Kontracepcija

Kontracepcija (lot. contra – 'prieš' + lot. conceptio – 'pastojimas') – tai priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią nėštumui (apvaisinimui) arba sumažinti jo tikimybę, visuma. Taigi, kontracepcija yra priemonės nuo pastojimo, todėl prie kontracepcijos nėra priskiriama abortas bei skubaus nėštumo nutraukimo tabletės. Papildomas kontracepcijos (bet ne visų jos priemonių, o tik tų, kurios sukuria fizinį barjerą, kad infekcijos negalėtų būti pernešamos) privalumas – ji apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.^[1]^[2]^[3]

Kontracepcija daugelyje šalių buvo ir yra labai skirtingai ir prieštaringai vertinama, priklausomai nuo kultūrinių vertybių ir religinių pažiūrų. Kontracepcijos vartojimas labiau priimtinas išsivysčiusiose šalyse, kuriose ir kontraceptinių priemonių prieinamumas didesnis. Pavyzdžiui, JAV kontracepcijos metodus taiko apie 60 % merginų ir moterų (nuo 15 iki 44 m.), galinčių susilaukti vaikų. Daugelis nesisaugančiųjų siekia susilaukti vaikų, yra nėščiosios, žindančios arba yra nevaisingos.^[2]

Nuo seniausių laikų žmonės taikė įvairius būdus nėštumui išvengti, tačiau visi jie buvo neveiksmingi. Daugiausia metodų buvo skirti moterims. Renesanso metu moterys, vengdamos vaikų, į makštį kišdavo rūtą ir kt. Kaip kontraceptikas buvo vartojamos ir įvairios žolelių arbatos.^[4] Jau XVI a. Italijoje siekiant apsisaugoti nuo sifilio naudotos priemonės, kurias dabar vadiname prezervatyvais, tik vietoje gumos, kurios tuo metu nebuvo, naudotos kitos medžiagos.^[5] Istorijos eigoje labiausiai buvo paplitę nutrauktosios sueities, laktacinės amenorėjos, moters vaisingųjų dienų nustatymo būdai (nors pastarieji labiau paplito tik XX a. pirmojoje pusėje, kai imta atidžiai nagrinėti moters ciklo trukmę), tačiau XX amžiuje itin išplito prezervatyvai ir cheminės kontracepcijos būdai. Manoma, kad būtent dėl jų paplitimo XX a. antrojoje pusėje labai sumažėjo gimstamumas daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių.^[2]

Kontracepcijos būdai

Kontracepcijos būdai yra šie:

Natūralūs

Natūralūs būdai yra šie::^[1]^[2]

- laktacinė amenorėja,
- lytinis susilaikymas,
- nutrauktoji sueitis,
- sekso formos, kuomet varpa nėra įstumiama į makštį (oralinis seksas, analinis seksas, petingas ir kt.);
periodinio susilaikymo metodai, kurie remiasi moters vaisingųjų dienų nustatymu:
- gleivių metodas (arba Bilingso),
- kalendorinis metodas,
- simptoterminis metodas,
- temperatūrinis metodas.

Intervenciniai

Intervenciniai būdai:^[1]^[2]

- barjeriniai (mechaniniai), kurie fiziškai užkerta kelią sėklai patekti į gimdą:
  - gaubtuvėlis,
  - makšties kempinė,
  - pesaras:
    - diafragma (makšties pesaras),
    - gimdos spiralė (gimdos pesaras),
  - prezervatyvas (vyriškas ir moteriškas);
- cheminiai (kurie naikina spermatozoidus dar prieš jų kontaktą su kiaušinėliu (dažnai naudojami kartu su barjeriniais metodais):
  - makšties kempinė,
  - spermicidai;

- hormoniniai (sukelia hormoninius pokyčius moters organizme):
  - kontraceptinis žiedas,
  - kontraceptinis pleistras,
  - kontraceptinės tabletės;
  - hormoninės injekcijos
- chirurginiai:
  - sterilizacija,
kiti metodai.

Kontracepcijos patikimumas dažnai yra nusakomas Perlo indeksu, kuris nurodo metodo nesėkmių dažnį (kaip dažnai pastojama),^[6] tačiau jos įvertinimas yra sudėtingas dalykas, kadangi nors Perlo indeksas yra labai populiarus, bet jis turi gana nemažai trūkumų (žr. 2004 m. Dž. Traselo straipsnį apie kontracepcijos efektyvumą). Taip pat akcentuojamas kontraceptikų saugumo klausimas: hormoninės kontracepcijos žala moters organizmui, abortų, sterilizacijos pasekmės ir kita.^[2]

Kontracepcija ir šeimos planavimas

Kartais kontracepcija ir šeimos planavimas yra vartojami kaip sinonimai, tačiau tai nėra tas pats. Esminis skirtumas tarp jų yra tas, kad šeimos planavimas, kaip ir pavadinimas sako, yra taikomas šeimos gyvenime (arba kai pora yra pastoviuose santykiuose), ir apima iš anksto suplanuotą veiksmų visumą siekiant ne tik atidėti nėštumą, tačiau ir pastoti, tuo tarpu kontracepcijos objektas yra tik nėštumo išvengimas, nepriklausomai nuo to ar pora yra pastoviuose santykiuose, ar atsitiktiniuose.^[2]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Kontracepcija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 ^2,6 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.
↑ „Emergency contraception (morning after pill, IUD)“. NHS. 2017-12-21. Suarchyvuotas originalas 2022-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
↑ McTavish L (2007). „Contraception and birth control“. In Robin D (red.). Encyclopedia of women in the Renaissance : Italy, France, and England. Santa Barbara, CA: ABC-CLIO. pp. 91–92. ISBN 978-1-85109-772-2.
↑ Youssef, H (1 April 1993). „The history of the condom“. Journal of the Royal Society of Medicine. 86 (4): 226–228. doi:10.1177/014107689308600415. ISSN 0141-0768. PMC 1293956. PMID 7802734.
↑ Pearl, Raymond (1933). „Factors in human fertility and their statistical evaluation“. Lancet. 222 (5741): 607–611. doi:10.1016/S0140-6736(01)18648-4.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Vikiteka: Kontracepcija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[VLE-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Kontracepcija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.

[HRB-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 ^2,6 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.

[3] „Emergency contraception (morning after pill, IUD)“. NHS. 2017-12-21. Suarchyvuotas originalas 2022-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.

[4] McTavish L (2007). „Contraception and birth control“. In Robin D (red.). Encyclopedia of women in the Renaissance : Italy, France, and England. Santa Barbara, CA: ABC-CLIO. pp. 91–92. ISBN 978-1-85109-772-2.

[youssef-5] Youssef, H (1 April 1993). „The history of the condom“. Journal of the Royal Society of Medicine. 86 (4): 226–228. doi:10.1177/014107689308600415. ISSN 0141-0768. PMC 1293956. PMID 7802734.

[Pearl-6] Pearl, Raymond (1933). „Factors in human fertility and their statistical evaluation“. Lancet. 222 (5741): 607–611. doi:10.1016/S0140-6736(01)18648-4.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]