Iziaslavo kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
|event_start = Atskilo nuo Polocko |
|event_start = Atskilo nuo Polocko |
||
|event_end = Prijungta prie [[Vitebsko vaivadija|Vitebsko vaivadijos]] |
|event_end = Prijungta prie [[Vitebsko vaivadija|Vitebsko vaivadijos]] |
||
|p1 =Polocko kunigaikštystė |
|p1 = Polocko kunigaikštystė |
||
|vėliava_p1 = |
|vėliava_p1 = |
||
|s1 = Vitebsko vaivadija |
|s1 = Vitebsko vaivadija |
||
|vėliava_s1 =Alex K Grundwald flags 1410-03.svg |
|vėliava_s1 = Alex K Grundwald flags 1410-03.svg |
||
|image_coat = |
|image_coat = |
||
|simbolio_tipas = Herbas |
|simbolio_tipas = Herbas |
||
| Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
|nacionalinis_devizas = |
|nacionalinis_devizas = |
||
|valstybinis_himnas = |
|valstybinis_himnas = |
||
|sostinė = [[Iziaslavas |
|sostinė = [[Zaslavlis|Iziaslavas]] |
||
|sostinė_tremtyje = |
|sostinė_tremtyje = |
||
|valstybinės_kalbos = [[Senoji slavų kalba|senoji slavų]] |
|valstybinės_kalbos = [[Senoji slavų kalba|senoji slavų]] |
||
| Eilutė 45: | Eilutė 45: | ||
|valdovas2 = |
|valdovas2 = |
||
}} |
}} |
||
'''Iziaslavo kunigaikštystė''' ({{be|Ізясла́ўскае княства}}) – [[XII a.]] |
'''Iziaslavo kunigaikštystė''' ({{be|Ізясла́ўскае княства}}) – [[XII a.|XII]]–[[XIII a.]] [[Rusia|Rusios]] kunigaikštystė prie [[Svisločius|Svisločiaus]] aukštupio (dab. [[Baltarusija]]). Sostinė – '''Iziaslavas''' (nuo [[XIII a.]] vidurio vadintas [[Zaslavlis|Zaslavliu]]). |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
| Eilutė 77: | Eilutė 77: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{Išnašos}} |
{{Išnašos}} |
||
{{Rusios kunigaikštystės}} |
{{Rusios kunigaikštystės}} |
||
{{LDK dalinės kunigaikštystės}} |
{{LDK dalinės kunigaikštystės}} |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:LDK kunigaikštystės]] |
[[Kategorija:LDK kunigaikštystės]] |
||
[[Kategorija:Polocko žemė]] |
[[Kategorija:Polocko žemė]] |
||
00:17, 21 sausio 2017 versija
| Ізясла́ўскае княства Izisalavo kunigaikštystė | ||||
| Minsko vasalė 1186-1320 LDK dalinė kunigaikštystė 1320-1564 | ||||
| ||||
| Sostinė | Iziaslavas | |||
| Kalbos | senoji slavų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskilo nuo Polocko | 1101 m., 1101 | |||
| - Prijungta prie Vitebsko vaivadijos | 1564 m. | |||
Iziaslavo kunigaikštystė (bltr. Ізясла́ўскае княства) – XII–XIII a. Rusios kunigaikštystė prie Svisločiaus aukštupio (dab. Baltarusija). Sostinė – Iziaslavas (nuo XIII a. vidurio vadintas Zaslavliu).
Istorija
Iziaslavą X a. pabaigoje Vladimiras Sviatoslavičius pastatė savo sūnui Iziaslavui Vladimirovičiui (~978–1001 m.). XI a. įėjo į Polocko kunigaikštystę. Iziaslavo kunigaikštystė pirmąkart minima 1127 m., bet gali būti, jog susiformavo apie 1101 m., Polocko kunigaikščiui Vseslavui dalijant žemes savo sūnums. 1127 m. ištrėmus Iziaslavo valdovą, valdžią čia laikinai paėmė Minsko Glebovičiai, bet vėliau valdžia sugrįžo vietinei dinastinei linijai – Davidovičiams. Šie išlaikė sostą Iziaslave ir sudarė sąjungą su Vitebsko kunigaikščiais Vasilkovičiais.
XII a. 7-ame dešimtmetyje nusilpusi kunigaikštystė subyrėjo į smulkesnes kunigaikštystes, tarp kurių didžiausia buvo Logožos. Apie 1186 Polocko žemėje vėl sustiprėjo Glebovičiai, kurie iš Iziaslavo išvijo vietinę dinastiją. Nuo tada šios smulkios valdos pripažino gerokai stipresnės Minsko kunigaikštystės valdžią.
XIII a. antroje pusėje prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. XIV a. trečiajame dešimtmetyje priklausė Algirdui. Nuo 1345 m. Algirdas kunigaikštystę perdavė nuverstam Jaunučiui, vėliau jo palikuoniams kunigaikščiams Zaslavskiams.[1] Dar vėliau atiteko Glebovičiams.
Kunigaikščiai
Iziaslavą valdė Riurikovičių Polocko atšakos atšaka, kurių pradininkas greičiausiai buvo Davidas Vseslavičius (kartu ir Polocko kunigaikštis). Dėl to vietos kunigaikščių linija vadinama Davidovičiais.
- Glebovičiai (Minsko atšaka)
- Bračislavas Davidovičius
- Veseslavas Mikuličius (Lagožoje)
- Vasilka Valadaravičius (1180–1186 Lagožoje)
- 1186 m. Glebovičiai paėmė valdžią, ir Davidovičių linija nunyko. Iziaslavo kunigaikštystės tapo Minsko vasalėmis.
- Algirdas (apie 1320–1345)
- Jaunutis (1345-apie 1366)
- Jaunučio palikuonys Zaslavskiai:
- Mykolas Zaslavskis, 1366–1399
- Jurgis Zaslavskis, 1399 – 14??
- Ivanas Zaslavskis, XV a.
- Mykolas II Zaslavskis XV a.
- Teodoras Zaslavskis, 14?? – 1508
Literatūra
- Славянская энциклопедия. Киевская Русь – Московия: в 2 т. / Автор-составитель В. В. Богуславский. – М.: ОЛМА-ПРЕСС, 2001. – Т. 1. – 784 с. – 5000 экз. – ISBN 5-224-02249-5
- Коган В.М. История дома Рюриковичей. – СПб.: Бельведер, 1993. – 278 с. ISBN 5-87461-001-4
- Коган В.М., Домбровский-Шалагин В.И. Князь Рюрик и его потомки: Историко-генеалогический свод. – СПб.: «Паритет», 2004. – 688 с. ISBN 5-93437-149-5
Šaltiniai
- ↑ Iziaslavo kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 427 psl.
.svg)
| ||||||||||||||||
