Prieskoniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Prieskonis''' – stipraus savito [[skonis|skonio]] ar [[kvapas|kvapo]] [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti [[patiekalas|patiekalų]] ar [[padažas|padažų]] savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti [[apetitas|apetitą]]. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.<ref>{{VLE|19|||[https://www.vle.lt/straipsnis/prieskoniai/ Prieskoniai]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Spice and herb|url=https://www.britannica.com/topic/spice-food|access-date=2021-06-08|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> |
'''Prieskonis''' – stipraus savito [[skonis|skonio]] ar [[kvapas|kvapo]] [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti [[patiekalas|patiekalų]] ar [[padažas|padažų]] savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti [[apetitas|apetitą]]. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.<ref>{{VLE|19|||[https://www.vle.lt/straipsnis/prieskoniai/ Prieskoniai]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Spice and herb|url=https://www.britannica.com/topic/spice-food|access-date=2021-06-08|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> |
||
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]], grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stpriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutamatas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti. |
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[grybai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]], grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stpriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutamatas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti. |
||
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą. |
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą. |
||
| Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1 |
* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1 |
||
== |
== Šaltiniai == |
||
{{Commons|Category:Spices}} |
{{Commons|Category:Spices}} |
||
{{išn}} |
{{išn}} |
||
18:34, 8 birželio 2021 versija
Prieskonis – stipraus savito skonio ar kvapo prieskoninių augalų dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti patiekalų ar padažų savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti apetitą. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.[1][2]
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos sėklos, vaisiai, grybai, šaknys, žievė, grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, garstyčios, krienai, kečupas, sviestas su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stpriai padidina jo kaloringumą. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: cukrus, druska, actas, citrinos rūgštis, natrio glutamatas, esencijos, eterinis aliejus. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., krapai) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: petražolė, mėta, gelsvė, raudonėlis, krienai, krapai, pipirai, kmynai, kalendra, mairūnas, bazilikas ir daugelis kitų. Kartais vartojamos kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.
Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų.
Literatūra
- Prieskonių pasaulyje: maistinės ir gydomosios savybės (sud. S. M. Kalasauskienė). – Vilnius: Asveja, 2004. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9955-464-50-X
- Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė Zurabas Džavachišvilis). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1
Šaltiniai
- ↑ Prieskoniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ „Spice and herb“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-06-08.