Matavimas

Matavimas – objekto vertės nustatymas pasirinktu metodu naudojant specialiąsias technines priemones. Matavimo pritaikymas ir apimtis priklauso nuo konteksto ir disciplinos. Gamtos moksluose ir inžinerijoje naudojama vieno lygio matavimų skalė. Tuo tarpu statistikoje, socialiniuose ir elgesio moksluose skalės gali būti įvairių lygių – nominaliosios, ranginės, intervalinės ir santykinės.

Matavimai itin svarbūs prekyboje, moksle, technologijose ir daugelio disciplinų kiekybiniuose tyrimuose. Matavimų sistemos (matavimo vienetai) egzistavo daugelyje sričių įvairiais žmonijos gyvavimo tarpsniais, siekiant šiose srityse veiksmingiau palyginti objektus ar įvykius. Nuo XVIII a. šie matai sėkmingai sistemizuojami, vieningus mato vienetus apibrėžus SI sistemai. Ši sistema visus fizikinius mato vienetus sutraukia į septynis pagrindinius vienetus. Mokslą apie matavimus tiria metrologija.

Vienetai ir sistemos

Metrinė sistema

Metrinė sistema remiasi dešimtine skaičiavimo sistema, kurios pagrindiniai mato vienetai yra metras atstumui ir kilogramas svoriui. Iki XX a. septintojo dešimtmečio šiek tiek skyrėsi šių mato vienetų apibrėžimai. Nuo 1960 metų sistema standartizuota ir naudojama daugumoje pasaulio valstybių. Septynių pagrindinių mato vienetų atskaitos taškai (konstantos) yra šie:

Dydis	Matas	Simbolis	Apibrėžiančioji konstanta
laikas	sekundė	s	cezio-133 atomo hipersmulkaus spinduliavimo periodas
ilgis	metras	m	šviesos greitis, c
masė	kilogramas	kg	Planko konstanta, h
elektros srovė	amperas	A	elementarusis krūvis, e
temperatūra	kelvinas	K	Bolcmano konstanta, k
medžiagos kiekis	molis	mol	Avogadro skaičius NA
šviesos šaltinio stipris	kandela	cd	540 THz spinduliuotės šviesos šaltinio efektyvumas Kcd

Britiškoji imperinė sistema

Prieš SI sistemos vienetų įvedimą britiškieji mato vienetai (pėdos, coliai, myliai atstumui ir kt.) buvo paplitę Didžiojoje Britanijoje, Tautų Sandraugoje ir JAV. Ši sistema iki šiol paplitusi kaip oficialioji JAV ir kai kuriose Karibų valstybėse.

Senoji lietuviška sistema

Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo buvo naudojami senieji matavimo vienetai – varstai, sieksniai, aršinai, verškos ir pėdos atstumui matuoti, pūras ar kartis biralams, pūdai svoriui ir kiti.

Kitos sistemos

Prieš atsirandant sustandartintai (metrinei) matavimų sistemai, pasaulyje egzistavo daug įvairių vietinių matavimų sistemų. Jos nebūtinai būdavo paremtos dešimtine skaičiavimo sistema. Kai kurios sistemos be britiškosios imperinės matų sistemos vis dar ribotai naudojamos (kiniška, japoniška).

Taip pat skaitykite

• Nuotolinis matavimas
• Matavimo paklaida