Augustavas

Augustavas lenk. Augustów

Augustavo Švč. Jėzaus Širdies bazilika

Augustavas 53°51′00″ š. pl. 22°58′00″ r. ilg. / 53.85000°š. pl. 22.96667°r. ilg. / 53.85000; 22.96667 (Augustavas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija

Įkūrimo data	1550
Vadovas	Kazimierz Kożuchowski (2008 m.)

Gyventojų (2006)	30 384
Plotas	80,93 km²
Tankumas (2006)	375 žm./km²

Pašto kodas	PL 16-300 iki 16-303
Tinklalapis	www.um.augustow.pl/
Vikiteka	Augustavas

Kitos reikšmės – Augustavas (reikšmės).

Augustavas (lenk. Augustów) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, ties Mėtos upe ir Augustavo kanalu.^{[reikalingas šaltinis]} Apskrities ir miestietiško valsčiaus administracinis centras.

1970 m. pripažintas kurortu, po trijų metų prie jo prijungti keli aplinkiniai kaimai. Devynių ežerų ir Augustavo girios supamas miestas yra vienas svarbiausių Lenkijos vandens sporto (baidarės, kanojos) centrų.^[1] Miesto centre yra išlikusių vėlyvojo klasicizmo ir eklektikos stiliaus pastatų.

Pagal 2010 m. duomenis miestas yra 47 pagal dydį Lenkijos miestas ir ketvirtas pagal dydį Palenkės vaivadijos miestas.

Geografija ir gamta

Miestas yra Augustavo lygumoje, prie Mėtos upės, tarp Mėtos, Balčio ir Saino ežerų. Iš šiaurės, rytų ir pietų miestą supa Augustavo giria. Kraštovaizdis susiformavo per paskutinį ledynmetį - ledynas suformavo lygumą, kuri apaugo miškais, o tirpstančio ledyno vandenys suformavo dabartinius ežerus.^[2]

Paviršiaus struktūra

Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas yra 80,93 km², iš kurių:

Dirbama žemė 27%;
Miškai 35%;
Vandens telkiniai ir pastatai 38%.

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Augustavo istorija, Augustavo istorijos kalendorius ir Augustavo gaudynės.

Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. 1283 m. kryžiuočiai sumušė jotvingius. XIV a. pabaigoje minima prie upės stovėjusi kryžiuočių Metenburg pilis. 1392 m. Vytautas Didysis su savo kariuomene sugriovė šią pilį. Augustavo apylinkės iki XV a. buvo ginčyjama teritorija tarp Lietuvos, Vokiečių ordino ir Mazovijos, kol 1422 m. Melno taikos sutartimi galutinai atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.^[3]

Gyvenvietė Mostki pirmąkart minima 1496 metais. 1526 m. Jonas Radvila III gyvenvietėje įkūrė smuklę ir prekybos punktą, nes gyvenvietė buvo prekybos kelių sankryžoje tarp Lietuvos ir Prūsijos, Varšuvos ir Krokuvos. 1555 m. karalienės Bonos pastangomis karalius perėmė gyvnvietę iš Radvilų.^[4] 1557 m. miestui suteiktas Augustavo miesto herbas. 1561 m. gegužės 16 d. Žygimantas Augustas suteikdamas Magdeburgo teises pavadino Augustavu. 1564 m. miestas gavo papildomą privilegiją, pagal kurią miestiečiams leista virti alų ir midų bei varyti degtinę.^[5] 1569 m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius Mėtos upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje.^[6]

XVII a. antrojoje pusėje miestą ištiko maras. Per švedų tvaną 1656 m. miestą ir apylinkes nusiaubė totoriai.^[7] Šiaurės karo metu miestą keletą kartų nusiaubė Rusijos, Brandenburgo, Saksonijos ir Švedijos kariuomenės. ^[8]Po Abiejų Tautų respublikos padalinimų 1795 m. Augustavą ir Užnemunę aneksavo Prūsija, čia buvo Dambravo apskrities teismas ir administracinis centras. 1807 m. įėjo į Varšuvos hercogystės, o nuo 1815 m. Lenkijos karalystės sudėtį. 1829 m. pastatytas Augustavo paštas. 1836 m. mieste pastatyta Augustavo miesto rotušė. 1837 m. sukūrus Augustavo vaivadiją, jos centras perkeltas į Suvalkus, Augustavas tapo apskrities centru Augustavo, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijoje. 1831 m. po nesėkmingų lenkams kautynių ties Ostrolenka, vadinamasis Gelgaudo korpusas su 12 000 karių, ties Raigardu gegužės 29 d. sumušęs rusų generolą Sackeną, žygiuodamas į Lietuvą perėjo per Augustavą.^[9]

Miesto prekybinę reikšmę pakėlė 1825–1839 m. iškastas Augustavo kanalas. 1842 m. tapo apskrities centru. Per 1863 m. sukilimą Augustavo miškuose veikė kelios sukilėlių rinktinės. 1886-1889 m. Augustave pastatyti magistrato ir apskrities mokyklos pastatai, kurių architektas buvo Konstantinas Zaranekas. 1891 m. mieste pastatytas Augustavo Caro Aleksandro III paminklas. 1899 m. miestą pasiekė geležinkelis. XIX a. pabaigoje mieste architektas Henrikas Markonis sukūrė nemažai klasicistinio stiliaus pastatų. XIX a. mieste klestėjo kontrabanda dėl miesto artumo šalia Prūsijos. 1897 m. mieste pastatytas Augustavo Petro Bagrationo paminklas. XX a. pradžioje per Augustavą nutiestas geležinkelis į Gardiną. 1818–1925 m. miestas priklausė Augustavo vyskupijai.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Augustavo miškuose vyko rusų ir vokiečių mūšiai. Pirmą kartą VIII vokiečių armijos III divizija Augustavą užėmė 1914 m. rugsėjo 16 d., tačiau kiek vėliau rusai miestą atsiėmė. Antrą kartą Augustavo miškai pagarsėjo 1915 m. vasario mėn., kai vokiečių VIII ir X armijos puolė pietvakarių Lietuvą. Tuomet Augustavo miškuose buvo apsupta didelė Rusijos kariuomenės dalis su XX pėstininkų korpusu.^[10]

Augustavas figūravo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose. 1920 m. liepą rusams veržiantis į Lenkiją, lenkai atsitraukė ir iš jų okupuotos Suvalkų žemės. Tada pasienį su lenkais palei Augustavo kanalą užėmė Lietuvos kariuomenės dalys. Rugpjūčio 16 d. lenkų kariuomenė prieš Raudonąją armiją pradėjo kontrpuolimą. Lenkai prisiartino prie Lietuvos pasienio ir pradėjo spausti ten buvusią Lietuvos apsaugą. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį miestas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1920 m. rugpjūčio 28 d. Augustavas pateko į lenkų rankas.^[11] Kovoje su lenkų ulonais žuvę lietuviai kariai palaidoti Augustavo girioje, Plaskų valsčiaus Serski Laso kaimo kapinaitėse.

Lenkų valdžioje miestas priklausė Baltstogės, vėliau Suvalkų vaivadijai. 1921 m. čia gyveno 8 300 gyv., 1934 m. apie 13 tūkst. gyventojų. Augustavas tapo populiariausiu tarpukario Lenkijos kurortu.^[12]

1939–1941 m. miestas buvo okupuotas rusų, priklausė Baltarusijos TSR, Augustavo rajonui. 1941–1944 m. okupuotas vokiečių. Netrukus po miesto okupacijos masinėse žudynėse buvo nužudyti 800-900 žydų, įsteigtas getas, kurio gyventojai buvo sunaikinti nacių naikinimo stovyklose.^[13] Antrojo pasaulinio karo pabaigoje miestas atsidurė prie fronto linijos, buvo sugriauta apie 70% miesto pastatų.

1945 m. liepos mėnesį Raudonoji armija ir NKVD bei jiems talkinę lenkų komunistinio režimo saugumas ir milija Augustavo apylinkėse surengė prieš rezistencijos kovotojus nukreiptas vadinamąsias Augustavo gaudynes (lenk. Obława Augustowska) - didžiausią komunistinio režimo nusikaltimą po Antrojo pasaulinio karo. Šios operacijos metu buvo šukuojami Augustavo girios miškai ir gyvenvietės, suiminėjami ir kankinami visi štartinais apsirodę asmenys. Iš viso suimta apie 2000 asmenų, 600 suimtųjų išvežti nenustatyta kryptimi ir jų mirties aplinkybės iki šiol yra neišaiškintos.^[14]

Ekonomika

Įmonės

Mieste yra vienos didžiausių Lenkijoje jachtų laivų statyklos įmonė, kuri nemažai savo gaminių eksportuoja į Vakarų Europą. Taip pat yra mažesnių įmonių, kurios gamina įvairias mažesnes vandens transporto priemones. 1951 m. mieste buvo atidaryta cigarečių gamykla, kuri šiuo metu priklauso British American Tobacco įmonei.^[15] Mieste yra maisto pramonės įmonių, kurios gamina pieno ir mėsos produktus. Taip pat yra gaminamas mineralinis vanduo Augustowianka. Miesto apylinkėse veikia nemažai medienos pramonės įmonių. Didžiausia lentpjūvė pastatyta 1916 metais. 1972 m. buvo atidaryta avalynės gamykla ir silikatinių plytų gamykla, kuri bankrutavo XX a. pabaigoje. Mieste veikia Lidl, Kaufland, Biedronka, Stokrotka ir POLOmarket prekybos centrai.

Turizmas

Šalia miesto esančioje Augustavo girioje yra daugybė stovyklaviečių. Miesto apylinkėse esančiuose ežeruose gausu vandens pramogų, tarp jų yra vandens slidžių nuoma, paplūdimiai, pasiplaukiojimas kruiziniais laivais 740 m ilgio trasoje. Šalia miesto esančiame Augustavo kanale ir aplinkiniuose ežeruose galima plaukioti baidarėmis. Mieste yra nemažai gydymo įstaigų. Tam tikros kurorto teisės miestui suteiktos 1971 m., o 1993 m. miestas tapo pilnateisiu kurortu.^[16] Nuo 1976 m. prie Mėtos ežero veikia sanatorija Budowlani. Mieste yra Augustavo turistų namai.

Miesto paminklai

Vienas iš svarbiausių gamtos ir istorijos paminklų mieste yra 1824–1839 m. nutiestas Augustavo kanalas. Kanalas jungia Vyslos ir Nemuno upes. Miesto ribose yra Augustavo šliuzas, Pževiežo šliuzas ir Svobodos šliuzas. 2007 m. paskelbtas saugomu istorijos paminklu.

Seniausias miesto pastatas 1800–1801 m. yra Žygimanto Augusto turgaus aikštės 28 namas, kuriame spėjama 1812 m. gruodžio mėnesį buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas. Taip pat yra išlikęs dar vienas panašaus senumo pastatas prie Bistros kanalo. Taip pat yra 1829 m. italų architekto Henriko Markonio suprojektuotas klasicistinio stiliaus Augustavo senasis paštas. Mieste ul. 29 Listopada gatvėje stovi Augustavo uosto direkcijos pastatas, kuriame yra Augustavo kanalo istorijos muziejus. Šalia šio pastato stovi 1903 m. pastatytas Augustavo vandens telkinių direkcijos pastatas. Prie Balčio ežero stovi 1935 m. statybos Augustavo karininkų Jachtų Klubas. Prie Mėtos ežero stovi 1939 m. statybos Augustavo turistų namai. Miesto centre išlikę nemažai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje statytų pastatų, kaip pvz 1897 m. pastatyta Augustavo geležinkelio stotis. Miesto centre stovi 1906–1911 m. pastatyta elektinio architektūros stiliaus Augustavo Šv. Jėzaus širdies bazilika. Toliau nuo centro stovi XIX a. pabaigoje pastatyta Augustavo Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia, 1832 m. pastatyta Augustavo Truškovskių šeimos mauzoliejaus koplyčia. Apie 9 km į šiaurės rytus nuo miesto centro Studzieničnos gyvenvietėje yra Studzieničnos Dievo Motinos sanktuariumas, kurį sudaro 1847 m. pastatyta Studzieničnos Škaplierių Dievo Motinos bažnyčia ir 1872 m. pastatyta Studzieničnos Šv. Mergelės Marijos koplyčia.

XIX a. įkurtos miesto kapinėse seniausias antkapis yra 1839 metų. Taip pat mieste yra 1820 m. buvo įkurtos Naujosios Augustavo žydų kapinės ir XVII a. mieste įkurtos Senosios Augustavo žydų kapinės. Taip pat yra 1948 m. mieste įkurtos Augustavo Raudonosios armijos kareivių kapinės. Toliau nuo miesto centro yra XIX a. įkurtos Studzieničnos kapinės ir I pasaulinio karo Studzieničnos kareivių kapinės.

Gyventojai

Pagal 2008 m. birželio 30 d. duomenis mieste gyveno 30384 žmonės.

Demografinė sudėtis
Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	30 384	100	16 081	52,93	14 303	47,07
Plotas	80,93 km²
Gyventojų tankumas (žm./km²)	374,9		198,70		176,73

Pagal 2010 m. duomenis miestas, pagal gyventojų skaičių yra 147 Lenkijoje ir 4 Palenkės vaivadijoje. Pagal 2002 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui siekė 1191,5 zlotus.

Tautinė sudėtis

2002 m. gyveno 29 705 žmonės:^[17]

Lenkai – 96,5 % (28 668);
Rusai – 0,21 % (64);
Čigonai – 0,13 % (41);
Kiti – 3,13 % (932).

1921 m. gyveno 8 762 žmonės:^[18]

Lenkai – 76,6 % (6 715);
Žydai – 22,3 % (1 962);
Rusai – 0,5 % (51);
Gudai – 0,09 % (8);
Vokiečiai – 0,06 % (6);
Kiti – 0,22 % (20).

1897 m. gyveno 12 743 žmonės:^[19]

Lenkai – 46,1 % (5 882);
Žydai – 28,4 % (3 630);
Rusai – 18,6 % (2 381);
Gudai – 2,8 % (357);
Čeremisai – 1,22 % (156);
Vokiečiai – 1,02 % (131);
Totoriai – 0,91 % (117);
Lietuviai – 0,15 % (20);
Kiti – 0,54 % (69).

Lietuviai

Per karus su kryžiuočiais vietos gyventojų liko labai mažai. Vidaus kolonizacijos laikotarpiu, Augustavas atsidūrė lietuvių ir slavų paribyje. Lietuviai kūrėsi į šiaurę nuo miesto (į vakarus – mozūrai, į rytus – baltarusiai). Po Liublino unijos vyko daugiausia lenkų kolonizacija, kurios metu lenkėjo ir vietos lietuviai. 1897 m. mieste gyveno 20, 1931 m. surašymo duomenimis, – 6 lietuviai.

Augustavo gyventojų skaičiaus raida

Gyventojų skaičiaus raida nuo XVII a. iki šių laikų.

Kultūra

Įstaigos

Pagrindinė organizacija kuri organizuoja kultūrinius miesto renginius yra Augustavo kultūros namai (adresas Rynek Zygmunta Augusta 9). Šiuose namuose vyksta keliautojų klubų susitikimai, vyksta literatūros vakarai, parodos, susirinkimai, seminarai, konkursai.

Kitos kultūros įstaigos:

Augustavo etnografijos muziejus (adresas ul. Hoża 7) – vyskta Augustavo apylinkių etnografijos parodos ir miesto istorijos parodos;
Augustavo uosto direkcijos pastatas (adresas ul. 29 Listopada 5a) – nuolatinė ekspozicija apie Augustavo kanalo istoriją, statybą ir architektus. Taip pat yra vaizdinė medžiaga;
Augustavo miesto viešoji biblioteka (adresas ul. Hoża 7) – apie 87000 knygų vaikams ir suaugusiems;
Miesto gyvenviečių kultūros namai (ul. Hoża 2B) – veikia šokių, dailės, literatūros, šachmatų ir sporto būreliai;
Augustavo pedagoginė biblioteka (adresas ul. Młyńska 52) – pedagogų švietimo centras;
Dokumentinių filmų diskusijų klubas Langas į pasaulį (Okno na świat);
Kino teatras Iskra (adresas ul. 3 Maja 38);
I Krechovieckio kavalerijos pulko muziejus (adresas Al. Kardynała Wyszyńskiego 2A).

Informavimo priemonės

Mieste yra leidžiami šie laikraščiai:

Augustavo apžvalga (Przegląd Augustowski);
Apskrities apžvalga (Przegląd Powiatowy).

Mieste veikia Polskie Radio Białystok, Radio 5 ir TVP Białystok radijo ir televizijos stotys.

Renginiai

Dažniausiai renginiai vyksta turgaus aikštėje, prie Mėtos upės arba Mėtos ežero.

Reguliarūs kultūriniai renginiai:

Tarptautinis Augustavo džiazo festivalis Augustowskie Spotkania z Louisem Armstrongiem;
Baladžių naktys prie Mėtos ežero (Balladowe Nocki nad Neckiem);
Klasikinės muzikos koncertai Camerata Augustoviana;
Filharmonijos koncertai;
Augustavo vasaros teatras (Augustowskie Lato Teatralne);
Augustavo dienos (Dni Augustowa) – renginiai vysktantys pirmąją gegužės savaitę.

Bažnyčios ir parapijos

Katalikų parapijos

Katalikų bažnyčios ir koplyčios

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1549 m., nauja medinė 1776 m.^[20], nauja mūrinė neorimaninio stiliaus Augustavo Šv. Jėzaus širdies bazilika 1906-1911 m.

Augustavo Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia pastatyta 1896 m. kaip stačiatikių cerkvė, perstatyta į katalikų bažnyčią 1921 m.^[21]

Kitos katalikų bažnyčios ir koplyčios:

Evangelikų bažnyčios

Augustavo Evangelikų bažnyčia.

Stačiatikių cerkvės

Stačiatikių parapijos

Augustavo Marijos dangun žengimo parapija.

Sinagogos

Transportas

Keliai

Per miestą eina kelias iš Lietuvos (Budzisko ir Ogorodninkų pasienio perėjimo punktų) į Varšuvą, taip pat šie keliai:

Valstybinis kelias Nr. (Budziskas – Kudova-Zdroj);
Valstybinis kelias Nr. (Dolna Grupa – Aradnykai);
Valstybinis kelias Nr. (Varšuva – Augustavas);
Vaivadijos kelias Nr. (Račkos – Lipščanai);

Geležinkeliai

Per miestą eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija (Sokulka – Suvalkai). Traukiniai stoja Augustavo Porto ir Augustavo geležinkelio stotelėse.

Vandens transportas

Nors statytas kaip svarbi transporto arterija Augustavo kanalais šiais laikais naudojamas tik turizmo tikslais. Yra keletas reguliarių linijų, kuriomis turistai plaukioja Augustavo kanalu ir aplinkiniais ežerais.

Miesto transportas

Miesto transportu rūpinasi Augustavo miesto viešojo transporto departamentas.

Linija Nr. 1: Dworzec PKP-Turystyczna-Al. Kardynała Wyszyńskiego-Partyzantów-Mostowa-Rynek Zygmunta Augusta-Wojska Polskiego-Norwida;
Linija Nr. 2: Dworzec PKP-Turystyczna-Al. Kardynała Wyszyńskiego-29 Listopada-3 Maja-Rynek Zygmunta Augusta-Wojska Polskiego-Mickiewicza-Norwida;
Linija Nr. 4: Silikaty-Dworzec PKP-Turystyczna-Al. Kardynała Wyszyńskiego-29 Listopada-Brzostowskiego-Chreptowicza-Wojska Polskiego-Nowomiejska-Jana Pawła II;
Linija Nr. 6: Silikaty-Dworzec PKP-Turystyczna-Al. Kardynała Wyszyńskiego-29 Listopada-Waryńskiego-Wybickiego-3 Maja-Rynek Zygmunta Augusta-Wojska Polskiego-Słowackiego;
Linija Nr. 7: Żłobek-Tytoniowa-Al. Kardynała Wyszyńskiego-29 Listopada-3 Maja-Nowomiejska-Jana Pawła II;
Linija Nr. 10: Rynek Zygmunta Augusta-3 Maja-29 Listopada-Al. Kardynała Wyszyńskiego-Turystyczna-Dworzec PKP-Silikaty-Wojciech-Studzieniczna-Przewięź;
Linija Nr. 2bis: Norwida-Wojska Polskiego-Żabia-3 Maja-29 Listopada-Al. Kardynała Wyszyńskiego-Tytoniowa-Komunalna.

Tarpmiestinis transportas

Iš Augustavo tiesioginiais autobusais galima susisiekti su: Varšuva, Balstogė, Krokuva, Vroclavas, Olštynas, Suvalkai, Lukas, Geldapė, Ungura, Mikolaikos, Lomža, Grajevas ir Dambrava.

Sportas

Augustave reguliariai vyksta Lenkijos buriavimo čempionatas Co ma pływać, nie utonie.

Sporto klubai:

Sparta Augustów – futbolo klubas;
Ślepsk Suwałki – tinklinio klubas;
ATP Augustów – plaukimo klubas;
UKS MOS NORD Augustów – buriavimo klubas.

Žymūs žmonės

Halina Cieślińska-Brzeska – dainininkė;
Juliusz Szczęsny Batura – grafikas;
Tadeusz Bronakowski – kunigas, vyskupas;
Tadeusz Dawidejt – poetas, prozininkas;
Marian Jonkajtys – aktorius, teatro režisierius;
Leszek Karwowski – krepšinio žaidėjas;
Andrzej Krukowski – aktorius;
Janusz Michałowski – aktorius;
Emil Leon Post – matematikas;
Jakub Reys-Polak – kompozitorius;
Tadeusz Szaciło – generolas;
Wincenty Szczęsnowicz – visuomenės veikėjas;
Adam Wysocki – kanojų irkuotojas;
Cezary Zamana – dviratininkas.

Mieste gyvenantys žymūs žmonės

Andrzej Szczytko – režisierius, aktorius;
Maria Koterbska – dainininkė;
Janusz Laskowski – kompozitorius, atlikėjas;
Piotr Markiewicz - įžymus Lenkijos irkluotojas.

Miestų bendradarbiavimas

Nuorodos

Aprašymas apie Augustavo miestą lietuvių kalba (liet.);
Lenkijos regionų tinklalapis (lenk.);
Statistiniai duomenys apie miestą (lenk.);
Miesto tinklalapis (lenk.);
Augustavo valsčiaus tinklalapis (lenk.);
Augustavo apskrities tinklalapis (lenk.);
Augustavo policijos komisariatas (lenk.);
Augustavo priešgaisrinės apsaugos tarnybos tinklalapis (lenk.);
Augustavo valstybės sienos apsaugos tarnybos tinklalapis (lenk.);
Augustavo muitinės departamento tinklalapis (lenk.);
Augustavo miesto teismo tinklalapis (lenk.);
Augustavo prokuratūros tinklalapis (lenk.);
Augustavo mokesčių inspekcijos tinklalapis (lenk.);
Augustavo darbo biržos tinklalapis (lenk.);
Augustavo kelių ir gatvių priežiūros tarnybos tinklalapis (lenk.);
Augustavo žemės ūkio restruktūrizacijos ir modernizacijos tarnybos tinklalapis (lenk.);
Augustavo sveikatos apsaugos tarnybos tinklalapis (lenk.);
Augustavo girininkijos tinklalapis (lenk.);
Vandens ūkio priežiūros tarnybos tinklalapis (lenk.);
Augustavo kultūros namų tinklalapis (lenk.);
Augustavo gyvenviečių kultūros namų tinklalapis (lenk.);
Augustavo pedagoginės bibliotekos tinklalapis (lenk.);
„Iskros“ kino teatro tinklalapis (lenk.);
Augustavo ir Suvalkų mokslo draugijų tinklalapis (lenk.);
„Budowlani“ sanatorijos tinklalapis (lenk.);
Augustavo geležinkelio stoties traukinių tvarkaraštis (lenk.);
Augustavo viešojo transporto tinklalapis (lenk.);
Augustavo apskrities transporto tinklalapis (lenk.).
Palenkės vaivadijos paminklų sąrašas (lenk.).
Lucyna Nowak, Joanna Stańczyk, Agnieszka Znajewska: Ludność. Stan i struktura w przekroju terytorialnym (Stan w dniu 31 XII 2007 r.). Warszawa: Główny Urząd Statystyczny, 2008 m.. ISSN 1734-6118.;
Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: 2007 m., ss. 44, 47, 250, 376, 742. ISBN 978-83-925620-0-9.;
Tomasz Darmochwał: Północne Podlasie, wschodnie Mazowsze. Warszawa: Agencja „TD“ – Wydawnictwo Turystyczne, 2003 m., ss. 86-92. ISBN 83-911266-3-3.;
Miesto tinklalapis (lenk.)
Studia i materiały do dziejów Pojezierza Augustowskiego (Redakt. Jerzy Antoniewicz), Państwowe Wydawn. Naukowe (Białystok), 1967

Šaltiniai

↑ http://www.makalius.lt/kelioniu-ispudziai/vietoj-apsipirkimo-malonumo-kelione-augustavo-sliuzais/
↑ http://www.augustow.pl/lt/gamta
↑ http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/
↑ http://www.poland.travel/en/health-resorts/augustow
↑ http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/
↑ Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129
↑ http://www.augustow.pl/lt/istorija
↑ http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/
↑ Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129
↑ Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129
↑ Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.130
↑ http://www.augustow.pl/lt/istorija
↑ http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/
↑ http://www.doomedsoldiers.com/augustow-roundup.html
↑ http://www.augustow.pl/lt/istorija
↑ http://www.poland.travel/en/health-resorts/augustow
↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)
↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
↑ Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.130
↑ http://www.augustow.ru/augustow/sightseeings-augustow

[1] ttps://www.makalius.lt/kelioniu-ispudziai/vietoj-apsipirkimo-malonumo-kelione-augustavo-sliuzais/

[2] ttps://www.augustow.pl/lt/gamta

[3] ttps://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/

[4] ttps://www.poland.travel/en/health-resorts/augustow

[5] ttps://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/

[6] Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129

[7] ttps://www.augustow.pl/lt/istorija

[8] ttps://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/

[9] Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129

[10] Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129

[11] Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.130

[12] ttps://www.augustow.pl/lt/istorija

[13] ttps://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/

[14] ttps://www.doomedsoldiers.com/augustow-roundup.html

[15] ttps://www.augustow.pl/lt/istorija

[16] ttps://www.poland.travel/en/health-resorts/augustow

[17] 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)

[18] 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)

[19] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[20] Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.130

[21] ttps://www.augustow.ru/augustow/sightseeings-augustow

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]