Oskaro Koršunovo teatras
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Oskaro Koršunovo teatras (OKT/Vilniaus miesto teatras). Oskaras Koršunovas 1999 metais Vilniuje įsteigė viešąją įstaigą Oskaro Koršunovo teatras (su Martynu Budraičiu ir Gintaru Sodeika, nuo 2004 OKT / Vilniaus miesto teatras).
Istorija
1999 m. atsiradęs Oskaro Koršunovo teatras ryžosi būti nuo nieko nepriklausomas. Naujai susibūręs ansamblis išdrįso nepriklausyti nuo dotacijų, neturėti nei nuolatinės scenos, nei patalpų. Toks rizikingas žingsnis žengtas dėl vienintelės priežasties – norėta nutraukti visus saitus su tuometine teatro realybe ir susikurti naują.
Teatras rizikavo ir toliau: pradėjo statyti naujausią, Lietuvos scenoje dar nerodytą dramaturgiją, skelbdamas, kad laikai pasikeitė ir šiuolaikinis teatras privalo atspindėti šiandienybę. OKT suskato ieškoti savų būdų bendrauti su žiūrovu, o kartu ėmėsi ir naujoviškos vadybos. Ir, nepaisant aštrios reakcijos bei kontraversiškų nuomonių, šis drąsus poelgis sulaukė publikos pagarbos ir pripažinimo. Galėtume teigti, kad ilgainiui jauno režisieriaus meninis projektas pelnė labiausiai įvertinto ir „žiūroviškiausio“ teatro vardą.
Tuo pačiu metu, kai ėmė formuotis „sava“ O. Koršunovo teatro publika, kai Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose spektaklių laukdavo sausakimšos salės, OKT tapo ir daugiausiai užsienyje gastroliuojančiu Lietuvos teatru. Apie naująją teatro realybę bylojantys spektakliai buvo parodyti garsiausiose scenose ir svarbiausiuose Prancūzijos, Vokietijos, Skandinavijos festivaliuose. Teatras apsilankė netgi Pietų ir Šiaurės Amerikos bei Azijos šalyse, o garsiojo Avinjono festivalio pagrindinėje programoje buvo pristatytas jau keturis kartus.
Svarbu ir tai, jog išlikdamas nepriklausomas, Oskaro Koršunovo teatras rėmėsi kryptinga meninės programos strategija. Jis netapo paskirų projektų gamintoju, o sukūrė tvirtą repertuarą, apimantį tiek šiuolaikinės dramaturgijos, tiek klasikos pastatymus. Sakytume, pagrindinis OKT] repertuaro credo: statyti klasiką kaip šiuolaikinę dramaturgiją, o šiuolaikinę dramaturgiją – kaip klasiką. Todėl spektakliai organiškai išplaukia vienas iš kito: M. von Mayenburgo „Ugnies veidas“ siejasi su W. Shakespeare‘o „Įstabiąja ir graudžiąja Romeo ir Džuljetos istorija“, W. Shakespeare‘o „Vasarvidžio nakties sapnas“ – su S. Kane „Geismu“. Nedisonuoja nei M. Ravenhillo „Shopping and fucking“, nei Sofoklio „Oidipas karalius“, o Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ iškyla kaip reikšmingiausias Oskaro Koršunovo teatro spektaklis.
Nors teatras ir visiškai savarankiškas, jam pavyko suburti savą, gana didelę trupę, kurioje nuolat dirba 15 aktorių. O jeigu suskaičiuotume visus teatro vaidinimuose dalyvaujančius aktorius, jų būtų keliskart daugiau.
Tad neįgijęs nei „savo stogo“, nei nuolatinės valstybės paramos, neturįs saugios ateities garantijų, OKT vis dėlto tapo tikru teatru – su jame išugdytais aktoriais, su sava repertuaro idėja bei sava pasaulėžiūra. Gyvavimo penkmetį atšventusi kūrybinė grupė programą vainikavo „Įstabiąja ir graudžiąja Romeo ir Džuljetos istorija“. Šis spektaklis tarsi reziumuoja visus teatro ieškojimus ir užbaigia tam tikrą etapą.
O įžengęs į naująjį etapą, teatras keičia ir savo struktūrą – jam suteikiamas miesto teatro vardas. Toks titulas įpareigoja atidėti individualias paieškas ir imtis kūrybinės platformos kaupimo: pamėginti kuo geriau atliepti Vilniaus miesto publikos poreikius ir kartu stengtis juos formuoti. Būtent todėl pirmas didelis teatro projektas – kartu su Vilniaus miesto savivaldybe organizuojamas tarptautinis teatro festivalis Sirenos. Į šį renginį kviečiamos ne tik įdomiausios užsienio trupės, jame pristatoma ir geriausių pastarojo meto lietuviškų spektaklių programa.
Šiandien teatras žino, kad negalės išlikti kūrybingas ir šiuolaikiškas gyvuodamas vien lokalioje erdvėje, – nemezgant dialogo su svetur egzistuojančiu teatru sekinamos meninės galimybės. OKT nesiliaus ieškojęs naujų formų ir bendravimo būdų – ne tik išeidamas anapus scenos ar teatro pastatų, bet ir peržengdamas tradicinių teatrinių sampratų ribas. Teatras ir toliau stengsis žiūrovo vaizduotėje kurti savo architektoninę viziją.
Spektakliai
- Senė (pagal Daniil Charms, Aleksandr Vvedenskij) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 1992-05-09;
- Labas Sonia nauji metai (pagal Aleksandr Vvedenskij) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 1994-03-17;
- Senė 2 (pagal Daniil Charms, Aleksandr Vvedenskij) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 1994-12-07;
- Ten būti čia (paūmėjimai) (pagal Daniil Charms) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 1990-03-22;
- Pamišusių merginų šokiai (pagal Antonio Vivaldi, Camille Saint-Saens) rež. Anželika Cholina, premjera: 1999-11-24;
- Shopping and fucking (pagal Mark Ravenhill) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 1999-09-09;
- Vasarvidžio nakties sapnas (pagal William Shakespeare) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 1999-10-17;
- Šarlotės (pagal Lusjen Lambert) rež. Ramunė Kudzmanaitė, premjera: 2000-02-03;
- Ugnies veidas (pagal Marius von Mayenburg) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2000-04-17;
- Vienos nakties susitikimas (pagal Goran Stefanovski) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2000-05-23;
- Meistras ir Margarita (pagal Michail Bulgakov) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2000-07-19;
- Parazitai (pagal Marius von Mayenburg) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2001-09-21;
- Geismas (pagal Sarah Kane) rež. Povilas Laurinkus, O.Koršunovas, premjera: 2002-01-18;
- Malыš (pagal Marių Ivaškevičių) rež. Marius Ivaškevičius, premjera: 2002-03-07;
- Oidipas karalius (pagal Sofoklį) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2002-06-26;
- Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija (pagal William Shakespeare) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2003-06-13;
- Vienatvė dviese (pagal Sigitą Parulskį) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2003-11-22;
- Cantio (pagal Sharon Lynn Joyce) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2004-05-18;
- Miestas (pagal Jevgenijų Griškovecą) rež. Saulius Mykolaitis, O. Koršunovas, premjera: 2005-02-20;
- Vaidinant auką (pagal brolius Presniakovus) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2005-11-17;
- Grimo opera (pagal Birutę Mar) rež. Birutė Mar ir kt., premjera: 2006-02-25;
- Vinter (pagal Gintarą Sodeiką) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2006-09-14;
- Kartu (pagal D.Čepauskaitę) rež. Dainius Gavenonis, Jūratė Paulėkaitė, premjera: 2007-02-02;
- Kelias į Damaską (pagal August Strindberg) rež. Oskaras Koršunovas, premjera: 2007-03-06;
Režisieriai
Oskaras Koršunovas
Oskaras Koršunovas gimė 1969 m. kovo 6 d. Vilniuje; 1988-1994 m. mokėsi Lietuvos muzikos akademijoje (kurso vadovas Jonas Vaitkus), kur įgijo teatro režisieriaus bakalauro ir magistro diplomus; dar būdamas studentas pagrindinėse Lietuvos scenose pristatė legendinę oberiutų trilogiją; Lietuvos akademiniame dramos teatre (dabartinis Nacionalinis dramos teatras) dirbo 1990-1998 m.; 1999 m. kartu su aktoriumi Martynu Budraičiu ir kompozitoriumi Gintaru Sodeika įsteigė Vš.Į. "Oskaro Koršunovo teatras". Nuo 1990 m. Lietuvos ir užsienio teatruose pastatė virš 30 spektaklių, dalyvavo virš 100 festivalių. Oskaras Koršunovas yra pagrindinių Europos teatro prizų laureatas, Nacionalinės premijos laureatas (2002), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius, itin prestižinio Europos naujosios realybės premijos laureates (2002). "Oskaro Koršunovo teatras" 2004 m. gavo Vilniaus miesto teatro vardą, tais pačiais metais kartu su Vilniaus savivaldybe įsteigė Vilniaus tarptautinį teatro festivalį “Sirenos”, 2005 m. - "Druskininkų teatro festivalį".
Ramunė Kudzmanaitė
Ramunė Kudzmanaitė gimė 1966 m. Vilniuje. 1989 baigė televizijos režisūros studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Sukūrė dokumentinių filmų, parašė scenarijų, dirbo Lietuvos nacionalinėje televizijoje kultūros laidų bendraautore ir režisiere.
Povilas Laurinkus
Saulius Mykolaitis
1966-2006
Studijos: 1988–92 Lietuvos valstybinė konservatorija (aktorinio meistriškumo katedra). 1992–94 m. dirbo Vilniaus valstybiniame mažajame teatre. Nuo 1994 m. – Lietuvos akademiniame dramos teatre.
Yanna Ross
Gimė 1973 metais
Studijos: Yale'o universitetas, Yale'o dramos mokykla, magistro laipsnis, Dailiųjų menų daktaro laipsnio kandidatė.