Pereiti prie turinio

Rusenorskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 19 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q505125.
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas: pl:Język russenorsk yra vertingas straipsnis; smulkūs taisymai
Eilutė 34: Eilutė 34:


[[Kategorija:Kalbos]]
[[Kategorija:Kalbos]]

{{Link GA|pl}}

22:35, 3 balandžio 2014 versija

Rusenorskas (rus. руссенорск, angl. russenorsk, norv. russenorsk) – pidžinas, rusų ir norvegų kalbų mišinys, kuriuo tarpusavyje kalbėjo Šiaurės Norvegijos norvegai ir Kolos pusiasalio rusai jūrininkai, žvejai, banginių ir jūros žvėrių medžiotojai bei pirkliai.

Kiti rusenorsko pavadinimai:

  • moja på tvoja, kas laužyta rusų kalba reiškė 'aš kalbu tavo kalba' (моя по твоя).
  • kak sprek.

Ši kalba atsirado dėl tos pačios priežasties kaip ir daugelis pidžinų ir prekybinių kalbų – reikėjo bent minimaliai susikalbėti žmonėms, kurių kalbos nėra gimingos, todėl nesuprantamos (kaip kad dėl giminingumo būtų dalinai suprantamos lenkų ir rusų kalbos ar norvegų ir vokiečių).
Rusenorską daugiausia vartojo XVIII-XIX a. ir pirmą XX a. dešimtmetį. Jo naudojimas ėmė mažėti, kai prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui vokiečių kariniai laivai ėmė grasinti jūriniam susisiekimui tarp Murmansko ir Šiaurės Norvegijos. Ryšiai beveik visiškai nutrūko Murmansko apylinkėse įsigalėjus Tarybų valdžiai.

Kaip ir visi pidžinai, rusenorskas nebuvo visavertė kalba. Jos leksikonas buvo susijęs su prekyba, jūros verslu Arktyje (žuvų, meteorologiniai pavadinimai ir pan.), gramatika – labai rudimentinė.
Šiuo metu žinomi maždaug 400 rusenorsko žodžių, iš kurių ~50 % yra norvegiški, ~40 % – rusiški, likę paimti iš kitų kalbų (anglų, olandų, vokiečių, suomių, samių).

Kai kurie tyrinėtojai rusenorsko nelaiko pidžinu. Pvz., Leideno universiteto lingvistikos profesorius Frederikas Kortlandtas (Frederik Kortlandt) teigia, kad rusenorskas yra norvegų kalbos dialektas su daug rusiškų skolinių. Tačiau Kortlandtas iš viso neigia poreikį kalbotyroje išskirti pidžinus kaip ypatingą kalbų kategoriją.

Pavyzdžiai

(R – rusiškos kilmės, N – norvegiškos kilmės.)

  • Moja på tvoja – 'Aš kalbu tavo kalba' (pažodžiui R: 'mano pagal tavo')
  • Kak sprek? Moje niet forsto.Ką tu sakai? Aš nesuprantu. (Kaip (R) kalbi (N)? Aš (R) ne (R) suprantu (N).)
  • å råbbåte – 'dirbti' (R: работать)
  • klaba – 'duona' (R: хлеб)

Žiniatinklio nuorodos

Bibliografija

  • Broch, I. & Jahr, E. H. 1984. Russenorsk: Et pidginspråk i Norge (2. utgave), Oslo: Novus.
  • Kortlandt, F. 2000. On Russenorsk. Amsterdamer Beiträge zur älteren Germanistik 54, 123–127.
  • Lunden, S. S. 1978. Tracing the ancestry of Russenorsk. Slavia Orientalis 27/2, 213–217.
  • Peterson, R. E. 1980. Russenorsk: A little known aspect of Russian-Norwegian relations, Studies in language 4/2, 249–256.

Šablonas:Link GA