Rusijos revoliucija: Skirtumas tarp puslapio versijų
+pl: |
|||
Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
[[nl:Russische Revolutie]] |
[[nl:Russische Revolutie]] |
||
[[ja:ロシア革命]] |
[[ja:ロシア革命]] |
||
[[ko:러시아 혁명]] |
|||
[[nb:Den russiske revolusjon]] |
[[nb:Den russiske revolusjon]] |
||
[[nn:Den russiske revolusjonen]] |
[[nn:Den russiske revolusjonen]] |
17:24, 7 lapkričio 2005 versija
Rusijos revoliucija - Rusijoje dviem etapais vykusi revoliucija. Pirmąjame etape (Vasario Revoliucija) buvo nuversta carinė valdžia ir įvesta liberali respublika. Antrąjame etape (Spalio Revoliucija) į valdžią atėjo Lenino vadovaujami bolševikai
1917 vasario revoliucija
Šios revoliucijos metu buvo nuversta caro valdžia, kurią susilpnino ilgas Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. kovo mėnesį (pagal Julijaus kalendorių tai buvo vasaris) prasidėjo darbininkų streikai ir kareivių maištai, buvo pradėtos kurti Tarybos. Kovo 15 d. (kovo 2 d. pagal Julijaus kalendorių) imperatorius Nikolajus II-asis atsisakė sosto ir valdžią perdavė laikinajai vyriausybei, vadovaujamai kunigaikščio Lvovo.
1917 spalio revoliucija
Spalio revoliucija vadinamas rusų komunistų bolševikų sukilimas 1917 metais prieš pereinamąją Kerenskio menševikų vyriausybę. Po šios revoliucijos Rusijoje pradėta kurti socialistinė valstybė (RTFSR, Tarybų Sąjunga).
Priežastys
1917 m. vasario revoliucija užbaigė carų valdymą Rusijoje, tačiau neišsprendė jokių esminių socialinių ir politinių problemų. Svarbiausias tuo metu buvo karo klausimas. Nuo 1914 m. Rusija viena iš pagrindinių Pirmojo pasaulinio karo dalyvių. Šis "modernus" karas, reikalavęs aukšto pramoninio išsivystymo agrarinei Rusijai buvo per sunkus ir lėmė esančių socialinių problemų užaštrėjimą.
Po vasario revoliucijos Rusijoje valdė tiek parlamentas (Dūma) su pereinamąja Kerenskio vyriausybe, tiek darbininkų ir kareivių tarybos su savo Vykdomaisiais komitetais. Dėl nuolatinės konstitucijos turėjo nuspręsti Steigiamasis Susirinkimas, kuris (pagal pirmuosius planus) turėjo susirinkti lapkričio 25 d. Dėl to Laikinoji Kerenskio Vyriausybė negalėjo pradėti taikos derybų su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.
Eiga
Bolševikų vadovybė nesutarė ar jie turėtų dalyvauti Konstitucinio Susirinkimo rinkimuose ar vietoje to turėtų sukilti. Po karštų debatų Leninas su Trockiu sutarė, kad spalio 10 d. turi įvykti sukilimas.
Pasekmės
Po revoliucijos kilusiame pilietiniame kare žuvo ar nukentėjo milijonai žmonių.