Gauronskių koplyčia-mauzoliejus: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Patikslintos koordinatės |
S Automatizuotas formatavimo taisymas. |
||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Mūro koplyčia pastatyta [[1824]] m.<ref>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/straipsnis/alvitas/ Alvitas]}}</ref> Jos rūsyje palaidoti dvarininkai [[Gauronskiai]], kurie buvo susigiminiavę su garsia [[Oginskiai|Oginskių gimine]]. Pastarieji save kildina iš pirmųjų Rusios carų Riurikovičių giminės. Vienas iš |
Mūro koplyčia pastatyta [[1824]] m.<ref>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/straipsnis/alvitas/ Alvitas]}}</ref> Jos rūsyje palaidoti dvarininkai [[Gauronskiai]], kurie buvo susigiminiavę su garsia [[Oginskiai|Oginskių gimine]]. Pastarieji save kildina iš pirmųjų Rusios carų Riurikovičių giminės. Vienas iš palaidotų po Alvito koplyčia – Vladimiras Gauronskis. [[Paežeriai (Šeimena)|Paežerių]] ir [[Aštrioji Kirsna|Aštriosios Kirsnos]] dvarų savininkas Zigmantas Gauronskis vedė M. K. Oginskio anūkę Nataliją. Natalija ir Zigmantas Gauronskiai buvo susilaukę sūnaus Vladimiro.<ref>[https://www.santaka.info/?sidx=11329 Kaip dvarininkai Gauronskiai susigiminiavo su Oginskiais] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211102113506/https://www.santaka.info/?sidx=11329}}</ref> |
||
Pirmą kartą pamaldos į Gauronskių koplyčią buvo laikinai perkeltos [[1925]] m., kai Alvito bažnyčia buvo nukentėjusi ir per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. Tuomet buvo apgriauta bažnyčia, sunaikinta klebonija, ūkiniai pastatai, kuriuos reikėjo atstatyti. Kol buvo statoma naujoji bažnyčia vietoje [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] sunaikintos, ją iki 2020 m. atstojo ši koplyčia.<ref>[http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/vilkaviskio-dekanatas/alvito-sv-onos-parapija/ Alvito Šv. Onos parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210423053352/http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/vilkaviskio-dekanatas/alvito-sv-onos-parapija/}}</ref> |
Pirmą kartą pamaldos į Gauronskių koplyčią buvo laikinai perkeltos [[1925]] m., kai Alvito bažnyčia buvo nukentėjusi ir per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. Tuomet buvo apgriauta bažnyčia, sunaikinta klebonija, ūkiniai pastatai, kuriuos reikėjo atstatyti. Kol buvo statoma naujoji bažnyčia vietoje [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] sunaikintos, ją iki 2020 m. atstojo ši koplyčia.<ref>[http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/vilkaviskio-dekanatas/alvito-sv-onos-parapija/ Alvito Šv. Onos parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210423053352/http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/vilkaviskio-dekanatas/alvito-sv-onos-parapija/}}</ref> |
||
18:31, 28 sausio 2024 versija
54°38′16.829″ š. pl. 22°55′34.871″ r. ilg. / 54.63800806°š. pl. 22.92635306°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Vilkaviškio |
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajonas |
| Gyvenvietė | Alvitas |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1824 m. |
| Stilius | neogotika |
Gauronskių koplyčia-mauzoliejus – koplyčia-mauzoliejus Lietuvoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Alvite. Koplyčia stovi Alvito Šv. Onos bažnyčios šventoriaus artimajame kampe, šalia pagrindinių vartų. Ilgus dešimtmečius, iki 2020 m., joje laikytos pamaldos, kol buvo atstatoma per karus nukentėjusi Šv. Onos bažnyčia.
Istorija
Mūro koplyčia pastatyta 1824 m.[1] Jos rūsyje palaidoti dvarininkai Gauronskiai, kurie buvo susigiminiavę su garsia Oginskių gimine. Pastarieji save kildina iš pirmųjų Rusios carų Riurikovičių giminės. Vienas iš palaidotų po Alvito koplyčia – Vladimiras Gauronskis. Paežerių ir Aštriosios Kirsnos dvarų savininkas Zigmantas Gauronskis vedė M. K. Oginskio anūkę Nataliją. Natalija ir Zigmantas Gauronskiai buvo susilaukę sūnaus Vladimiro.[2]
Pirmą kartą pamaldos į Gauronskių koplyčią buvo laikinai perkeltos 1925 m., kai Alvito bažnyčia buvo nukentėjusi ir per Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet buvo apgriauta bažnyčia, sunaikinta klebonija, ūkiniai pastatai, kuriuos reikėjo atstatyti. Kol buvo statoma naujoji bažnyčia vietoje Antrajame pasauliniame kare sunaikintos, ją iki 2020 m. atstojo ši koplyčia.[3]
Architektūra
Koplyčios architektūrai būdingas neogotikos stilius.[4] Statinio fasadai simetriški. Vidus suskliaustas smailėjančiu cilindriniu skliautu su ramstine arka, susijungiančia su sienų piliastrais. Pristatyta šoninė zakristija. Koplyčios priekyje stovi stulpinė varpinė su varpeliais.
Šaltiniai
- ↑ Alvitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Kaip dvarininkai Gauronskiai susigiminiavo su Oginskiais Archyvuota kopija 2021-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Alvito Šv. Onos parapija Archyvuota kopija 2021-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Alvitas. Šv. Onos bažnyčia Archyvuota kopija 2022-01-02 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Gauronskių koplyčia-mauzoliejus Archyvuota kopija 2022-01-02 iš Wayback Machine projekto. (etnografija.vilkaviskis.lt)
- Gauronskių koplyčia, nuotraukos (miestai.net)