Būsenos kitimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Išvaizda
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Gramatinė klaida |
|||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
Fazinių virsmų tipai: |
Fazinių virsmų tipai: |
||
* vienos agregatinės būsenos (kietosios, [[skystis|skystosios]] ar [[dujos|dujinės]]) virtimas kita. Kintant būsenai (vykstant faziniam virsmui), [[temperatūra]] lieka pastovi, nes visa sugeriama arba išskiriama [[energija]] naudojama [[molekulė|molekulių]] ryšiams nutraukti arba sudaryti. Toji [[energija]] vadinama fazinio virsmo [[šiluma]], ji ne kas kita, kaip šiluminė [[energija]], kurią sugeria arba išskiria 1 [[Kilogramas|kg]] masės kūnas, keičiantis jo agregatinei būsenai. |
* vienos agregatinės būsenos (kietosios, [[skystis|skystosios]] ar [[dujos|dujinės]]) virtimas kita. Kintant būsenai (vykstant faziniam virsmui), [[temperatūra]] lieka pastovi, nes visa sugeriama arba išskiriama [[energija]] naudojama [[molekulė|molekulių]] ryšiams nutraukti arba sudaryti. Toji [[energija]] vadinama fazinio virsmo [[šiluma]], ji ne kas kita, kaip šiluminė [[energija]], kurią sugeria arba išskiria 1 [[Kilogramas|kg]] masės kūnas, keičiantis jo agregatinei būsenai. |
||
* perėjimas tarp [[Feromagnetikas|feromagnetikų]] ir [[paramagnetikas|paramagnetikų]] fazių [[magnetas|magnetinėse]] medžiagose [[Kiuri taškas|Kiuri |
* perėjimas tarp [[Feromagnetikas|feromagnetikų]] ir [[paramagnetikas|paramagnetikų]] fazių [[magnetas|magnetinėse]] medžiagose [[Kiuri taškas|Kiuri taške]]. |
||
* [[kristalografija|kristalografinės]] struktūros kitimai, pvz., [[geležis|geležyje]] tarp [[feritas|ferito]] ir [[austinas|austino]]. |
* [[kristalografija|kristalografinės]] struktūros kitimai, pvz., [[geležis|geležyje]] tarp [[feritas|ferito]] ir [[austinas|austino]]. |
||
* ir kt. |
* ir kt. |
Dabartinė 16:09, 23 vasario 2020 versija
Būsenos kitimas arba fazinis virsmas – termodinaminės sistemos vienos fazės (būsenos) kitimas į kitą.
Fazinių virsmų tipai:
- vienos agregatinės būsenos (kietosios, skystosios ar dujinės) virtimas kita. Kintant būsenai (vykstant faziniam virsmui), temperatūra lieka pastovi, nes visa sugeriama arba išskiriama energija naudojama molekulių ryšiams nutraukti arba sudaryti. Toji energija vadinama fazinio virsmo šiluma, ji ne kas kita, kaip šiluminė energija, kurią sugeria arba išskiria 1 kg masės kūnas, keičiantis jo agregatinei būsenai.
- perėjimas tarp feromagnetikų ir paramagnetikų fazių magnetinėse medžiagose Kiuri taške.
- kristalografinės struktūros kitimai, pvz., geležyje tarp ferito ir austino.
- ir kt.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]