Pereiti prie turinio

Palenkės vaivadija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Jdx (aptarimas | indėlis)
13 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 20: Eilutė 20:


== Geografija ==
== Geografija ==

Pagal [[2011]] m. [[sausio 1]] d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su [[Lietuva]], rytuose – su [[Baltarusija|Gudija]], šiaurės vakaruose – su [[Varmijos Mozūrų vaivadija]], pietvakariuose – su [[Mazovijos vaivadija]]. Siena su Lietuva sudaro – 104 km, su Baltarusija – 260 km. Vaivadija išsidėsčiusi [[Šiaurinė Palenkės žemuma|Šiaurinės Palenkės žemumoje]], [[Šiaurinė Mazovijos žemuma|Šiaurinės Mazovijos žemumoje]] ir [[Baltijos aukštumos]]e.
Pagal [[2011]] m. [[sausio 1]] d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su [[Lietuva]], rytuose – su [[Baltarusija|Gudija]], šiaurės vakaruose – su [[Varmijos Mozūrų vaivadija]], pietvakariuose – su [[Mazovijos vaivadija]]. Siena su Lietuva sudaro – 104 km, su Baltarusija – 260 km. Vaivadija išsidėsčiusi [[Šiaurinė Palenkės žemuma|Šiaurinės Palenkės žemumoje]], [[Šiaurinė Mazovijos žemuma|Šiaurinės Mazovijos žemumoje]] ir [[Baltijos aukštumos]]e.


=== Istorinė geografija ===
=== Istorinė geografija ===

* Apie 36 % [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] regiono;
* Apie 36 % [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] regiono;
* Apie 35 % [[Jotvingiai|jotvingių]] [[Dainava (baltų žemė)|Jotvos]] regiono;
* Apie 35 % [[Jotvingiai|jotvingių]] [[Dainava (baltų žemė)|Jotvos]] regiono;
Eilutė 32: Eilutė 30:


== Istorija ==
== Istorija ==
⚫
Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIII a.]] didžiojoje dalyje šių žemių gyveno [[jotvingiai]], kurių žemės buvo vadinamos [[Dainava (baltų žemė)|Jotva]].<ref>http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65</ref>{{dead link}}<ref>http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG</ref> Šalia jotvingių taip pat gyveno ir [[Vakarų slavai|vakarų slavų]] bei [[Rytų slavai|rytų slavų]] gentys. [[1226]] m. [[Mozūrija|Mozūrijos]] kunigaikštis [[Konradas]] pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino. [[1199]]–[[1392]] m. pietinė vaivadijos dalis priklausė [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]], [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės kunigaikštystei]]. Vakarinė dalis [[1138]]–[[1526]] m. priklausė [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo [[XIII a.]] priklausė [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei]]. Po Haličo-Volynės kunigaikštystės subyrėjimo [[1392]] m. pietines vaivadijos žemes perėmė LDK, kurios buvo įtrauktos į [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] sudėtį, o vėliau [[1513]] m. į [[Palenkės vaivadija (ATR)|Palenkės vaivadijos]] sudėtį. Nuo [[XIV a.|XIV]]–[[XV a.]] šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti [[mozūrai]] ir [[lenkai]]. [[1529]] m. vakarinė dalis tapo [[Lenkijos karalystė]]s, [[Didžiosios Lenkijos provincija|Didžiosios Lenkijos provincijos]], [[Mazovijos vaivadija (1529–1795)|Mazovijos vaivadijos]] dalimi. [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] metu lenkai užgrobė didžiąją dalį LDK priklausiusių Palenkės žemių.<ref>http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268</ref><ref>http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360</ref> [[1569]]–[[1795]] m. vakarinė vaivadijos dalis priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mažosios Lenkijos provincija]]i, o rytinė LDK [[Trakų vaivadija|Trakų]], [[Bresto vaivadija|Bresto]] ir [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko]] vaivadijoms. Po [[1795]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimo vakarinė ir šiaurinė dalis iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]], o rytinė [[1795]]–[[1796]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Slanimo gubernija]]i, [[1796]]–[[1801]] m. [[Lietuvos gubernija]]i ir nuo [[1801]] m. iki [[1914]] m. priklausė [[Gardino gubernija]]i. Po [[1807]] m. [[Tilžės taika|Tilžės taikos]] dalis vakarinių ir šiaurinių žemių atiteko [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], [[Balstogės sritis (1807-1842)|Balstogės sričiai]], kuriai priklausė iki [[1842]] m. kai buvo prijungtos prie [[Gardino gubernija|Gardino gubernijos]]. Kita vakarinių ir šiaurinių žemių dalis [[1807]]–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė]]s [[Lomžos departamentas|Lomžos departamentui]], [[1816]]–[[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, [[1837]]–[[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, [[1867]]–[[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i ir [[Suvalkų gubernija]]i. [[1914]] m. visą regioną užėmė [[Vokietijos imperija]] ir rytines žemes įtraukė į [[Oberostas|Oberosto]] sudėtį, o vakarines į [[Varšuvos generalgubernija|Varšuvos generalgubernijos]] sudėtį. [[1919]] m. susikūrus [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrajai Lenkijos Respublikai]] visa dabartinės vaivadijos teritorija pateko į [[Balstogės vaivadija|Balstogės vaivadijos]] sudėtį. Po karo į šiaurės rytines vaivadijos ribas pretendavo ir [[Lietuva]] remdamasi [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi]]. Taip pat į šias žemes pretendavo ir [[Tarybų Rusija]], kuri buvo jas užėmusi [[1920]] m. [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karo]] metu. [[1939]] m. rugsėjo pradžioje visą vaivadiją užėmė [[Trečiasis Reichas]], bet jau rugsėjo pabaigoje pagal [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]] perdavė šias žemes, išskyrus [[Suvalkų apskritis (1919-1945)|Suvalkų trikampį]] [[Tarybų Sąjunga]]i, kuri prijungė šias žemes prie [[Baltarusijos TSR]] ir įkūrė [[Balstogės sritis (Baltarusijos TSR)|Balstogės sritį]]. [[1941]] m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė [[Trečiasis Reichas]] ir sudarė naują [[Balstogės sritis (1941–1945)|Balstogės srities]] administracinį vienetą, kuris gyvavo iki [[1945]] metų. [[1944]] m. šios žemės buvo vėl trumpam prijungtos prie [[Baltarusijos TSR]], bet vėliau atiduotos [[Lenkijos Liaudies Respublika]]i. Nuo [[1945]] m. iki [[1975]] m. šios žemės priklausė [[Balstogės vaivadija (1945–1975)|Balstogės vaivadijai]], o nuo [[1975]] m. iki [[1999]] m. mažesnėms [[Balstogės vaivadija (1975-1998)|Balstogės]], [[Suvalkų vaivadija|Suvalkų]] ir [[Lomžos vaivadija|Lomžos]] vaivadijoms. [[1999]] m. [[sausio 1]] d. apjungus šias tris vaivadijas įkurta nauja Palenkės vaivadija. [[2001]] m. [[vasario 19]] d. pradėtas naudoti [[Palenkės vaivadijos herbas]] ir [[2002]] m. [[rugpjūčio 30]] d. pradėta naudoti [[Palenkės vaivadijos vėliava]].

⚫
Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIII a.]] didžiojoje dalyje šių žemių gyveno [[jotvingiai]], kurių žemės buvo vadinamos [[Dainava (baltų žemė)|Jotva]].<ref>http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65</ref><ref>http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG</ref> Šalia jotvingių taip pat gyveno ir [[Vakarų slavai|vakarų slavų]] bei [[Rytų slavai|rytų slavų]] gentys. [[1226]] m. [[Mozūrija|Mozūrijos]] kunigaikštis [[Konradas]] pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino. [[1199]]–[[1392]] m. pietinė vaivadijos dalis priklausė [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]], [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės kunigaikštystei]]. Vakarinė dalis [[1138]]–[[1526]] m. priklausė [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo [[XIII a.]] priklausė [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei]]. Po Haličo-Volynės kunigaikštystės subyrėjimo [[1392]] m. pietines vaivadijos žemes perėmė LDK, kurios buvo įtrauktos į [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] sudėtį, o vėliau [[1513]] m. į [[Palenkės vaivadija (ATR)|Palenkės vaivadijos]] sudėtį. Nuo [[XIV a.|XIV]]–[[XV a.]] šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti [[mozūrai]] ir [[lenkai]]. [[1529]] m. vakarinė dalis tapo [[Lenkijos karalystė]]s, [[Didžiosios Lenkijos provincija|Didžiosios Lenkijos provincijos]], [[Mazovijos vaivadija (1529–1795)|Mazovijos vaivadijos]] dalimi. [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] metu lenkai užgrobė didžiąją dalį LDK priklausiusių Palenkės žemių.<ref>http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268</ref><ref>http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360</ref> [[1569]]–[[1795]] m. vakarinė vaivadijos dalis priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mažosios Lenkijos provincija]]i, o rytinė LDK [[Trakų vaivadija|Trakų]], [[Bresto vaivadija|Bresto]] ir [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko]] vaivadijoms. Po [[1795]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimo vakarinė ir šiaurinė dalis iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]], o rytinė [[1795]]–[[1796]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Slanimo gubernija]]i, [[1796]]–[[1801]] m. [[Lietuvos gubernija]]i ir nuo [[1801]] m. iki [[1914]] m. priklausė [[Gardino gubernija]]i. Po [[1807]] m. [[Tilžės taika|Tilžės taikos]] dalis vakarinių ir šiaurinių žemių atiteko [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], [[Balstogės sritis (1807-1842)|Balstogės sričiai]], kuriai priklausė iki [[1842]] m. kai buvo prijungtos prie [[Gardino gubernija|Gardino gubernijos]]. Kita vakarinių ir šiaurinių žemių dalis [[1807]]–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė]]s [[Lomžos departamentas|Lomžos departamentui]], [[1816]]–[[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, [[1837]]–[[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, [[1867]]–[[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i ir [[Suvalkų gubernija]]i. [[1914]] m. visą regioną užėmė [[Vokietijos imperija]] ir rytines žemes įtraukė į [[Oberostas|Oberosto]] sudėtį, o vakarines į [[Varšuvos generalgubernija|Varšuvos generalgubernijos]] sudėtį. [[1919]] m. susikūrus [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrajai Lenkijos Respublikai]] visa dabartinės vaivadijos teritorija pateko į [[Balstogės vaivadija|Balstogės vaivadijos]] sudėtį. Po karo į šiaurės rytines vaivadijos ribas pretendavo ir [[Lietuva]] remdamasi [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi]]. Taip pat į šias žemes pretendavo ir [[Tarybų Rusija]], kuri buvo jas užėmusi [[1920]] m. [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karo]] metu. [[1939]] m. rugsėjo pradžioje visą vaivadiją užėmė [[Trečiasis Reichas]], bet jau rugsėjo pabaigoje pagal [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]] perdavė šias žemes, išskyrus [[Suvalkų apskritis (1919-1945)|Suvalkų trikampį]] [[Tarybų Sąjunga]]i, kuri prijungė šias žemes prie [[Baltarusijos TSR]] ir įkūrė [[Balstogės sritis (Baltarusijos TSR)|Balstogės sritį]]. [[1941]] m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė [[Trečiasis Reichas]] ir sudarė naują [[Balstogės sritis (1941–1945)|Balstogės srities]] administracinį vienetą, kuris gyvavo iki [[1945]] metų. [[1944]] m. šios žemės buvo vėl trumpam prijungtos prie [[Baltarusijos TSR]], bet vėliau atiduotos [[Lenkijos Liaudies Respublika]]i. Nuo [[1945]] m. iki [[1975]] m. šios žemės priklausė [[Balstogės vaivadija (1945–1975)|Balstogės vaivadijai]], o nuo [[1975]] m. iki [[1999]] m. mažesnėms [[Balstogės vaivadija (1975-1998)|Balstogės]], [[Suvalkų vaivadija|Suvalkų]] ir [[Lomžos vaivadija|Lomžos]] vaivadijoms. [[1999]] m. [[sausio 1]] d. apjungus šias tris vaivadijas įkurta nauja Palenkės vaivadija. [[2001]] m. [[vasario 19]] d. pradėtas naudoti [[Palenkės vaivadijos herbas]] ir [[2002]] m. [[rugpjūčio 30]] d. pradėta naudoti [[Palenkės vaivadijos vėliava]].


== Administracinis suskirstymas ==
== Administracinis suskirstymas ==

12:05, 1 birželio 2016 versija

Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadijos vėliava Palenkės vaivadijos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Administracinis centras Balstogė
Pavietai 14
Gyventojų (2014[1]) 1 194 965
Plotas 20 187,02 km²
Tankumas (2014[1]) 59 žm./km²
Tinklalapis Podlaskie
Vikiteka Palenkės vaivadijaVikiteka
Kitos reikšmės – Palenkės vaivadija (reikšmės).
Palenkės vaivadija

Palenkės vaivadija (lenk. Województwo podlaskie) – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose, istoriniame Palenkės regione. Vaivadijos sostinė – Balstogė.

Geografija

Pagal 2011 m. sausio 1 d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su Lietuva, rytuose – su Gudija, šiaurės vakaruose – su Varmijos Mozūrų vaivadija, pietvakariuose – su Mazovijos vaivadija. Siena su Lietuva sudaro – 104 km, su Baltarusija – 260 km. Vaivadija išsidėsčiusi Šiaurinės Palenkės žemumoje, Šiaurinės Mazovijos žemumoje ir Baltijos aukštumose.

Istorinė geografija

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIII a. didžiojoje dalyje šių žemių gyveno jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva.[2][neveikianti nuoroda][3] Šalia jotvingių taip pat gyveno ir vakarų slavų bei rytų slavų gentys. 1226 m. Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per XIII–XIV a. kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino. 1199–1392 m. pietinė vaivadijos dalis priklausė Kijevo Rusios, Haličo-Volynės kunigaikštystei. Vakarinė dalis 1138–1526 m. priklausė Mazovijos kunigaikštystei. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo XIII a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. Po Haličo-Volynės kunigaikštystės subyrėjimo 1392 m. pietines vaivadijos žemes perėmė LDK, kurios buvo įtrauktos į Trakų vaivadijos sudėtį, o vėliau 1513 m. į Palenkės vaivadijos sudėtį. Nuo XIV–XV a. šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. 1529 m. vakarinė dalis tapo Lenkijos karalystės, Didžiosios Lenkijos provincijos, Mazovijos vaivadijos dalimi. 1569 m. Liublino unijos metu lenkai užgrobė didžiąją dalį LDK priklausiusių Palenkės žemių.[4][5] 1569–1795 m. vakarinė vaivadijos dalis priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai, o rytinė LDK Trakų, Bresto ir Naugarduko vaivadijoms. Po 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vakarinė ir šiaurinė dalis iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinė 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Po 1807 m. Tilžės taikos dalis vakarinių ir šiaurinių žemių atiteko Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, kuriai priklausė iki 1842 m. kai buvo prijungtos prie Gardino gubernijos. Kita vakarinių ir šiaurinių žemių dalis 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai ir Suvalkų gubernijai. 1914 m. visą regioną užėmė Vokietijos imperija ir rytines žemes įtraukė į Oberosto sudėtį, o vakarines į Varšuvos generalgubernijos sudėtį. 1919 m. susikūrus Antrajai Lenkijos Respublikai visa dabartinės vaivadijos teritorija pateko į Balstogės vaivadijos sudėtį. Po karo į šiaurės rytines vaivadijos ribas pretendavo ir Lietuva remdamasi 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi. Taip pat į šias žemes pretendavo ir Tarybų Rusija, kuri buvo jas užėmusi 1920 m. Lenkijos-sovietų karo metu. 1939 m. rugsėjo pradžioje visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas, bet jau rugsėjo pabaigoje pagal Molotovo-Ribentropo paktą perdavė šias žemes, išskyrus Suvalkų trikampį Tarybų Sąjungai, kuri prijungė šias žemes prie Baltarusijos TSR ir įkūrė Balstogės sritį. 1941 m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas ir sudarė naują Balstogės srities administracinį vienetą, kuris gyvavo iki 1945 metų. 1944 m. šios žemės buvo vėl trumpam prijungtos prie Baltarusijos TSR, bet vėliau atiduotos Lenkijos Liaudies Respublikai. Nuo 1945 m. iki 1975 m. šios žemės priklausė Balstogės vaivadijai, o nuo 1975 m. iki 1999 m. mažesnėms Balstogės, Suvalkų ir Lomžos vaivadijoms. 1999 m. sausio 1 d. apjungus šias tris vaivadijas įkurta nauja Palenkės vaivadija. 2001 m. vasario 19 d. pradėtas naudoti Palenkės vaivadijos herbas ir 2002 m. rugpjūčio 30 d. pradėta naudoti Palenkės vaivadijos vėliava.

Administracinis suskirstymas

Administracinis suskirstymas apskritimis ir miestais
Balstogė
Suvalkai
Lomža
Augustavas
Bielsko rotušė

Iš viso vaivadijoje yra 3 miestai-apskritys, 14 apskričių, 13 miesto valsčių, 25 kaimo-miesto valsčiai ir 80 kaimo valsčių. Vaivadijoje yra 3307 gyvenvietės.

Nr. Suskirstymas Plotas
(km²) 		Gyventojai
(2006) 		Centras Miestai Valsčiai
Miestai-apskritys
1 Balstogė 102 295 210 1
2 Lomža 33 63 572 1
3 Suvalkai 65 69 234 1
Apskritys
4 Augustavo apskritis 1 658 58 966 Augustavas Lipskas 7
5 Balstogės apskritis 2 985 136 797 Balstogė * Lapiai, Čarna Bialostocka, Vasilkuvas, Choroščas, Supraslis, Zabluduvas, Tikocinas, Suražas 15
6 Bielsko apskritis 1 385 60 047 Bielskas Branskas 8
7 Grajevo apskritis 967 50 120 Grajevas Ščučinas, Raigardas 6
8 Hainuvkos apskritis 1 624 48 130 Hainuvka Kleščelė 9
9 Kolno apskritis 940 39 676 Kolnas Staviskai 6
10 Lomžos apskritis 1 354 50 887 Lomža * Novogrudas, Jedvabnas 9
11 Monkų apskritis 1 382 42 960 Monkos Knišinas, Goniondzas 7
12 Seinų apskritis 856 21 331 Seinai 5
13 Semiatičės apskritis 1 460 48 603 Semiatičė Drohičinas 9
14 Sokulkos apskritis 2 054 72 424 Sokulka Dambrava, Suchovola, Krinkai 10
15 Suvalkų apskritis 1 307 65 136 Suvalkai * 9
16 Mazovijos Vysokio apskritis 1 288 59 719 Mazovijos Vysokis Cechanovecas, Čiževas, Šepetovas 10
17 Zambruvo apskritis 733 44 798 Zambruvas 5
* Nepriklauso apskričiai

Miestai

Vaivadijoje iš viso yra 40 miestų iš kurių trys yra miestai-apskritys, tai Balstogė, Suvalkai ir Lomža. Pagal 2005 m. gruodžio 31 d. duomenis miestų gyventojų skaičius ir plotas buvo tokie:

  1. Balstogė – 294 830 (102 km²)
  2. Suvalkai – 69 268 (65,50 km²)
  3. Lomža – 63 819 (32,71 km²)
  4. Augustavas – 30 384 (80,93 km²)
  5. Bielskas – 27 787 (26,88 km²)
  6. Zambruvas – 22 782 (19,02 km²)
  7. Grajevas – 22 718 (18,93 km²)
  8. Hainuvka – 22 159 (21,29 km²)
  9. Sokulka – 18 945 (18,61 km²)
  10. Lapiai – 16 611 (11,90 km²)
  11. Semiatičė – 15 178 (36,25 km²)
  12. Kolnas – 10 772 (25,08 km²)
  13. Monkos – 10 461 (7,66 km²)
  14. Čarna Bialostocka – 9 611 (14,28 km²)
  15. Mazovijos Vysokis – 9 279 (15,24 km²)
  16. Vasilkuvas – 8 872 (28,15 km²)
  17. Dambrava – 6 165 (22,64 km²)
  18. Seinai – 5 971 (4,49 km²)
  19. Choroščas – 5 424 (16,79 km²)
  20. Cechanovecas – 4 923 (26,01 km²)
  21. Supraslis – 4 554 (5,68 km²)
  22. Branskas – 3 800 (32,43 km²)
  23. Michalovas – 3 621 (2,15 km²)
  24. Ščučinas – 3 576 (13,23 km²)
  25. Knišinas – 2 851 (23,68 km²)
  26. Krinkai – 2 709 (3,85 km²)
  27. Čiževas – 2 670
  28. Lipskas – 2 500 (4,97 km²)
  29. Staviskai – 2 455 (13,28 km²)
  30. Zabluduvas – 2 396 (14,30 km²)
  31. Šepetovas – 2 371 (1,96 km²)
  32. Suchovola – 2 255 (25,95 km²)
  33. Drohičinas – 2 092 (15,68 km²)
  34. Novogrudas – 2 014 (20,55 km²)
  35. Jedvabnas – 1 908 (11,47 km²)
  36. Tikocinas – 1 906 (28,96 km²)
  37. Goniondzas – 1 903 (4,28 km²)
  38. Raigardas – 1 677 (35,18 km²)
  39. Kleščelė – 1 438 (46,71 km²)
  40. Suražas – 980 (33,86 km²)

Gyventojai

Vaivadijos gyventojų piramidė pagal 2007 m. birželio 30 d. duomenis
Balstogės Branickių rūmai
Tikocino Šv. Trejybės bažnyčia
Vygrių ežeras
Belovežo giria
Narevo upė

Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. duomenis vaivadijoje gyveno 1 188 329 žmonės, kas sudaro 3,1 % šalies gyventojų skaičiaus.

Pagal 2008 m. birželio 30 d. duomenis:

Aprašas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 1 191 925 100 611 131 51,3 580 794 48,7
Plotas 20 187,01 km²
Gyventojų tankis
(gyv./km²)		 59,04 30,27 28,77

Tautinė sudėtis

Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis iš viso vaivadijoje gyveno 1,208,606 gyventojai, iš kurių:[6]

Religija

Didžioji dalis gyventojų yra katalikai ir taip pat manoma, kad yra apie 300 000 stačiatikių. Vaivadija patenka į keturias katalikų vyskupijas, tai Balstogės arkivyskupija, Lomžos vyskupija, Drohičino vyskupija ir Luko vyskupija. Taip pat patenka į dvi stačiatikių vyskupijas, tai Varšuvos-Bielsko stačiatikių vyskupija ir Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija.

Ūkis

Bendrasis vidaus produktas 2009 m. siekė 30,9 mlrd. zlotų, kas sudarė 2,3 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. BVP 2010 m. siekė 16,7 mlrd. zlotų, kas sudarė 1,7 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. 2011 m. 3 ketvirtyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis vienam gyventojui sudarė 3220,88 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 11 vietą iš 16 vaivadijų. 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje vaivadijoje buvo 69 100 bedarbių, kurie sudarė 14,7 % visų darbingo amžiaus žmonių. 2011 m. apie 11 % gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, tai yra blogiausias rezultatas tarp visų vaivadijų.

2002 m. vaivadijoje veikė 95 000 įmonių, iš kurių 97 % privačiame sektoriuje užsiemė:

  • Prekyba ir paslaugos – 33,2 %;
  • Nekilnojamo turto paslaugos – 11,8 %;
  • Statybos – 10,5 %;
  • Pramoninė gamyba – 9,7 %;
  • Transportas – 8,3 %;
  • Žemės ūkis, medžioklė ir žvejyba – 4,5 %.

Gamta

Vaivadijoje yra dideli žmogaus nepaliestų miškų masyvai, tai Belovežo giria, Augustavo giria, Knišino giria ir Kurpių giria, kuriose auga daugybė augalų rūšių ir gyvena daugybė gyvūnų rūšių. Urbanizacijos lygis siekia 57,8 %, tai viena iš mažiausiai urbanizuotų vaivadijų Lenkijoje. Čia vis dar gyvena tokie reti šiems kraštams gyvūnai kaip briedžiai, vilkai, lūšys ir stumbrai. Taip pat vaivadijoje yra daugybė ežerų iš kurių žymiausi yra, vienas iš didžiausių šalies ežerų – Vygriai ir giliausias šalies ežeras – Ančia. Taip pat gausu upių, iš kurių didžiausios yra Narevas, Vakarinis Bugas ir Bebras, kuris Augustavo kanalu sujungtas su Nemunu. Aukščiausias vaivadijos taškas yra Ravelių kalnas – 298 m aukštyje virš jūros lygio. Vaivadijos teritorijoje yra 4 nacionaliniai parkai, 3 kraštovaizdžio parkai, 85 draustiniai ir 2051 saugomi gamtos paminklai.

Transportas

Automobilių transportas

Pagrindinis straipsnis – Vaivadijų keliai Palenkės vaivadijoje.

DW679, DW681, DW682, DW685, DW686, DW687, DW689, DW690, DW693, DW694.

Geležinkeliai

Geležinkelių linijos Palenkės vaivadijoje

Šaltiniai

  1. ↑ [1]
  2. ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65
  3. ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
  4. ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
  5. ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360
  6. ↑ http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm

Nuorodos

Ž • A • R
Lenkijos vaivadijos
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Palenkės_vaivadija&oldid=5040817"