Sąmonė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Sąmonė''' ({{La|conscientia}} „žinojimas kartu“) [[psichika|psichikos]] dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas, [[mintis]], [[emocijos|emocijas]], [[suvokimas|suvokimą]] ir [[prisiminimai|prisiminimus]]. Sąmonė yra intencionali, tai yra nukreipta į išorinį bei iš dalies ir į [[subjektas|subjekto]] į vidinį pasaulį ([[savimonė]]). |
'''Sąmonė''' ({{La|conscientia}} „žinojimas kartu“) [[psichika|psichikos]] dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas, [[mintis]], [[emocijos|emocijas]], [[suvokimas|suvokimą]] ir [[prisiminimai|prisiminimus]]. Sąmonė yra intencionali, tai yra nukreipta į išorinį bei iš dalies ir į [[subjektas|subjekto]] į vidinį pasaulį ([[savimonė]]). |
||
Samone yra sielos spindesys.Kaip is saules sklinda sviesa. |
Samone yra sielos spindesys.Kaip is saules sklinda sviesa.Svarbiausia samones savybe-suvokimas:as esu. |
||
Svarbiausia sąmonės savybė yra [[dėmesys]]. |
Svarbiausia sąmonės savybė yra [[dėmesys]]. |
||
10:16, 12 kovo 2010 versija
Sąmonė (lot. conscientia „žinojimas kartu“) psichikos dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas, mintis, emocijas, suvokimą ir prisiminimus. Sąmonė yra intencionali, tai yra nukreipta į išorinį bei iš dalies ir į subjekto į vidinį pasaulį (savimonė). Samone yra sielos spindesys.Kaip is saules sklinda sviesa.Svarbiausia samones savybe-suvokimas:as esu. Svarbiausia sąmonės savybė yra dėmesys.
Reikšmė
Terminas „sąmonė“ buvo pasiūlytas Kristijano Volfo kaip kitas lotyniškojo conscientia vertimo variantas. Lotyniškasis terminas anksčiau reiškė sąžinę. Bendrąja prasme pirmą kartą panaudojo filosofas Renė Dekartas.
Neurologija
Pagrindinė neurologinių sąmonės tyrinėjimų kryptis yra sąmonės neuroninės koreliacijos. Tam tikroms sąmonės būsenoms bandoma priešpastatyti neuroninį substratą. Šios koreliacijos paieškai trukdo faktas, kad atskiros smegenų dalys (arealai) atsako už skirtingas funkcijas. Žinoma, kad Broca centras (taip pat Brodmano arealas Nr. 44 ir 45) iš esmės atsako už kalbą. Šių regionų sužalojimai sąlygoja kalbos sutrikimus, vad. Brokos afazija.
Aktyvumo matavimai, aktyvizuojant kalbos funkcijas, rodo atitinkamai padidėjusį aktyvumą šioje smegenų dalyje. Stimuliacija gali sąlygoti didelius kalbos sutrikimus. Tačiau toks funkcinis smegenų regionų ir sąmonės būsenų priskyrimas yra sąlyginis, kadangi dirginimai apdirbami vienu metu daugelyje smegenų arealų. Toks priskyrimas tokiu atveju turi daugiausia tik euristinę reikšmę.