Šanchajus: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

20:50, 25 rugsėjo 2019 versija

Šanchajus 上海
Šanchajaus Pudongo rajonas

Šanchajus 31°12′0″ š. pl. 121°30′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 121.50000°r. ilg. / 31.20000; 121.50000 (Šanchajus)

Laiko juosta: (UTC+8)

Valstybė	Kinija
Provincija	Šanchajus

Sekretorius	Han Zheng

Gyventojų (2016)	24 484 000
Plotas	3 885 km²
Tankumas (2016)	6 302 žm./km²
Altitudė	4 m

Tinklalapis	www.shanghai.gov.cn
Vikiteka	Šanchajus

Šanchajus (kin. 上海, pinyin: Shànghǎi; santrumpa 沪; dar vadinamas 申) – didžiausias Kinijos ir septintas pagal dydį miestas pasaulyje (2015 m. duomenys). Išsidėstęs prie Jangdzės upės žiočių, rytinėje Kinijos dalyje. Turi atskiro Kinijos administracinio vieneto statusą (išskirtasis miestas). Šanchajus – stambus transporto mazgas ir vienas svarbiausių šalies pramonės centrų: be kitų sričių, išvystyta laivų statyba, naftos perdirbimas, tekstilė, elektronika, dviračių, radijo imtuvų, televizorių gamyba. Pro didžiulį Šanchajaus uostą (prie Jangdzės dešiniojo intako – Huangpu, apie 50 km nuo Rytų Kinijos jūros) keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų). Su sostine jungia Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis.

Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras – yra universitetų, mokslo institutų ir draugijų, astronomijos observatorija, daug teatrų, didelių šventyklų.

Pavadinimo kilmė

Kinų kalba shanghai (žr. hieroglifus kairėje) reiškia „esantis ant jūros“.

Istorija

Šanchajus senovėje buvo žvejų gyvenvietė, nuo XVI a. tapo prekybos ir amatų centru. 1943–1946 m. JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija atsisakė savo pretenzijų į Šanchajų.

Šanchajaus raida

Dėl savo padėties prie Jangdzės intako Huangpu, apie Kinijos rytinės pakrantės vidurį – Šanchajus natūraliai tapo uostu ir prekybos centru. Jau XVIII a. į jį atkreipė dėmesį galingosios Vakarų valstybės, kurioms dar nebuvo leista įkelti kojos į Kiniją. Per 1840–1842 m. Opijaus karą šį miestą užgrobę anglai jėga primetė koncesiją; po penkerių metų jų pavyzdžiu pasekė prancūzai. Pradėjo plaukti užsienio pinigai, buvo statomi fabrikai, keliavo nauji žmonės, ieškodami darbo, augo laivų statyba ir jūrų prekyba. Gyventojų skaičius padidėjo nuo 50 000 XIX a. viduryje iki beveik milijono XX a. pradžioje; daugiau kaip 60 000 buvo užsieniečiai.

Prancūzams pavaldžioje miesto dalyje 1921 m. įvyko pirmasis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, ir vienas iš pirmųjų jo pranešėjų Mao Dzedongas į jį iš savo netoliese nuomojamo kambario. Kaip ir daugelis kinų, jis piktinosi moraliniu pagedimu, kuris kilo Vakarams pradėjus kištis į Kinijos vidaus reikalus ir statyti fabrikus – dažnai naudojančius vaikų darbą, – kurie krovė užsienio vyriausybėms didelius turtus. Naujų gyventojų antplūdis, aštrūs socialiniai prieštaravimai ir užsieniečių valdžios artumas pavertė Šanchajų radikalios politinės veiklos židiniu.

1949 m. į valdžią atėję komunistai mėgino paversti Šanchajų pavyzdiniu miestu: siųsdavo žmones į kaimą dirbti žemės ir gerino darbininkų darbo sąlygas, plėtė jų teises. Antra vertus, miestas tapo Mao asmenybės kulto ir dogminio komunizmo, kurį propagavo jo žmona ir „Keturių klika“, štabu. Tai buvo centras septintojo dešimtmečio „kultūrinės revoliucijos“, per kurią jauni raudonieji sargybiniai revoliucijos vardu nužudė ir įkalino tūkstančius menininkų, intelektualų ir liberalų ir įsteigė „revoliucinius komitetus“, kurie valdė kinų gyvenimą.

Geografija

Šanchajus išsidėstęs rytinėje Kinijos pakrantėje ir yra maždaug vienodai nutolęs nuo Pekino ir Guangdžou. Senamiestis ir naujasis Šanchajaus centras dabar yra besiplečiančio pusiasalio, susiformavusio dėl natūralaus Jangdzės nusėdimo ir modernių melioracijos projektų, centre, tarp Jangdzės deltos šiaurėje ir Hangdžou įlankos pietuose. Šanchajaus provincijos lygio savivaldybė administruoja ir rytinę šio pusiasalio teritoriją, ir daugelį aplinkinių salų. Šiaurėje ir vakaruose miestas ribojasi su Dziangsu, pietuose – Džedziangu, o rytuose – su Rytų Kinijos jūra. Šiauriausias miesto taškas yra Čongmingo saloje, kuri dabar yra antra pagal dydį sala žemyninėje Kinijoje po jos plėtros XX amžiuje.^[1] Tačiau savivaldybė neapima Dziangsu eksklavo šiauriniame Čongmingo mieste arba dviejų salų, sudarančių Šanchajaus Jangšano uostą, kurios priskiriamos Džedziango Šengsi apskričiai. Šis giliavandenis uostas buvo būtinas dėl didėjančių konteinerių laivų, taip pat dėl Jangdzės užtvenktumo 70 km atstumu nuo Hengšos.^[2]

Šanchajaus miesto centrą kerta Huangpu upė, dirbtinis Jangdzės intakas, iškastas dar prie Čunseno kariaujančių valstybių laikotarpiu. Istorinis miesto centras kūrėsi vakariniame Huangpu (Pusi) krante, prie jį su Taihu ežeru ir Didžiuoju Kinijos kanalu jungusios Sudžou upės žiočių. Centrinis finansų rajonas Ludziadzui iškilo rytiniame Huangpu (Pudongas) krante.

Šanchajus plyti aliuvinėje lygumoje, o tai reiškia, kad didžioji jo 6340,5 km² žemės ploto dalis yra lygi, o vidutinis aukštis virš jūros lygio siekia 4 m.^[3] Vyrauja smėlingas dirvožemis, dėl ko dangoraižiai statomi su giliai įleistais betoniniais poliais, kad nenugrimztų į minkštą žemės gruntą. Apylinkėse yra kalvų, kaip antai Šešanas, besidriekiantis pietvakarių kryptimi. Aukščiausia viršukalnė stūkso Dadzinšano saloje Hangdžou įlankoje (103 m).^[3] Pro miestą teka daugybė upių, kanalų, slūgso ežerų, todėl jis turtingas vandens ištekliais.^[3]

Klimatas

Šanchajaus klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	22,1	27,0	29,6	34,3	35,5	37,5	39,0	39,9	38,2	34,0	28,7	23,4	39,9
Vid. aukščiausia °C	8,1	10,1	13,8	19,5	24,8	27,8	32,2	31,5	27,9	22,9	17,3	11,1
Vid. žemiausia °C	2,1	3,7	6,9	11,9	17,3	21,7	25,8	25,8	22,4	16,8	10,6	4,7
Žemiausia °C	−10,1	−7,9	−5,4	−0,5	6,9	12,3	16,3	18,8	10,8	1,7	−4,2	−8,5	−10,1
Krituliai mm	74,4	59,1	93,8	74,2	84,5	181,8	145,7	213,7	87,1	55,6	52,3	43,9
Duomenys: BBC^[4] 2008 m. kovo mėn.

Administracinis suskirstymas

Taip pat skaitykite – Kinijos administracinis suskirstymas.

Šanchajus yra provincijos lygio miestas, turintis išskirtojo statusą, ir yra tiesiogiai pavaldus centrinei vyriausybei. Administraciškai miestas padalintas į 16 rajonų (區 qū).

Ekonomika

Šanchajus dažnai laikomas žemyninės Kinijos finansų ir komercijos centru. Šiuolaikinė plėtra prasidėjo ekonominėmis reformomis 1992 m., dešimtmečiu vėliau nei daugelyje Pietų Kinijos provincijų, tačiau Šanchajus greitai įveikė provincijas ir išlaikė savo, kaip verslo centro, vaidmenį žemyninėje Kinijoje. Šanchajus taip pat užima didžiausią žemyninės Kinijos rinkos dalį.

Šanchajus turi vieną aktyviausių uostų pasaulyje. 2005 m. Šanchajaus uostas užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal krovinių apimtį, iš viso uoste buvo perkrauta 443 mln. tonų krovinių.

Šanchajus ir Honkongas ilgą laiką šalyje varžėsi dėl Kinijos ekonominio centro vardo. Honkongo pranašumas yra stipresnė teisinė sistema, integracija į aukštesnę tarptautinę rinką, ekonominė laisvė, bankininkystė ir didesnė paslaugų specializacija, mažesni mokesčiai ir konvertuojama valiuta. Šanchajus turi tvirtesnius ryšius tiek Kinijos viduje, tiek su centrine vyriausybe, taip pat stipresnę bazę gamybos ir technologijų srityse. Šanchajaus vaidmeniui išaugus finansuose ir bankininkystėje, įmonės vis dažniau rinkosi mieste steigti savo būstines, išaugo aukšto išsilavinimo ir modernizuoto darbo poreikis. Nuo 1992 m. miestas beveik kasmet fiksuodavo dviženklį augimą iki pasaulį ištikusios finansų krizės 2008 ir 2009 m.^[5]

Kultūra

Šanchajuje įsikūrę keli muziejai. Šanchajaus muziejus yra vienas iš pirmaujančių muziejų Kinijoje, jame eksponuojami tokie meno kūriniai kaip skulptūros, paveikslai ir kaligrafijos kūriniai iš įvairių Kinijos istorijos laikotarpių. Oriental Pearl Tower įsikūrusiame Šanchajaus istorijos muziejuje pristatoma vietos istorija. Rockbund meno muziejuje, duris atvėrusiame 2010 m., vaizduojamas šiuolaikinis menas, ypatingą dėmesį skiriant Kinijos menininkų kūrybai.

Maistas

Pagrindinis straipsnis – Šanchajaus virtuvė.

Šanchajaus virtuvė kūrėsi Juan dinastijos laikais, raida toliau kito ir valdant Čing dinastijai. Šanchajaus virtuvėje labai svarbi sezonų kaita, mat su kiekvienu sezonu atkeliauja nauji maisto produktai. Virtuvėje siekiama kaip įmanoma išryškinti tikrąjį produkto skonį, todėl prieskonių vartojama nedaug, o produktai maišomi ir apdorojami kuo mažiau. Pavyzdžiui, žymiojo Šanchajaus krabo paruošimas apsiriboja paprasčiausiu išvirimu ar patroškinimu. Tarp kitų gerai žinomų Šanchajaus virtuvės akcentų yra konservuoti bambuko ūgliai, troškintas šamas bei troškintas jūrų agurkas su krevetėmis.^[6]

Sportas

Futbolas

Literatūra

The Encyclopedia of Shanghai. Shanghai Scientific and Technical Publishers. Šanchajaus oficiali svetainė. (anglų k.)

Išnašos

↑ "Chongming Island" in the Encyclopedia of Shanghai, p. 52. Archyvuota kopija 2013-03-02 iš Wayback Machine projekto. Shanghai Scientific & Technical Publishers (Shanghai), 2010. Hosted by the Municipality of Shanghai.
↑ Wijnolst, N. & al. Malacca-Max (2): Container Shipping Network Economy, p. 115. DUP Satellite, 2000. ISBN 9040721246.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 „Topographic Features“. Basic Facts. Shanghai Municipal People's Government. Suarchyvuotas originalas 3 spalio 2011. Nuoroda tikrinta 19 liepos 2011.
↑ Average Conditions Shanghai, China Archyvuota kopija 2008-10-04 iš Wayback Machine projekto. BBC. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
↑ „Growth rate of major national economic indicators over preceding year (1978～2010)“. Stats-sh.gov.cn. Suarchyvuotas originalas 2012-01-11. Nuoroda tikrinta 2011-12-11.
↑ The Encyclopedia of Shanghai, p. 301

Kita informacija

Nuorodos

Galerija

Šanchajaus Bundo panorama iš Jin Mao dangoraižio (2014 m. gegužė)
Nankino kelias yra pagrindinė prekybos gatvė Šanchajuje (2009 m. liepa)
Huaihai kelias, antroji pagal svarbą Šanchajaus prekybos gatvė (2014 m.)
Šanchajaus Pudongas naktį (2016 m. rugpjūtis)
Šanchajaus krantinė Bundo rajone
Gatvelė Šanchajaus Šikumene
Šanchajaus metro schema
Hongčiao traukinių stoties laukimo salė
Šalia Šanchajaus Pudongo tarptautinio oro uosto Maglev traukinys, išvystantis 431 km/val. greitį.
Šanchajaus Pudongo tarptautinio oro uosto 2-ojo terminalo salė (2009 m.)
Labiausiai užimtas pasaulio konteinerių uostas Šanchajuje

Kinijos administracinis suskirstymas

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao

[eos-1] "Chongming Island" in the Encyclopedia of Shanghai, p. 52. Archyvuota kopija 2013-03-02 iš Wayback Machine projekto. Shanghai Scientific & Technical Publishers (Shanghai), 2010. Hosted by the Municipality of Shanghai.

[2] Wijnolst, N. & al. Malacca-Max (2): Container Shipping Network Economy, p. 115. DUP Satellite, 2000. ISBN 9040721246.

[topo-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 „Topographic Features“. Basic Facts. Shanghai Municipal People's Government. Suarchyvuotas originalas 3 spalio 2011. Nuoroda tikrinta 19 liepos 2011.

[bbcweather-4] Average Conditions Shanghai, China Archyvuota kopija 2008-10-04 iš Wayback Machine projekto. BBC. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.

[5] „Growth rate of major national economic indicators over preceding year (1978～2010)“. Stats-sh.gov.cn. Suarchyvuotas originalas 2012-01-11. Nuoroda tikrinta 2011-12-11.

[6] The Encyclopedia of Shanghai, p. 301

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

@@ Eilutė 42: / Eilutė 42: @@
 == Geografija ==
 [[Vaizdas:Sprawling Shanghai 2016-07-20.jpg|miniatiūra|dešinėje|Palydovinė miesto nuotrauka, daryta 2016 m. Matoma miesto aprėptis su pagrindinėmis salomis ''(iš šiaurės vakarų į pietvakarius)'' Čongmingu, Čangsingu, Hengša ir Dziuduanša. Taip pat matyti [[Jangdzė]]s užtvenktumo lygis.]]
-Šanchajus išsidėstęs rytinėje Kinijos pakrantėje ir yra maždaug vienodai nutolęs nuo [[Pekinas|Pekino]] ir [[Guangdžou]]. Senamiestis ir naujasis Šanchajaus centras dabar yra besiplečiančio [[pusiasalis|pusiasalio]], susiformavusio dėl natūralaus [[Jangdzė]]s nusėdimo ir modernių melioracijos projektų, centre, tarp [[Jangdzės delta|Jangdzės deltos]] šiaurėje ir [[Hangdžou įlanka|Hangdžou įlankos]] pietuose. Šanchajaus provincijos lygio savivaldybė administruoja ir rytinę šio pusiasalio teritoriją, ir daugelį aplinkinių salų. Šiaurėje ir vakaruose miestas ribojasi su [[Dziangsu]], pietuose – [[Džedziangas|Džedziangu]], o rytuose – su [[Rytų Kinijos jūra]]. Šiauriausias miesto taškas yra [[Čongmingo ala|Čongmingo saloje]], kuri dabar yra antra pagal dydį sala žemyninėje Kinijoje po jos plėtros XX amžiuje.<ref name=eos>[http://zhuanti.shanghai.gov.cn/encyclopedia/en/Default2.aspx#52 "Chongming Island" in the ''Encyclopedia of Shanghai'', p.&nbsp;52.] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130302131933/http://zhuanti.shanghai.gov.cn/encyclopedia/en/Default2.aspx |date=2013-03-02 }} Shanghai Scientific & Technical Publishers (Shanghai), 2010. Hosted by the Municipality of Shanghai.</ref> Tačiau savivaldybė neapima Dziangsu eksklavo šiauriniame Čongmingo mieste arba dviejų salų, sudarančių Šanchajaus Jangšano uostą, kurios priskiriamos Džedziango Šengsi apskričiai. Šis giliavandenis uostas buvo būtinas dėl didėjančių konteinerių laivų, taip pat dėl Jangdzės užtvenktumo 70 km atstumu nuo Hengšos.<ref>Wijnolst, N. &&nbsp;al. ''Malacca-Max (2): Container Shipping Network Economy'', p.&nbsp;115. DUP Satellite, 2000. {{ISBN|9040721246}}.</ref>
+Šanchajus išsidėstęs rytinėje Kinijos pakrantėje ir yra maždaug vienodai nutolęs nuo [[Pekinas|Pekino]] ir [[Guangdžou]]. Senamiestis ir naujasis Šanchajaus centras dabar yra besiplečiančio [[pusiasalis|pusiasalio]], susiformavusio dėl natūralaus [[Jangdzė]]s nusėdimo ir modernių melioracijos projektų, centre, tarp [[Jangdzės delta|Jangdzės deltos]] šiaurėje ir [[Hangdžou įlanka|Hangdžou įlankos]] pietuose. Šanchajaus provincijos lygio savivaldybė administruoja ir rytinę šio pusiasalio teritoriją, ir daugelį aplinkinių salų. Šiaurėje ir vakaruose miestas ribojasi su [[Dziangsu]], pietuose – [[Džedziangas|Džedziangu]], o rytuose – su [[Rytų Kinijos jūra]]. Šiauriausias miesto taškas yra [[Čongmingo sala|Čongmingo saloje]], kuri dabar yra antra pagal dydį sala žemyninėje Kinijoje po jos plėtros XX amžiuje.<ref name=eos>[http://zhuanti.shanghai.gov.cn/encyclopedia/en/Default2.aspx#52 "Chongming Island" in the ''Encyclopedia of Shanghai'', p.&nbsp;52.] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130302131933/http://zhuanti.shanghai.gov.cn/encyclopedia/en/Default2.aspx |date=2013-03-02 }} Shanghai Scientific & Technical Publishers (Shanghai), 2010. Hosted by the Municipality of Shanghai.</ref> Tačiau savivaldybė neapima Dziangsu eksklavo šiauriniame Čongmingo mieste arba dviejų salų, sudarančių Šanchajaus Jangšano uostą, kurios priskiriamos Džedziango Šengsi apskričiai. Šis giliavandenis uostas buvo būtinas dėl didėjančių konteinerių laivų, taip pat dėl Jangdzės užtvenktumo 70 km atstumu nuo Hengšos.<ref>Wijnolst, N. &&nbsp;al. ''Malacca-Max (2): Container Shipping Network Economy'', p.&nbsp;115. DUP Satellite, 2000. {{ISBN|9040721246}}.</ref>
 Šanchajaus miesto centrą kerta [[Huangpu (upė)|Huangpu]] upė, dirbtinis Jangdzės intakas, iškastas dar prie Čunseno kariaujančių valstybių laikotarpiu. Istorinis miesto centras kūrėsi vakariniame Huangpu ([[Pusi]]) krante, prie jį su [[Taihu]] ežeru ir [[Didysis Kinijos kanalas|Didžiuoju Kinijos kanalu]] jungusios [[Sudžou (upė)|Sudžou]] upės žiočių. Centrinis finansų rajonas [[Ludziadzui]] iškilo rytiniame Huangpu ([[Pudongas]]) krante.