Jonas Ragauskas

Jonas Ragauskas
Gimė	1907 m. rugpjūčio 10 d. Stasiuliškiai, Anykščių rajonas
Mirė	1967 m. spalio 11 d. (60 metų) Vilnius
Sutuoktinis (-ė)	Ramunė Aidukaitė-Ragauskienė
Vaikai	Saulius Ragauskas, Mimoza Ragauskaitė
Veikla	kunigas, pedagogas, publicistas, vertėjas
Partija	1967 m. SSKP
Alma mater	1935 m. Kauno kunigų seminarija

Jonas Ragauskas (1907 m. rugpjūčio 10 d. Stasiuliškiuose (dab. Naujasėdis), Anykščių rajonas – 1967 m. spalio 11 d. Vilniuje) – Lietuvos kunigas, ateizmo propaguotojas, publicistas, vertėjas, pedagogas, kultūros veikėjas.

Biografija

Tėvai – religingi valstiečiai žemdirbiai, turėjo 14 hektarų ūkį. Augo penkių vaikų šeimoje, buvo jauniausias.

1917–1918 m. per kelis mėnesius baigė Viešintų dviklasę pradžios mokyklą. 1918–1921 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje, kur baigė 4 klases. Neatsiradus vietų mokytis Panevėžio gimnazijoje, 1921–1923 m. gyveno ir dirbo tėvų ūkyje, mokėsi savarankiškai, kol 1924 m. pavasarį išlaikė 5 klasių baigimo egzaminus. 1924–1926 m. baigė 8 klases Panevėžio gimnazijoje. Mokydamasis ir vėliau studijuodamas buvo ateitininkas.

1926–1931 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete lietuvių literatūrą, pedagogiką, psichologiją ir filosofiją, įgijo humanitarinį išsilavinimą. 1931–1935 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir kartu gavo universiteto baigimo diplomą. 1935 m. birželio 15 d. vyskupas Juozapas Skvireckas įšventino kunigu.

1935–1938 m. Smilgių (Panevėžio raj.) parapijos vikaras. 1938–1942 m. dirbo Kupiškio progimnazijos, paskui gimnazijos kapelionu. 1938–1940 m. taip pat buvo Kupiškio įgulos Karaliaus Mindaugo pulko vicekapelionas. Kupiškyje subūrė ateitininkų kuopą ir jai vadovavo, turėjo gausų religinį būrelį su daugybe sekcijų. Buvo atviras, komunikabilus, paprastas bendrauti ir geraširdis, sušelpdavo skurstančius. 1940–1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpiu pusiau slapta palaikė ryšius su mokiniais iš Kupiškio klebonijos. 1942–1944 m. Panevėžio berniukų gimnazijos kapelionas.

1944–1948 m. Kauno kunigų seminarijos dėstytojas, profesorius, klierikų dvasios tėvas. 1948 m. atsisakė kunigystės, tapo vienu iš ateistinės pasaulėžiūros propaguotojų. Dirbo Respublikinėje bibliotekoje ir „Žinijos“ draugijoje kaip ateizmo ideologijos lektorius. Nuo 1948 m. iki gyvenimo pabaigos skaitė paskaitas apie negeroves susijusias su religija.

Kūryba

Parašė beletrizuotą autobiografinį pasakojimą „Ite, missa est“ (1960 m.), kuris tapo svarbiausiu ateistinės, antibažnytinės literatūros kūriniu XX a. antrosios pusės sovietinėje Lietuvoje. Iki 1963 m. buvo išleisti ir išplatinti keturių šios knygos leidimų tiražai, atskiros knygos dalys buvo išverstos į rusų, lenkų, latvių ir ukrainiečių kalbas. 1960 m. už šią knygą skirta Lietuvos SSR valstybinė premija.

Kiti kūriniai: antiklerikalinės studijos „Katalikų religinės šventės ir apeigos“ (1951 m.), „Kaip kunigai apgaudinėja darbo žmones“ (1951 m.), „Moteris ir religija“ (1959 m.), scenos vaizdelis „Tikėti ar netikėti“ (1962 m.), ateistinių pasakojimų ir dialogų rinkinys „Nenoriu dangaus“ (1963 m.), antireliginių pasakojimų rinkinys – evangelijos aiškinimai „Anuo metu...“ (1966 m.), nebaigtas romanas „Agnus Dei“ (1967 m.), humoristiniai pasakojimai, radijo pjesės ir recenzijos.

1964 m. suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.