Cėsys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos.Rajono centras. Mieste 18.715 (2004 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.

Istorija

Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. – XV a. pr. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė Žečpospolitai, 1629-1721 – Švedijos karalystei, nuo 1727 metų – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Cėsys yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Nuorodos

cesis.lv (latvių k.)

Šis straipsnis apie Latviją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 27: / Eilutė 27: @@
 ==Istorija==
-[[Geležies amžius|Geležies amžiuje]] ir [[Viduramžiai]]s miesto apylinkės buvo gyvenamos [[Lyviai|lyvių]], vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę [[Latgaliai|latgalių]] gentys. [[IX amžius|IX]]-[[XIII amžius|XIII]] amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki [[XVI amžius|XVI]] amžiaus buvo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] rezidencija [[Vokiečiai|vokiečių]] vadinta ''Vendenu'' .[[XIV amžius|XIV]] a. – [[XV amžius|XV a.]] prdž. Cėsys buvo [[Hanzos lyga|Hanzos lygos]] narys. Nuo 1561 metų priklausė [[Žečpospolita]]i, 1629-1721 – [[Švedija|Švedijos karalystei]], nuo 1727 metų – [[Rusijos imperija]]i. Dėl karų, dažnų gaisrų, [[Maras|maro]] epidemijos miestas [[XVII amžius|XVII a.]] pab. – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pr. sunyko.1785 metais tapo apskrities centru.
+[[Geležies amžius|Geležies amžiuje]] ir [[Viduramžiai]]s miesto apylinkės buvo gyvenamos [[Lyviai|lyvių]], vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę [[Latgaliai|latgalių]] gentys. [[IX amžius|IX]]-[[XIII amžius|XIII]] amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki [[XVI amžius|XVI]] amžiaus buvo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] rezidencija [[Vokiečiai|vokiečių]] vadinta ''Vendenu'' .[[XIV amžius|XIV]] a. – [[XV amžius|XV a.]] pr. Cėsys buvo [[Hanzos lyga|Hanzos lygos]] narys. Nuo 1561 metų priklausė [[Žečpospolita]]i, 1629-1721 – [[Švedija|Švedijos karalystei]], nuo 1727 metų – [[Rusijos imperija]]i. Dėl karų, dažnų gaisrų, [[Maras|maro]] epidemijos miestas [[XVII amžius|XVII a.]] pab. – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.
 ==Miestai partneriai==