Pereiti prie turinio

Cėsys

Koordinatės: 57°18′45″ š. pl. 25°16′31″ r. ilg. / 57.31250°š. pl. 25.27528°r. ilg. / 57.31250; 25.27528 (Cėsys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Cėsys
latv. Cēsis
            
Cėsių naujoji pilis
Cėsys
Cėsys
57°18′45″ š. pl. 25°16′31″ r. ilg. / 57.31250°š. pl. 25.27528°r. ilg. / 57.31250; 25.27528 (Cėsys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Vidžemė Vidžemė
Savivaldybė Cėsių savivaldybė
Gyventojų (2021[1]) 14 815
Plotas 19,3 km²
Tankumas (2021[1]) 768 žm./km²
Altitudė 113 m
Pašto kodas 410(1-3)
Tinklalapis www.cesis.lv
Vikiteka Cėsys
Kirčiavimas
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Cė́sys
Kilmininkas: Cė́sių
Naudininkas: Cė́sims
Galininkas: Cė́sis
Įnagininkas: Cė́simis
Vietininkas: Cė́syse

Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu, lyv. Venden) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse, Gaujos nacionalinio parko teritorijoje, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valgos geležinkelio linijos. Savivaldybės centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architektūros paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.

Istorija

Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkusios latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu. XIV a. – XV a. pr. Cėsių miestas buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė LDK, vėliau – Abiejų Tautų Respublikai, 1629–1721 m. – Švedijos karalystei, nuo 1727 m. – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.

Galerija

Miestai partneriai

Sportas

  • SK Cēsis (futbolas) – dabartinių laikų klubas.
  • VB Cēsis (futbolas) – buvęs futbolo klubas.

Nuorodos

Išnašos

  1. „Oficiālās statistikas portāls.Latvijas oficiālā statistika“. Nuoroda tikrinta 2021-09-01.