ATR-Rusijos karas (1605–1618)

ATR-Rusijos karas (1605–1618)
Priklauso: ATR-Rusijos karai
Smolensko apgultis 1611 m.
Data 1605–1618 m. Vieta Rusijos teritorija. Rezultatas LDK atiteko Smolenskas ir Seversko žemės, tačiau sudarytos Deulino paliaubos leido Rusijos carystei išvengti asmeninės sąjungos su ATR. Priežastis ATR noras pasinaudoti suirute Rusijos carystėje.
Konflikto šalys
Abiejų Tautų Respublika	Rusijos carystė Švedija (1609–1610)
Vadovai ir kariniai vadai
Zigmantas Vaza Vladislovas Vaza Stanislovas Žolkievskis Jonas Karolis Chodkevičius	Borisas Godunovas Vasilijus Šuiskis Jakob de la Gardie

ATR-Rusijos karas (1605–1618) buvo antrasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir suirutę patiriančios Rusijos carystės. Oficialiai karas buvo paskelbtas 1609 m., iki tol ATR kariniai daliniai kariniuose veiksmuose Maskvos teritorijose dalyvavo tik kaip privačiai veikiančių didikų pavaldiniai.

Priešistorė ir suirutė Rusijoje

Livonijos karas baigėsi 1582 m. sausio 15 d., kai tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos buvo sudaryta Jam Zapolės taikos sutartis 10 metų laikotarpiui. Pagal ją, Abiejų Tautų Respublika gavo Livoniją, Polocką ir Veližą, bet įsipareigojo grąžinti Velikije Lukus. Vėliau paliaubos pratęstos.

Rusijos caro Ivano IV Rūsčiojo sūnus Fiodoras buvo ligotas ir silpnaprotis. Šiam paveldėjus sostą faktinis šalies valdovas buvo jo žmonos brolis Borisas Godunovas. Fiodoro jaunesnysis brolis Dmitrijus neaiškiomis aplinkybėmis žuvo, o pats Fiodoras mirė bevaikis, tad po jo mirties nutrūko Riurikaičių dinastija, o 1598 m. caru buvo išrinktas pats Godunovas.

Godunovui trūko visuotinio pripažinimo esant teisėtu įpėdiniu. Pradžioje jam pavyko numalšinti opoziciją, bet 1601–1603 m. Rusijoje, dėl prasto derliaus, kilo badas. Sudėtinga situacija krašte dinastinės krizės akivaizdoje sudarė palankias sąlygas apsišaukėlių veržimuisi į valdžią.

Lenkijos ir Ukrainos pasienyje atsirado kažkoks jaunikaitis, kuris skelbėsi esąs laimingai išsigelbėjęs caraitis Dmitrijus, taigi teisėtas sosto įpėdinis. Jį parėmė kai kurie ATR ponai, karalius Zigmantas jį taip pat maloniai priėmė. Tokiu būdu Dmitrijui Apsišaukėliui pavyko suburti karinę rinktinę, kurią sudarė kai kurių ATR didikų daliniai ir 1604 m. rudenį Dmitrijus įsiveržė į Rusiją. Jį pripažino ir jo būrius papildė sukilę kazokai, valstiečiai ir net kunigaikščiai..

Karo eiga

Maskvos žemėlapis 1610 m.

Boriso Godunovo pajėgos sustabdė Dmitrijaus veržimąsi, bet B.Godunovas 1605 m. balandį mirė. Jo sūnus Fiodoras nesugebėjo užsitikrinti sau sosto ir 1605 m. birželio 20 d. – įvykus perversmui Dmitrijaus Apsišaukėlio I karinė rinktinė įžengė į Maskvą. Liepos mėn. Dmitrijus karūnuotas caru. Tačiau jo elgesys ir politika sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Iždo pinigus leido rūmams ir samdomai kariuomenei, daugiausia sudarytai iš lenkų ir vokiečių, išlaikyti; vedė katalikę Mariną Mniszek. Netrukus buvo suregztas sąmokslas. 1606 m. gegužę miestas sukilo ir Dmitrijus Apsišaukėlis I buvo nužudytas. Perversmui vadovavo bajoras Vasilijus Šuiskis, kuris tuoj pat ir buvo paskelbtas caru. Tačiau ir jam nepavyko atstatyti tvarkos. Kaip ir B. Godunovui, jam trūko legitimumo. Vis dar buvo tikima, kad Ivano IV Rūsčiojo sūnus yra gyvas. Krašte prasidėjo nauji sukilimai ir atsirado naujas apsišaukėlis Dmitrijus. Šis skelbėsi, kad laimingai išsigelbėjo per Maskvos sukilimą. 1607 m. Dmitrijus Apsišaukėlis II iš ATR įsiveržė į Rusiją. Maskvos valdose įsivyravo chaosas ir painiava.

Klušino mūšis 1610 m.

Klušino mūšis 1610 m.

1609 m. į kovas įsimaišė Švedija. Faktas, kad ATR, nors ir ne savo karaliaus vardu, šeimininkauja didelėse rusų teritorijose, neatitiko Karolio IX interesų. Jis pasiūlė paramą Vasilijui Šulskui. Tada ATR jau oficialiai paskelbė karą Rusijai. 1609 m. rugsėjį ATR kariuomenė, vadovaujama Zigmanto Vazos, įsiveržė į Rusiją ir apgulė Smolenską. Vasilijus Šulskus Smolenskui gelbėti suorganizavo žygį (apie 30 000 žm.), kurį rėmė J. de la Gardie vadovaujami švedai (apie 5000 žm.), bet ATR priešininkui sulaikyti pasiuntė apie 7000 karių, vadovaujamų Stanislovo Žolkievskio. 1610 m. birželio 4 d. – kariuomenės susirėmė ties Klušino kaimu. Mūšis pasibaigė įspūdinga Respublikos pergale, nors rusų pusė ir turėjo didžiulę kiekybinę persvarą. Kelias į Maskvą tapo laisvas. Šulsko pajėgoms išsisklaidžius, Žolkievskis triumfuodamas įžengė į sostinę. Prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos okupacija Maskvoje. Grupė bajorų pripažino Zigmanto Vazos vyriausią sūnų, Vladislovą, caru.

Medalis, skirtas Smolensko paėmimui 1611 m.

1611 m. birželio 13 d. net po 20 mėnesių apsiausties Smolenskas buvo užimtas.

Respublikos kariuomenės būriai užėmę Maskvą ėmė valdyti karalaičio Vladislovo vardu. Nors Kremliuje įsitvirtino dvejiems metams, nuo 1610, svetimšalių valdžia neturėdama populiarumo, nesugebėjo surinkti žymesnių pajėgų įtvirtinti Vladislovo valdžiai. Okupantų ir betvarkės išvarginti valstiečiai ėmė organizuotis ir priešintis. Į pagalbą Maskvos įgulai Zigmantas pasiuntė Joną Karolį Chodkevičių. 1612 m. rugsėjo 1 – rugsėjo 3 d. – Maskvos mūšis. Chodkevičius bandė prasibrauti iki Kremliuje įsitvirtinusios lenkų įgulos, tačiau nesėkmingai. Po poros mėnesių įgula iš bado buvo priversta pasiduoti. 1612 m. spalio 26 d. – Kremliaus įgulos kapituliacija.

1613 naujuoju caru buvo išrinktas Michailas Romanovas, kuris pradėjo naują – Romanovų – dinastiją. Naujoji valdžia atstatė šiokią tokią tvarką ir prasidėjo lėtas Maskvos atsigavimas.

Karalaitis Vladislovas 1617 dar žygiavo į Maskvą atsiimti jam bajorų anksčiau pripažinto caro sosto. Kariuomenei vadovavo Chodkevičius. Maskva buvo pasiekta, bet jos paimti nepavyko.

Paliaubos

1618 m. gruodžio 11 d. – Deulino paliaubos. Didžiausias ATR teritorijos išsiplėtimas – atkovotas Smolenskas. Sutarties terminas – 14,5 metų laikotarpis, kuriam pasibaigus, Rusijos bajorai nutarė skelbti karą ATR ir prasidėjo Smolensko karas.