Kuznecov
- OKB-296 – (1946 m. pervadinta į OKB-154)
- OKB-300 – Tumanskij
- OKB-301 – Lavočkin (Semionas Lavočkinas)
- OKB-329 – Mil (Michailas Milis)
- SKB-385 – Makejev
- OKG-456 – Gluško
- OKB-458 – Četverikov (Igoris Četverikovas)
- OKB-478 – Ivčenko
- OKB-586 – Jangel
- OKB-938 – Kamov (Nikolajus Kamovas)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Пять десятилетий Павла Соловьева Archyvuota kopija 2007-02-18 iš Wayback Machine projekto.