Pereiti prie turinio

Užkandis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
56 572 keitimai
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
 
(nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Russian Celebration Zakuski.jpg|miniatiūra|250px|right|Rusų šventinis stalas su gėrimais ir užkandžiais]]
[[Vaizdas:Russian Celebration Zakuski.jpg|miniatiūra|250px|right|Rusų šventinis stalas su gėrimais ir užkandžiais]]


'''Užkandis''' – [[patiekalas]], paduodamas tarp pagrindinių valgių, kaip papildomas [[valgis]] prieš pietus ar vakarienę. Taip pat užkandžiaujama vartojant įvairius [[alkoholinis gėrimas|alkoholinius gėrimus]]. Dažniausia tai šaltas, sausas patiekalas – viskas, ką galima valgyti be papildomo apdorojimo, <ref>http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=u%C5%BEkandis&lns=-1&les=-1&id=27029870000</ref> dažnai apseinama be stalo įrankių.
'''Užkandis''' – [[patiekalas]], paduodamas kaip papildomas [[valgis]] prieš [[pietūs (mityba)|pietus]] ar [[vakarienė|vakarienę]]. Taip pat užkandžiaujama per iškylas, įvairius susitikimus, vakarėlius ar kitomis progomis.

Tai gali būti tiek šalti tiek ir karšti [[patiekalas|patiekalai]]. Dažnai juos galima valgyti be papildomo apdorojimo <ref>http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=u%C5%BEkandis&lns=-1&les=-1&id=27029870000</ref> ir be stalo įrankių.

Užkandžiai paįvairina maistą, sukelia norą valgyti. Todėl dauguma užkandžių gaminama su įvairiais [[prieskoniai]]s, aštriais [[padažas|padažais]] ir žaliomis vitaminingomis [[daržovė|daržovėmis]]. Juos reikia ne tik skaniai pagaminti, bet ir gražiai papuošti, kad būtų patrauklios išvaizdos ir žadintų [[apetitas|apetitą]]. Be šaltų užkandžių dar gaminami karšti užkandžiai, nors jų yra žymiai mažiau negu šaltų.


== Istorija ==
== Istorija ==
⚫
Kai kurie maisto istorikai mano, kad užkandžių [[tradicija]] galėjo prasidėti [[Rusija|Rusijoje]], kai po ilgų kelionių plačioje šalyje buvo paplitę nedideli [[Žuvis (maistas)|žuvies]], [[Ikrai (maistas)|ikrų]] ir [[mėsa|mėsos]] užkandžiai.<ref name="Cabot2014">{{cite book |author = Claire S. Cabot |title = A Short History of Ingredients |url = https://books.google.com/books?id=4HU3BAAAQBAJ&pg=PA17 |date = 16 July 2014 |publisher = Xlibris Corporation |isbn = 978-1-4990-4630-4 |page = 17 }}</ref> Kiti mano, kad užkandžiavimo paprotys kilo iš [[Kinija|Kinijos]], galbūt per stepes pasiekęs Rusiją, [[Skandinavija|Skandinaviją]], kitas Europos šalis. Ši tradicija galėjo atkeliauti į [[Italija|Italiją]], [[Graikija|Graikiją]] ir [[Balkanai|Balkanų]] šalis per Rusiją ar [[Persija|Persiją]].


== Užkandžių tradicija ==
⚫
Kai kurie maisto istorikai mano, kad užkandžių tradicija galėjo prasidėti [[Rusija|Rusijoje]], kai po ilgų kelionių plačioje šalyje buvo paplitę nedideli [[Žuvis (maistas)|žuvies]], [[Ikrai (maistas)|ikrų]] ir mėsos užkandžiai.<ref name="Cabot2014">{{cite book |author = Claire S. Cabot |title = A Short History of Ingredients |url = https://books.google.com/books?id=4HU3BAAAQBAJ&pg=PA17 |date = 16 July 2014 |publisher = Xlibris Corporation |isbn = 978-1-4990-4630-4 |page = 17 }}</ref> Kiti mano, kad užkandžiavimo paprotys kilo iš [[Kinija|Kinijos]], galbūt per stepes pasiekęs Rusiją, [[Skandinavija|Skandinaviją]], kitas Europos šalis. Ši tradicija galėjo atkeliauti į [[Italija|Italiją]], [[Graikija|Graikiją]] ir [[Balkanai|Balkanų]] šalis per Rusiją ar [[Persija|Persiją]].

Užkandžių vartojimo tradicijos savitos skirtingose šalyse, įskaitant švedų ''smörgåsbord'' („[[švediškas stalas]]“), rusų ''zakuska'', libaniečių ''[[meze]]'', italų ''[[antipasto]]''. [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais buvo įprasta suvalgyti du pagrindinius patiekalus. Prieš jų valgymą buvo paduodama nedideliais kiekiais žuvies, daržovių, sūrio, alyvuogių ir net įdarytų [[Didžioji miegapelė|pelių snaudalių]].<ref name="Connell2014">{{cite book |author = Libby O Connell |title = The American Plate: A Culinary History in 100 Bites |url = https://books.google.com/books?id=tETQBAAAQBAJ&pg=PT279 |date = 11 November 2014 |publisher = Sourcebooks |isbn = 978-1-4926-0303-0 |page = 279 }}</ref> Stimuliuojantys užkandžiai buvo įvardijami ''gustatio'' arba ''promulsis''. Graikai juos vadino ''propoma''.
Užkandžių vartojimo tradicijos savitos skirtingose šalyse, įskaitant švedų ''smörgåsbord'' („[[švediškas stalas]]“), rusų ''zakuska'', libaniečių ''[[meze]]'', italų ''[[antipasto]]''. [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais buvo įprasta suvalgyti du pagrindinius patiekalus. Prieš jų valgymą buvo paduodama nedideliais kiekiais žuvies, daržovių, sūrio, alyvuogių ir net įdarytų [[Didžioji miegapelė|pelių snaudalių]].<ref name="Connell2014">{{cite book |author = Libby O Connell |title = The American Plate: A Culinary History in 100 Bites |url = https://books.google.com/books?id=tETQBAAAQBAJ&pg=PT279 |date = 11 November 2014 |publisher = Sourcebooks |isbn = 978-1-4926-0303-0 |page = 279 }}</ref> Stimuliuojantys užkandžiai buvo įvardijami ''gustatio'' arba ''promulsis''. Graikai juos vadino ''propoma''.

⚫
[[Kulinarija|Kulinarinė]] užkandžių įvairovė priklauso nuo nacionalinės virtuvės ypatybių. Populiariausi [[lietuviška virtuvė|lietuviškos virtuvės]] užkandžiai yra [[sumuštinis|sumuštiniai]], salotos, mišrainės ir [[vaisius|vaisiai]].<ref name="valgis">[https://sveikata.tv3.lt/straipsnis/naudingiausi-uzkandziai-ir-uzkandziavimo-taisykles-2498 Naudingiausi užkandžiai ir užkandžiavimo taisyklės]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tačiau dažnas gyventojas renkasi ir [[greitas maistas|greito maisto]] patiekalus, karštus užkandžius – [[kibinas|kibinus]], [[dešrainis|bandeles su dešrele]], [[kebabas|kebabus]], neatsisakoma [[Bulvių traškučiai|bulvių traškučių]], įvairių kepinių.<ref name="valgis"/>


== Užkandžių rūšys ==
== Užkandžių rūšys ==
* Šalti užkandžiai. Užkandžiams valgomi kaip atskiras patiekalas, tačiau dažnai gali būti patiekiami kaip [[garnyras]] prie pagrindinio patiekalo.

** [[Sumuštiniai]]
⚫
[[Kulinarija|Kulinarinė]] užkandžių įvairovė priklauso nuo nacionalinės virtuvės ypatybių. Populiariausi [[lietuviška virtuvė|lietuviškos virtuvės]] užkandžiai yra [[sumuštinis|sumuštiniai]] ir [[vaisius|vaisiai]].<ref name="valgis">[https://sveikata.tv3.lt/straipsnis/naudingiausi-uzkandziai-ir-uzkandziavimo-taisykles-2498 Naudingiausi užkandžiai ir užkandžiavimo taisyklės]</ref> Tačiau dažnas gyventojas renkasi ir [[greitas maistas|greito maisto]] patiekalus, karštus užkandžius – [[kibinas|kibinus]], [[dešrainis|bandeles su dešrele]], [[kebabas|kebabus]], neatsisakoma [[Bulvių traškučiai|bulvių traškučių]], įvairių kepinių.<ref name="valgis"/>
*** Šalti sumuštiniai
*** Karšti sumuštiniai
** [[Salotos]]
*** Žaliosios salotos. Dažniausiai vartojami švieži produktai: [[Sėjamoji salota|salotos]], [[agurkas|agurkai]], [[ridikėlis|ridikėliai]], [[pomidoras|pomidorai]], šviežios [[morka|morkos]], [[kopūstas|kopūstai]], [[svogūnas|svogūnai]], [[ridikas|ridikai]], [[obuolys|obuoliai]] ir įvairios kitos daržovės bei vaisiai.
*** Įvairių daržovių salotos. Vartojami švieži ir konservuoti produktai: [[bulvė]]s, [[burokas|burokėliai]], įvairių rūšių [[kopūstas|kopūstai]], [[pupelė]]s, [[žirnis|žalieji žirneliai]], [[salieras|salierai]]. Užpilamos [[aliejus|aliejumi]], [[majonezas|majonezu]] ar kitokiais [[užpilas|užpilais]]. Prie jų tinka [[krienas|krienai]], [[garstyčia|garstyčios]].
*** [[Mišrainė]]s. Dažniau vartojamos virtos ar konservuotos daržovės. Gaminamos įvairių daržovių mišrainės, mišrainės su mėsa, žuvimi, [[grybai]]s ar sūriu. Užpilamos [[grietinė|grietine]], aliejumi, majonezu.
*** Saldžiosios salotos. Patiekiamos kaip užkandis, tačiau gali būti kaip [[desertas]]. Vartojami švieži, džiovinti ir konservuoti [[vaisius|vaisiai]] bei [[uoga|uogos]]. Labai tinka vaikų šventėms.
*** Įdarytos daržovės. Įdarui tinka mėsa, žuvis, grybai, kiaušiniai.
** [[Kiaušinis|Kiaušinių]] užkandžiai. Virti kiaušiniai su šviežiomis ar konservuotomis daržovėmis aplieti įvairiais padažais, su krienais, garstyčiomis. Įdaryti [[silkė|silke]], [[šprotai]]s, kita žuvimi, [[kumpis|kumpiu]], grybais.
** [[Varškė]]s ir [[sūris|sūrio]] užkandžiai.
** [[žuvis|Žuvies]], [[silkė]]s užkandžiai. Kepta ir rūkyta žuvis, žuvis [[drebučiai|drebučiuose]], [[vyniotinis|vyniotiniai]], žuvies [[kukuliai]]. Silkė su daržovėmis, grybais, vaisiais, [[riešutas|riešutais]], aplieta aliejumi, majonezu, kitokiais padažais.
** [[mėsa|Mėsos]] užkandžiai. Virta, kepta, rūkyta, sūdyta, vytinta mėsa, dešros, kumpiai ir kiti mėsos gaminiai. Gaminami vyniotiniai, mėsa drebučiuose, [[šaltiena]], kepsneliai, kepta paukštiena, užkandžiai pagaminti iš kepenų, liežuvio.
* Karšti užkandžiai. Dauguma iš karštų užkandžių valgomi ir kaip karšti antrieji patiekalai.


== Galerija ==
== Galerija ==

<gallery>
<gallery>
Ringier 175 Jahre Jubiläum (2499873203) (2).jpg|[[Kokteilių vakarėlis|Kokteilių vakarėlio]] užkandžiai
Ringier 175 Jahre Jubiläum (2499873203) (2).jpg|[[Kokteilių vakarėlis|Kokteilių vakarėlio]] užkandžiai
Eilutė 25: Eilutė 43:


== Literatūra ==
== Literatūra ==

* ''Lietuvių kulinarijos paveldas'' (sud. Birutė Imbrasienė, dail. Eglė Gražienė). – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2008. – 192 p. ISBN 978-9955-23-140-0
* ''Lietuvių kulinarijos paveldas'' (sud. Birutė Imbrasienė, dail. Eglė Gražienė). – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2008. – 192 p. ISBN 978-9955-23-140-0


Eilutė 32: Eilutė 49:
{{ref}}
{{ref}}


[[Kategorija:Užkandžiai]]
[[Kategorija:Užkandžiai| ]]

Dabartinė 20:28, 21 spalio 2024 versija

Rusų šventinis stalas su gėrimais ir užkandžiais

Užkandis – patiekalas, paduodamas kaip papildomas valgis prieš pietus ar vakarienę. Taip pat užkandžiaujama per iškylas, įvairius susitikimus, vakarėlius ar kitomis progomis.

Tai gali būti tiek šalti tiek ir karšti patiekalai. Dažnai juos galima valgyti be papildomo apdorojimo [1] ir be stalo įrankių.

Užkandžiai paįvairina maistą, sukelia norą valgyti. Todėl dauguma užkandžių gaminama su įvairiais prieskoniais, aštriais padažais ir žaliomis vitaminingomis daržovėmis. Juos reikia ne tik skaniai pagaminti, bet ir gražiai papuošti, kad būtų patrauklios išvaizdos ir žadintų apetitą. Be šaltų užkandžių dar gaminami karšti užkandžiai, nors jų yra žymiai mažiau negu šaltų.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie maisto istorikai mano, kad užkandžių tradicija galėjo prasidėti Rusijoje, kai po ilgų kelionių plačioje šalyje buvo paplitę nedideli žuvies, ikrų ir mėsos užkandžiai.[2] Kiti mano, kad užkandžiavimo paprotys kilo iš Kinijos, galbūt per stepes pasiekęs Rusiją, Skandinaviją, kitas Europos šalis. Ši tradicija galėjo atkeliauti į Italiją, Graikiją ir Balkanų šalis per Rusiją ar Persiją.

Užkandžių tradicija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užkandžių vartojimo tradicijos savitos skirtingose šalyse, įskaitant švedų smörgåsbord („švediškas stalas“), rusų zakuska, libaniečių meze, italų antipasto. Romos imperijos laikais buvo įprasta suvalgyti du pagrindinius patiekalus. Prieš jų valgymą buvo paduodama nedideliais kiekiais žuvies, daržovių, sūrio, alyvuogių ir net įdarytų pelių snaudalių.[3] Stimuliuojantys užkandžiai buvo įvardijami gustatio arba promulsis. Graikai juos vadino propoma.

Kulinarinė užkandžių įvairovė priklauso nuo nacionalinės virtuvės ypatybių. Populiariausi lietuviškos virtuvės užkandžiai yra sumuštiniai, salotos, mišrainės ir vaisiai.[4] Tačiau dažnas gyventojas renkasi ir greito maisto patiekalus, karštus užkandžius – kibinus, bandeles su dešrele, kebabus, neatsisakoma bulvių traškučių, įvairių kepinių.[4]

Užkandžių rūšys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Šalti užkandžiai. Užkandžiams valgomi kaip atskiras patiekalas, tačiau dažnai gali būti patiekiami kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo.
  • Karšti užkandžiai. Dauguma iš karštų užkandžių valgomi ir kaip karšti antrieji patiekalai.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Kokteilių vakarėlio užkandžiai
    Kokteilių vakarėlio užkandžiai
  • Prancūziški daržovių užkandžiai
    Prancūziški daržovių užkandžiai
  • Graikų užkandžiai
    Graikų užkandžiai
  • Pikada – argentiniečių užkandis
    Pikada – argentiniečių užkandis
  • Italų užkandžiai
    Italų užkandžiai
  • Vieno kąsnio užkandžiai
    Vieno kąsnio užkandžiai

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Lietuvių kulinarijos paveldas (sud. Birutė Imbrasienė, dail. Eglė Gražienė). – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2008. – 192 p. ISBN 978-9955-23-140-0

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Užkandis – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. ↑ http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=u%C5%BEkandis&lns=-1&les=-1&id=27029870000
  2. ↑ Claire S. Cabot (16 July 2014). A Short History of Ingredients. Xlibris Corporation. p. 17. ISBN 978-1-4990-4630-4.
  3. ↑ Libby O Connell (11 November 2014). The American Plate: A Culinary History in 100 Bites. Sourcebooks. p. 279. ISBN 978-1-4926-0303-0.
  4. ↑ 4,0 4,1 Naudingiausi užkandžiai ir užkandžiavimo taisyklės[neveikianti nuoroda]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Užkandis&oldid=7416085"