Pereiti prie turinio

Aras (Vokietijos upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
20:29, 26 lapkričio 2022 versija, sukurta Homobot (aptarimas | indėlis) (Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Aras
Aras ties Ahrbrück kaimu
Aras ties Ahrbrück kaimu
Ilgis 89 km
Baseino plotas 900 km²
Vidutinis debitas 8,9 m³/s
Ištakos Blankenheimas, Šiaurės Aifelio kalnai, Šiaurės Reinas-Vestfalija (470 m aukštis)
Žiotys Reinas, ties Remagenu, Reino kraštas-Pfalcas (50 m aukštis)
Šalys Vokietijos vėliava Vokietija
Vikiteka Aras

Aras (vok. Ahr) – Vokietijos upė, kairysis Reino intakas.

Išteka maždaug 470 m virš jūros lygio aukštyje, Blankenheime (Aifelio kalnuose). Išteka Netoli Blankheimo pilies iš namo rūsio. Už 18 km jis kerta ribą tarp Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalso ir toliau teka pastarajame.

Aras teko Aro slėniu (vok. Ahrtal), prateka Schuld, Altenaro ir Bad Nojenaro miestais. Tarp Remageno ir Zincigo (piečiau Bonos), maždaug 50 m aukštyje virš jūros lygio, įteka į Reiną. Upės ilgis yra apytiksliai 89 km, iš jų 68 km Reino krašte-Pfalce. Žemupyje Aro nuolydis yra 0,4%, o aukštupyje – 0,4-0,8%. Aras ir jo intakai yra pagrindinė nuotėkio sistema rytiniame Aifelyje. Baseino plotas yra apie 900 km².

Pavienės gyvenvietės Aro slėnyje jau buvo vėlyvaisiais Romos laikais, tai rodo romėnų vila netoli Arveilerio. Dėl sąlyginės izoliacijos Aro aukštupis ir vidurupis buvo retai apgyvendintos. Tai pasikeitė XIX a. viduryje. Aro slėnyje augo gyvenvietės, buvo tiesiami keliai, plėtėsi žemės ūkio plotai, buvo sutvirtinti Aro krantai.

Aro slėnis tapo Aro vyno regionu, kuris, nors ir mažas, garsus savo raudonais vynais, gaminamais iš „Pinot noir“ vynuogių.