Enciklopedija

Brokhauzo enciklopedija, 1902 m.

Didžioji tarybinė enciklopedija

Enciklopedija (sen. gr. ἐγκύκλιος παιδεία – „visuotinis auklėjimas“) – rašytinis žinių rinkinys.

Enciklopedija pateikia faktines žinias, atsiribodama nuo jų vertinimo. Redakcija atrenka jai tinkamus šaltinius, juos atskiria bei įvertina, atrūšiuodama žinias iš kelių galimų alternatyvų; žinių ji neprodukuoja, o jas tik renka. T. y. vienintelis mokslinės publikacijos žanras, kuriame atsisakoma detalių bibliografinių šaltinių (dėl leidėjų ir autorių autoritetingumo).

Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji „Encyclopædia Britannica“ ar vokiškoji „Brockhaus“) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms.

Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą (pavyzdžiui, „Encyclopedia Judaica“). Didžioji tarybinė enciklopedija siekė dokumentuoti socialistinius laimėjimus. Leidinio tikslai atspindi laikmetį, kartais tarnauja santvarkos legitimacijai, visuomenės modelio propagandai.

Enciklopedija redukuoja atitinkamo dalyko sudėtingumą (redukcija) ir pateikia paprastą (bet kartais „primityvią“, supaprastintą) dalyko sampratą nespecialistui. Tam tikros srities ekspertams jis gali pasirodyti naivokas ir pernelyg fragmentiškas.

Enciklopedija atskiria svarbius dalykus nuo nesvarbių; nesvarbūs dalykai nepatenka į enciklopediją (plg. Lemos selekcija). Santykinai svarbūs dalykai pateikiami išsamiai ne tokių svarbių dalykų atžvilgiu arba jie išskiriami kitokiu būdu (iliustracijų gausa, papildoma medžiaga, nuorodomis).

Enciklopedija suteikia informacijos apie dalykų turinį (Žmonijos žinias), ne apie sąvokas (tai yra semantinės žinios). Jai būdinga mikrostruktūra yra labiau atviresnė negu lakoniška žodyno forma. Enciklopedijos struktūra turi daugybę nuorodų, nėra išnašų ar išsamios bibliografijos.

Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose. Enciklopedija nėra vientisa kaip literatūros kūrinių atveju. Ji siūlo tikslingą informacijos paiešką (naudojama sistematika, registrai, nuorodos).

Lietuviškos enciklopedijos

Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, nuo 2001 – , T. 1 -

Enciklopedijos lietuvių kalba pradėtos rengti tik XX a. amžiuje (1910 m.), tačiau po poros metų darbai nutrūko. Idėja buvo atgaivinta 1929 m. Lietuvos kultūros taryboje.

Pirmosios enciklopedijos pradėtos leisti 1931–1933 m. („Lietuviškoji enciklopedija“, I t., iki 1944 m. pasirodė 10 tomų), 1953–1966 m. JAV, Bostone lietuviai emigrantai išleido „Lietuvių enciklopediją“.

Tarybinės okupacijos metais buvo išleistos „Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija“, „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ ir kitos enciklopedijos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido nemažai enciklopedinių leidinių. Didžiausias iš jų pagal apimtį – Visuotinė lietuvių enciklopedija, pradėta leisti 2001 m. Iki 2015 m. kovo mėnesio išleisti visi 25 enciklopedijos tomai ir vienas Papildymų tomas. Dvidešimt penkiuose enciklopedijos tomuose yra beveik 122 000 straipsnių. Taip pat buvo išleista Mažosios Lietuvos enciklopedija apie Mažąją Lietuvą. Ją sudaro 4 tomai, apie 12 000 straipsnių.

Iš modernių elektroninių enciklopedijų paminėtina yra Atvirosios enciklopedijos entuziastų kuriama „Lietuviškoji Vikipedija“, pradėta rengti 2003 m. Šioje enciklopedijoje šiuo metu yra 220 664 straipsniai.

Visuotinių enciklopedijų sąrašas

Pasaulio svarbesnės ir gretimų valstybių XX–XXI a. visuotinės daugiatomės encikopedijos nurodytos lentelėje.

Leidimo kalba	Originalus pavadinimas	Pavadinimas lietuvių kalba	Leidimo metai ir tomai
anglų	Encyclopædia Britannica	Britų enciklopedija	1768–73 m. (pirmas) 2010 m. (paskutinis) 32 t.
ispanų	Salvat	Didžioji enciklopedija	2001–2005 m. 20 t.
ispanų	Espasa	Espasa	70 t. 1908–30 m. 38 tomai papildymų 1934–2013, 16 tomų priedų (atlasai ir kt. 1934–2005 m.)
italų	Treccani	Italijos enciklopedija	36 t. 1929–37 m. (pirmas) 1949–52 m. (antras), 38 t. papildymų 1938–2018 m.
latvių	Latvijas padomju enciklopēdija	Latvijos tarybinė enciklopedija	1981–88 m. 10 t. (faktiškai 12)
latvių	Nacionālā enciklopēdija	Latvijos nacionalinė enciklopedija	2014–18 m. 1 t., tebepildoma internete
lietuvių	Lietuviškoji tarybinė enciklopedija	-	1976–85 m. 12 t. (faktiškai 13)
lietuvių	Visuotinė lietuvių enciklopedija	-	2001–15 m. 25 t. (faktiškai 26), tebepildoma internete
lenkų	Wielka encyklopedia powszechna PWN	Didžioji tarybinė PWN enciklopedija	12 t. 1962–69 m. papildymai 1970 m.
lenkų	Wielka encyklopedia PWN	Didžioji PWN enciklopedija	2001–2005 m. 31 t.
prancūzų	Grand Larousse universel	Universalioji enciklopedija	10 t. 1982–85 m. 15 t. 1991–97 m.
prancūzų	Encyclopædia Universalis	Universalioji enciklopedija	2012 m. 30 t.
rusų	Большая советская энциклопедия	Didžioji tarybinė enciklopedija	66 t. 1926–47 m. (pirmas), 52 t. 1949–60 m. (antras), 30 t. 1969–78 m. (trečias)
rusų	Большая российская энциклопедия	Didžioji Rusijos enciklopedija	2004—2017 m. 35 t.
vokiečių	Brockhaus Enzyklopädie	Brokhauzo enciklopedija	1796–1808 m. (pirmas), 2005–06 m. (paskutinis) 30 t.
vokiečių	Meyers enzyklopädisches Lexikon	Didysis Majerso leksikonas	15 t. 1981–86 m.
vokiečių	Bertelsmann Lexikothek	Didysis Bertelsmano leksikonas	36 t. 1984–90 m.