Šiluminis variklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 15:06, 20 rugsėjo 2024 versija

Šiluminis variklis – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, dujų termo-mechaninę plėtimosi energiją verčiantis į mechaninę − sukimo momentą.

Šiluminio variklio naudingumo koeficientas:

\eta ={\frac {A}{Q}}

čia yra atliktas darbas, o Q – šiluminio varikliui suteiktas šilumos kiekis.

Didžiausias naudingumo koeficientas gali būti:

\eta _{max}=1-{\frac {T_{1}}{T_{2}}}

.

$T_{1}$ yra šiluminio variklio aušintuvo temperatūra. $T_{2}$ yra darbinio kūno temperatūra. Toks naudingumo koeficientas yra tik Karno cikle.

Klasifikacija

Šiluminių variklių klasifikacija:^[1]

vidaus degimo varikliai (VDV), dvitakčiai ar keturtakčiai
- kibirkštinio uždegimo
- slėginio uždegimo
- kombinuotieji
išorės degimo varikliai (IDV), stūmokliai ar turbininiai
- dujų
- garo
- reaktyviniai

Šaltiniai

↑ Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 57. ISBN 978-9955-423-68-3.

Šis straipsnis apie termodinamiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 57. ISBN 978-9955-423-68-3.

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Šiluminis variklis''' – įrenginys, kuris vidinę energiją verčia darbu. ''Šiluminio variklio'' [[naudingumo koeficientas]] yra
+'''Šiluminis variklis''' – energijos rūšies keitimo įtaisas, [[variklis]], [[Dujos|dujų]] termo-mechaninę plėtimosi energiją verčiantis į mechaninę − [[Sukimo momentas|sukimo momentą]].
+Šiluminio variklio [[naudingumo koeficientas]]:
 : <math>\eta=\frac{A}{Q}</math>
-čia yra atliktas [[Mechaninis darbas|darbas]], o Q – ''šiluminio varikliui'' suteiktas šilumos kiekis. Didžiausias [[naudingumo koeficientas]] gali būti
+čia yra atliktas [[Mechaninis darbas|darbas]], o Q – ''šiluminio varikliui'' suteiktas šilumos kiekis.
+Didžiausias [[naudingumo koeficientas]] gali būti:
 : <math>\eta_{max}=1-\frac{T_1}{T_2}</math>.
-<math>T_1</math> yra ''šiluminio variklio'' aušintuvo [[temperatūra]]. <math>T_2</math> yra darbinio kūno [[temperatūra]]. Paprastai darbinis kūnas yra dujos. Toks [[naudingumo koeficientas]] yra tik [[Karno ciklas|Karno cikle]].
+<math>T_1</math> yra ''šiluminio variklio'' aušintuvo [[temperatūra]]. <math>T_2</math> yra darbinio kūno [[temperatūra]]. Toks [[naudingumo koeficientas]] yra tik [[Karno ciklas|Karno cikle]].
+== Klasifikacija ==
+Šiluminių variklių klasifikacija:<ref>{{cite book |last=Ambrazevičius |first=Algimantas |author-link=Algimantas Ambrazevičius |title=Lietuvos transporto sistema |url=https://biblioteka.lka.lt/data/PDF-leidiniai/2006-2010/2008-Ambrazevicius-lietuvos_transporto_sistema.pdf |location=Vilnius |publisher=[[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]] |year=2008 |page=57 |isbn=978-9955-423-68-3}}</ref>
+* [[Vidaus degimo variklis|vidaus degimo varikliai]] (VDV), dvitakčiai ar keturtakčiai
+** kibirkštinio uždegimo
+** slėginio uždegimo
+** kombinuotieji
+* išorės degimo varikliai (IDV), stūmokliai ar turbininiai
+** dujų
+** [[Garo variklis|garo]]
+** [[Reaktyvinis variklis|reaktyviniai]]
+== Šaltiniai ==
-Vidaus degimo variklio dalys
+{{Išnašos}}
-. Cilindras.
-. Stūmoklis.
-. Švaistiklis.
-. Alkūninis velenas.
-. Įsiurbimo vožtuvas.
-. Išmetimo vožtuvas.
-. Žvakė.
-Išviso yra keturi variklio taktai.
-Pirmasis taktas – įsiurbimas: stūmoklis juda žemyn, atsidaro įsiurbimo vožtuvas ir benzino, bei oro mišinys patenka į cilindrą.
-Antrasis taktas – suspaudimas: vožtuvai uždaryti, stūmoklis kyla aukštyn ir slegia mišinį.
-Trečiasis taktas – darbo taktas (degimas) žvakės kibirkštis uždega suslėgtas dujas ir plėsdamasi jos ima spausti stūmoklį žemyn.
-Ketvirtasis taktas – išmetimas: atsidaro išmetimo vožtuvas ir stūmoklis vėl pakyla išleisdamas lauk deginius.
-Kol velenas apsisuka du kartus, vyksta visi keturi taktai. Paskui jie kartojasi iš pradžių.
-Automobiliuose dažniausiai įrengiami keturių cilindrų vidaus degimo varikliai. Kiekviename tokio variklio cilindre skirtingu metu iš eilės vyksta darbo taktas. Dėl to alkūninis velenas nuolat gauna energijos iš stūmoklių ir sukasi tolygiai.
 {{termodinamika-stub}}