Pereiti prie turinio

Šanchajus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 31°12′0″ š. pl. 121°30′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 121.50000°r. ilg. / 31.20000; 121.50000 (Šanchajus)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.149.205 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Aloyzasrap keitimas)
Žyma: Atmesti
Radom1967 (aptarimas | indėlis)
Atnaujinta nuotrauka
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 2: Eilutė 2:
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin =上海
|origpavadin =上海
|paveikslėlis = Skyline_Pudong_am_Abend_August_2016.jpg
|paveikslėlis = Shanghai skyline at night, panoramic. China, East Asia-2.jpg
|paveikslėlio tekstas = Šanchajaus [[Pudongas|Pudongo]] rajonas
|paveikslėlio tekstas = Šanchajaus [[Pudongas|Pudongo]] rajonas
|herbas =
|herbas =

02:43, 8 spalio 2018 versija

Šanchajus
上海
Šanchajaus Pudongo rajonas
Šanchajus
Šanchajus
31°12′0″ š. pl. 121°30′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 121.50000°r. ilg. / 31.20000; 121.50000 (Šanchajus)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė Kinijos vėliava Kinija
Provincija Šanchajus
Sekretorius Han Zheng
Gyventojų (2016) 24 484 000
Plotas 3 885 km²
Tankumas (2016) 6 302 žm./km²
Altitudė 4 m
Tinklalapis [1]
Vikiteka Šanchajus

Šanchajus (kin. 上海, pinyin: Shànghǎi; santrumpa 沪; dar vadinamas 申) – didžiausias Kinijos ir septintas pagal dydį (pagal 2015 m.) miestas pasaulyje. Išsidėstęs prie Jangdzės upės žiočių, rytinėje Kinijos dalyje. Turi atskiro Kinijos administracinio vieneto statusą (išskirtasis miestas). Šanchajus – stambus transporto mazgas ir vienas svarbiausių šalies pramonės centrų: be kitų sričių, išvystyta laivų statyba, naftos perdirbimas, tekstilė, elektronika, dviračių, radijo imtuvų, televizorių gamyba. Pro didžiulį Šanchajaus uostą (prie Jangdzės dešiniojo intako – Huangpu, apie 50 km nuo Rytų Kinijos jūros) keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų). Su sostine jungia Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis.

Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras – yra universitetų, mokslo institutų ir draugijų, astronomijos observatorija, daug teatrų, didelių šventyklų.

Istorija

Šanchajus senovėje buvo žvejų gyvenvietė, nuo XVI a. tapo prekybos ir amatų centru. 1943–1946 m. JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija atsisakė savo pretenzijų į Šanchajų.

Šanchajaus raida

Dėl savo padėties prie Jangdzės intako Huangpu, apie Kinijos rytinės pakrantės vidurį – Šanchajus natūraliai tapo uostu ir prekybos centru. Jau XVIII a. į jį atkreipė dėmesį galingosios Vakarų valstybės, kurioms dar nebuvo leista įkelti kojos į Kiniją. Per 18401842 m. Opijaus karą šį miestą užgrobę anglai jėga primetė koncesiją; po penkerių metų jų pavyzdžiu pasekė prancūzai. Pradėjo plaukti užsienio pinigai, buvo statomi fabrikai, keliavo nauji žmonės, ieškodami darbo, augo laivų statyba ir jūrų prekyba. Gyventojų skaičius padidėjo nuo 50000 XIX a. viduryje iki beveik milijono XX a. pradžioje; daugiau kaip 60000 buvo užsieniečiai.

Prancūzams pavaldžioje miesto dalyje 1921 m. įvyko pirmasis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, ir vienas iš pirmųjų jo pranešėjų Mao Dzedongas į jį iš savo netoliese nuomojamo kambario. Kaip ir daugelis kinų, jis piktinosi moraliniu pagedimu, kuris kilo Vakarams pradėjus kištis į Kinijos vidaus reikalus ir statyti fabrikus – dažnai naudojančius vaikų darbą, – kurie krovė užsienio vyriausybėms didelius turtus. Naujų gyventojų antplūdis, aštrūs socialiniai prieštaravimai ir užsieniečių valdžios artumas pavertė Šanchajų radikalios politinės veiklos židiniu.

1949 m. į valdžią atėję komunistai mėgino paversti Šanchajų pavyzdiniu miestu: siųsdavo žmones į kaimą dirbti žemės ir gerino darbininkų darbo sąlygas, plėtė jų teises. Antra vertus, miestas tapo Mao asmenybės kulto ir dogminio komunizmo, kurį propagavo jo žmona ir „Keturių klika“, štabu. Tai buvo centras septintojo dešimtmečio „kultūrinės revoliucijos“, per kurią jauni raudonieji sargybiniai revoliucijos vardu nužudė ir įkalino tūkstančius menininkų, intelektualų ir liberalų ir įsteigė „revoliucinius komitetus“, kurie valdė kinų gyvenimą.

Pavadinimo kilmė

Kinų kalba shanghai (žr. hieroglifus dešinėje) reiškia „esantis ant jūros“.

Nuorodos

Galerija

Kinijos administracinis suskirstymas

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao