Alkoholizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
* Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės. |
* Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės. |
||
Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda [[traukuliai]], kaulų ir raumenų, [[galvos skausmas|galvos skausmai]], alkoholinės psichozės, kurios reiškiasi kliedesiais, [[haliucinacija|haliucinacijomis]], atminties sutrikimu, sąmonės aptemimu. Išgėrus šie [[abstinencijos sindromas|abstinencijos]] reiškiniai praeina.<ref name=PTŽ /> |
Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda [[traukuliai]], kaulų ir raumenų, [[galvos skausmas|galvos skausmai]], alkoholinės psichozės, kurios reiškiasi kliedesiais, [[haliucinacija|haliucinacijomis]], atminties sutrikimu, sąmonės aptemimu. Išgėrus šie [[abstinencijos sindromas|abstinencijos]] reiškiniai praeina.<ref name=PTŽ /><ref name=mc /> |
||
== Išnašos == |
== Išnašos == |
||
15:50, 31 gruodžio 2021 versija
Alkoholizmas (dar kitaip priklausomybės nuo alkoholio sindromas) – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.[1][2][3][4]
Nors alkoholizmas išsivysto tik vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau biologinis alkoholizmo išsivystymo mechanizmas nėra išaiškintas. Daugumai žmonių palyginus retas alkoholinių gėrimų vartojimas priklausomybės pavojaus nesukelia. Kaip svarbiausi alkoholizmo išsivystymui darantys įtaką veiksniai nurodomi žmogaus socioekonominė aplinka, psichikos sutrikimai ir genetinis polinkis.
Alkoholizmas ilgainiui paenkiama nervų, širdies ir kraujagyslių sistemoms, vidaus organams, smegenims. Išsivysto depresija, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, lėtinis gastritas, impotencija ir kiti neigiami padariniai.[1] Alkoholizmas didina žmogžudystės, savižudybės riziką. Nėštumo metu gali pakenkti vaisiui.[4]
Alkoholizmo požymiai
Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis – liguistas, nenuvaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Kiti būdingi priklausomybės nuo alkoholio požymiai yra abstinencijos sindromas ir padidėjusi organizmo tolerancija alkoholiui.[1]
Pirmieji alkoholizmo požymiai:[2]
- Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdieninių rūpesčių.
- Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
- Sprendimas mesti gerti ir nesugebėjimas jį vykdyti.
- Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
- Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
- Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.
- Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.
Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, alkoholinės psichozės, kurios reiškiasi kliedesiais, haliucinacijomis, atminties sutrikimu, sąmonės aptemimu. Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina.[2][4]
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Alkoholizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Alkoholizmas. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
- ↑ „Alcohol Use Disorder“. MedlinePlus Medical Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 „Alcohol use disorder“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.