Alkestidė
Alkestidė (Alcestis) graikų mitologijoje - Jolko karaliaus Pelijo ir Anaksibijos arba Filomachės duktė, Admeto žmona. Admetas su Alkestide susilaukė sūnaus Eumelo, kuris dalyvavo Trojos kare, ir dukters Perimelės. Jos istoriją išpopuliarino Euripidas su tragedija „Alkestidė“.
Pagal mitą, jos tėvas Pelijos pasakęs, kad tik tada duosiąs sutikimą Alkestidės ir Admeto vedyboms, jeigu Admetas vadelios karo vežimą traukiamą liūtų, šernų ir kitų laukinių gyvūnų. Per vestuves Admetas užmiršo paaukoti Artemidei, todėl užpykusi deivė pasiuntė į jaunavedžių guolį daugybę gyvačių, pranašaudama Admetui greitą mirtį[1]. Pagal Euripido tragediją „Alkestidė“ mirtis grėsė Admetui po kelių laimingos santuokos metų. Niekas, net tėvai, nesutiko mirti vietoj sūnaus, todėl pasiaukojo jo žmona Alkestidė[2]. Tačiau ją nuo mirties išgelbėjo ir sugrąžino Admetui Heraklis. Heraklis patykojo ir pagavo prie Alkestidės kapo atėjusi jos sielos paimti Tanatą. Šią versiją pasakoja Euripidas savo tragedijoje „Alkestidė“. Pagal vėlesnę Platono[3] versiją, kad Persefonė sužavėta santuokinių mielės grožio grąžino žmoną vyrui dar gražesnę, nei ji buvo prie mirtį.