Rimatara

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

22°39′ p. pl. 152°49′ v. ilg. / 22.650°š. pl. 152.817°r. ilg. / 22.650; 152.817

Rimatara (pranc. Rimatara) – sala Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijos pietinėje dalyje, Tubuajo salyne. Plotas – 8,6 km².

Sala yra vakariniame Tubuajo salyno gale, 150 km į vakarus nuo Rurutu, 550 km į pietus nuo Taičio. Rimatara yra apskrita vulkaninė plynaukštė, supama koralų rifo. Aukštis iki 83 m (Uhau k.).

2017 m. Rimataroje gyveno 885 žmonės.^[1] Sala kartu su negyvenamomis Marijos salomis sudaro komuną. Pagrindinė gyvenvietė – Amaru (289 gyv.). Įrengtas aerodromas.

Rimatara – viena vėliausiai europiečių pasiektų Polinezijos salų. Ją 1821 m. „atrado“ kapitonas Samuelis Pinderis Henris. 1822 m. įkurta protestantų misija.