Cėsys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: es:Cēsis |
||
Eilutė 65: | Eilutė 65: | ||
[[en:Cēsis]] |
[[en:Cēsis]] |
||
[[eo:Cēsis]] |
[[eo:Cēsis]] |
||
[[es:Cēsis]] |
|||
[[et:Cēsis]] |
[[et:Cēsis]] |
||
[[fi:Cēsis]] |
[[fi:Cēsis]] |
13:53, 6 gegužės 2011 versija
Cėsys latv. Cēsis | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Latvija |
Istorinis regionas | Vidžemė |
Savivaldybė | Cėsių savivaldybė |
Gyventojų | 18 286 |
Plotas | 19,3 km² |
Tankumas | 947 žm./km² |
Altitudė | 113 m |
Pašto kodas | 410(1-3) |
Tinklalapis | www.cesis.lv |
Vikiteka | Cėsys |
Kirčiavimas | Cė́sys |
Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu, lyv. Venden) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos. Savivaldybės centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
Istorija
Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. – XV a. pr. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė LDK, vėliau - Abiejų Tautų Respublikai, 1629-1721 m. – Švedijos karalystei, nuo 1727 m. – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.
Miestai partneriai
Sportas
- VB Cēsis (futbolas)
Nuorodos
|