Cėsys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: it:Cēsis |
S robotas Pridedama: sr:Цесис |
||
Eilutė 78: | Eilutė 78: | ||
[[simple:Cēsis]] |
[[simple:Cēsis]] |
||
[[sk:Cēsis]] |
[[sk:Cēsis]] |
||
[[sr:Цесис]] |
|||
[[sv:Cēsis]] |
[[sv:Cēsis]] |
||
[[uk:Цесіс]] |
[[uk:Цесіс]] |
21:02, 6 rugsėjo 2010 versija
Cėsys latv. Cēsis | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Latvija |
Istorinis regionas | Vidžemė |
Savivaldybė | Cėsių savivaldybė |
Gyventojų | 18 286 |
Plotas | 19,3 km² |
Tankumas | 947 žm./km² |
Pašto kodas | 410(1-3) |
Tinklalapis | www.cesis.lv |
Vikiteka | Cėsys |
Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu, lyv. Venden) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos. Savivaldybės centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
Istorija
Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. – XV a. pr. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė LDK, vėliau - Žečpospolitai, 1629-1721 – Švedijos karalystei, nuo 1727 metų – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Cėsys yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Nuorodos
|