Bendroji reliatyvumo teorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas. |
SNėra keitimo santraukos |
||
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 14 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Bendroji reliatyvumo teorija''' – [[Albertas Einšteinas|Alberto Einšteino]] sukurta [[erdvė|erdvės]], [[laikas|laiko]] ir [[gravitacija|gravitacijos]] teorija, kuri parodo, kad [[Gravitacija|gravitacinis laukas]] yra susijęs su [[erdvėlaikis|erdvėlaikio]] kreivumu, o [[masė]] ir [[energija]] yra erdvėlaikio kreivumo priežastys.<ref>{{cite book |author= Robert M. Wald |date=1984 |title=General Relativity |url= https://archive.org/details/generalrelativit00wald_552 |publisher=University of Chicago Press|page=[https://archive.org/details/generalrelativit00wald_552/page/n11 3], 73 |isbn=0-226-87033-2}}</ref> |
|||
'''Bendroji reliatyvumo teorija''' – viena iš [[Albertas Einšteinas|Alberto Einšteino]] aprašytų [[reliatyvumo teorija|reliatyvumo teorijų]], patikslintas [[Specialioji reliatyvumo teorija|specialiosios]] teorijos variantas, paaiškinantis gravitaciją. |
|||
Bendroji reliatyvumo teorija aprašyta 1915 |
Bendroji reliatyvumo teorija aprašyta 1915 m., praėjus 10 metų po specialiosios teorijos aprašymo. Ji sujungia erdvę ir laiką į vieną keturmatį erdvėlaikį, kuris yra masyvių objektų iškreipiamas, taigi šiuo iškreipimu paaiškinama [[gravitacija]]. Bendroji reliatyvumo teorija taip pat paaiškino Merkurijaus orbitos nukrypimą nuo apskaičiuotos jo orbitos. |
||
Pagal šią teoriją laikas gravitaciniame lauke eina lėčiau negu už jo ribų. Kuo stipresnis gravitacinis laukas, tuo poveikis stipresnis. Bendroji reliatyvumo teorija grindžiama ekvivalentumo principu: traukos negalima atskirti nuo pagreičio, taigi itin dideliu pagreičiu judančiuose kūnuose stebimas toks pat poveikis. |
Pagal šią teoriją laikas gravitaciniame lauke eina lėčiau negu už jo ribų. Kuo stipresnis gravitacinis laukas, tuo poveikis stipresnis. Bendroji reliatyvumo teorija grindžiama ekvivalentumo principu: traukos negalima atskirti nuo pagreičio, taigi itin dideliu pagreičiu judančiuose kūnuose stebimas toks pat poveikis. |
||
Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
'''Bendroji reliatyvumo teorija''' numatė [[Gravitacinė banga|gravitacinių bangų]] egzistavimą. Šiuo metu jų intensyviai ieškoma. Kol kas dar turimų prietaisų tikslumas per mažas, bet po kelerių metų tikimasi padidinti gravitacinės observatorijos [[LIGO]] tikslumą. Bus pradėtas [[Advanced LIGO]] projektas. Šiuo metu galite prisidėti prie [[Gravitacinė banga|gravitacinių bangų]] paieškos savo [[Kompiuteris|kompiuteryje]] vykdydami projektą [http://einstein.phys.uwm.edu/ Einstein@HOME]. |
'''Bendroji reliatyvumo teorija''' numatė [[Gravitacinė banga|gravitacinių bangų]] egzistavimą. Šiuo metu jų intensyviai ieškoma. Kol kas dar turimų prietaisų tikslumas per mažas, bet po kelerių metų tikimasi padidinti gravitacinės observatorijos [[LIGO]] tikslumą. Bus pradėtas [[Advanced LIGO]] projektas. Šiuo metu galite prisidėti prie [[Gravitacinė banga|gravitacinių bangų]] paieškos savo [[Kompiuteris|kompiuteryje]] vykdydami projektą [http://einstein.phys.uwm.edu/ Einstein@HOME]. |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{išn}} |
|||
{{fiz-stub}} |
{{fiz-stub}} |
||
{{Fizikos šakos}} |
|||
[[Kategorija:Gravitacija]] |
[[Kategorija:Gravitacija]] |
||
[[Kategorija:Reliatyvumo teorija]] |
[[Kategorija:Reliatyvumo teorija]] |
||
{{Link FA|de}} |
|||
{{Link FA|en}} |
|||
{{Link FA|pt}} |
|||
{{Link FA|ru}} |
|||
{{Link FA|sv}} |
|||
{{Link FA|zh}} |
|||
{{Link FA|ro}} |
|||
[[am:አጠቃላይ አንጻራዊነት]] |
|||
[[an:Relatividat cheneral]] |
|||
[[ar:النسبية العامة]] |
|||
[[arz:نسبيه عامه]] |
|||
[[ast:Teoría xeneral de la relatividá]] |
|||
[[be:Агульная тэорыя адноснасці]] |
|||
[[be-x-old:Агульная тэорыя рэлятыўнасьці]] |
|||
[[bg:Обща теория на относителността]] |
|||
[[br:Relativelezh hollek]] |
|||
[[bs:Opća teorija relativnosti]] |
|||
[[ca:Relativitat general]] |
|||
[[cs:Obecná teorie relativity]] |
|||
[[cy:Damcaniaeth perthnasedd cyffredinol]] |
|||
[[da:Generel relativitetsteori]] |
|||
[[de:Allgemeine Relativitätstheorie]] |
|||
[[el:Γενική θεωρία της Σχετικότητας]] |
|||
[[en:General relativity]] |
|||
[[eo:Ĝenerala teorio de relativeco]] |
|||
[[es:Relatividad general]] |
|||
[[et:Üldrelatiivsusteooria]] |
|||
[[fa:نسبیت عام]] |
|||
[[fi:Yleinen suhteellisuusteoria]] |
|||
[[fr:Relativité générale]] |
|||
[[gl:Relatividade xeral]] |
|||
[[he:תורת היחסות הכללית]] |
|||
[[hi:सामान्य सापेक्षता]] |
|||
[[hif:General relativity]] |
|||
[[hr:Opća teorija relativnosti]] |
|||
[[hu:Általános relativitáselmélet]] |
|||
[[ia:Relativitate general]] |
|||
[[id:Relativitas umum]] |
|||
[[ilo:Sapasap a relatibidad]] |
|||
[[is:Almenna afstæðiskenningin]] |
|||
[[it:Relatività generale]] |
|||
[[ja:一般相対性理論]] |
|||
[[ka:ფარდობითობის ზოგადი თეორია]] |
|||
[[ko:일반 상대성 이론]] |
|||
[[la:Relativitas generalis]] |
|||
[[lv:Vispārīgā relativitātes teorija]] |
|||
[[ml:സാമാന്യ ആപേക്ഷികതാസിദ്ധാന്തം]] |
|||
[[ms:Kerelatifan am]] |
|||
[[nl:Algemene relativiteitstheorie]] |
|||
[[nn:Den generelle relativitetsteorien]] |
|||
[[no:Den generelle relativitetsteorien]] |
|||
[[oc:Relativitat generala]] |
|||
[[pl:Ogólna teoria względności]] |
|||
[[pnb:جنرل ریلیٹویٹی]] |
|||
[[pt:Relatividade geral]] |
|||
[[ro:Teoria relativității generale]] |
|||
[[ru:Общая теория относительности]] |
|||
[[sh:Opća teorija relativnosti]] |
|||
[[simple:General relativity]] |
|||
[[sk:Všeobecná teória relativity]] |
|||
[[sl:Splošna teorija relativnosti]] |
|||
[[sq:Relativiteti i përgjithshëm]] |
|||
[[sr:Општа теорија релативности]] |
|||
[[sv:Allmänna relativitetsteorin]] |
|||
[[ta:பொதுச் சார்புக் கோட்பாடு]] |
|||
[[th:ทฤษฎีสัมพัทธภาพทั่วไป]] |
|||
[[tl:Teoriyang pangkalahatang relatibidad]] |
|||
[[tr:Genel görelilik]] |
|||
[[uk:Загальна теорія відносності]] |
|||
[[ur:عمومی اضافیت]] |
|||
[[vi:Thuyết tương đối rộng]] |
|||
[[war:Kasahiran nga teyorya han relatividad]] |
|||
[[yi:אלגעמיינע טעאריע פון רעלאטיוויטעט]] |
|||
[[zh:廣義相對論]] |
|||
[[zh-yue:廣義相對論]] |
Dabartinė 22:07, 17 rugsėjo 2024 versija
Bendroji reliatyvumo teorija – Alberto Einšteino sukurta erdvės, laiko ir gravitacijos teorija, kuri parodo, kad gravitacinis laukas yra susijęs su erdvėlaikio kreivumu, o masė ir energija yra erdvėlaikio kreivumo priežastys.[1]
Bendroji reliatyvumo teorija aprašyta 1915 m., praėjus 10 metų po specialiosios teorijos aprašymo. Ji sujungia erdvę ir laiką į vieną keturmatį erdvėlaikį, kuris yra masyvių objektų iškreipiamas, taigi šiuo iškreipimu paaiškinama gravitacija. Bendroji reliatyvumo teorija taip pat paaiškino Merkurijaus orbitos nukrypimą nuo apskaičiuotos jo orbitos.
Pagal šią teoriją laikas gravitaciniame lauke eina lėčiau negu už jo ribų. Kuo stipresnis gravitacinis laukas, tuo poveikis stipresnis. Bendroji reliatyvumo teorija grindžiama ekvivalentumo principu: traukos negalima atskirti nuo pagreičio, taigi itin dideliu pagreičiu judančiuose kūnuose stebimas toks pat poveikis.
Einšteino lauko lygčių matematinė forma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendroji reliatyvumo teorija aprašoma 10 diferencialinių lygčių, kurios surašytos į tenzorinį pavidalą.
Kairėje lygties pusėje surašyti tenzoriai gab, Rab ir skaliaras R, kurie nusako erdvės kreivumą. Dešinėje lygties pusėje yra energijos - impulso tenzorius Tab, nusakantis masės ir energijos pasiskirstymą. gab yra vadinamas metrikos tenzoriumi arba metrika, o Rab gali būti išreikštas per metriką. Kartais Einšteino lauko lygtis užrašoma panaudojant Einšteino tenzorių Gab
Gravitacinės bangos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendroji reliatyvumo teorija numatė gravitacinių bangų egzistavimą. Šiuo metu jų intensyviai ieškoma. Kol kas dar turimų prietaisų tikslumas per mažas, bet po kelerių metų tikimasi padidinti gravitacinės observatorijos LIGO tikslumą. Bus pradėtas Advanced LIGO projektas. Šiuo metu galite prisidėti prie gravitacinių bangų paieškos savo kompiuteryje vykdydami projektą Einstein@HOME.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Robert M. Wald (1984). General Relativity. University of Chicago Press. p. 3, 73. ISBN 0-226-87033-2.
|