Klasicizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
|||
(nerodoma 32 tarpinės versijos, sukurtos 20 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Nicolas Poussin |
[[Vaizdas:Nicolas Poussin - L'Inspiration du poète (1629).jpg|thumb|240px|right|„Poeto įkvėpimas“ ([[1630]]). Autorius [[Nikola Pusenas]].]] |
||
'''Klasicizmas''' ({{lot|classicus}} |
'''Klasicizmas''' ({{lot|classicus}} – geriausias, pavyzdinis) – [[XVII a.]]–[[XIX a.|XIX a. I pusės]] [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] literatūros ir meno epocha. |
||
Esminis klasicizmo bruožas |
Esminis klasicizmo bruožas – sekimas [[Antika|Antikos]] meno ir literatūros kūriniais kaip pavyzdiniais. Iš jų buvo mokomasi pažinti žmogų, siekti idealios [[harmonija|harmonijos]], tobulumo, absoliutaus [[grožis|grožio]], universalios tiesos. |
||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
||
⚫ | Klasicizmo autoriai, remdamiesi Antikos kūriniais, stengėsi objektyviai vaizduoti tai, kas žmogui būdinga, tipiška, o ne ieškoti kokių nors išskirtinių savybių; grožio norma jie laikė Antikos meną. Net [[literatūros žanras|literatūros žanrai]], kūrinių tematika ir [[stilius]] atitiko Antikos laikų literatūros dvasią. [[Tragedija|Tragedijose]] buvo laikomasi veiksmo, vietos ir laiko vienumo taisyklės: [[Drama|dramos]] siužetas privalo turėti tik vieną liniją, veiksmas privalo vykti vienoje vietoje ir trukti ne ilgiau kaip vieną parą. Iš Antikos tragedijų perimtas „aukštasis stilius“ vaizduojant kilnius, didingus, tragiškus dalykus, iš [[komedija|komedijų]] – „žemasis“ (buitinis) stilius. Kilniems dalykams perteikti tiko tik „aukštieji“ žanrai – tragedija, [[odė]], [[himnas]], buitiniams – „žemieji“: komedija, [[satyra]], [[epigrama]]. Kūrinių kompozicija ir pagrindinė mintis aiški, nuosekli. Literatūros kūriniams keliamus reikalavimus apibendrino [[Nikolas Bualo]] savo eiliuotame traktate „Poezijos menas“ ([[1674]]). |
||
⚫ | Klasicizmo autoriai, remdamiesi Antikos kūriniais, stengėsi objektyviai vaizduoti tai, kas žmogui būdinga, tipiška, o ne ieškoti kokių nors išskirtinių savybių; grožio norma jie laikė Antikos meną. Net [[literatūros žanras|literatūros žanrai]], kūrinių tematika ir [[stilius]] atitiko Antikos laikų literatūros dvasią. [[Tragedija|Tragedijose]] buvo laikomasi veiksmo, vietos ir laiko vienumo taisyklės: [[Drama|dramos]] siužetas privalo turėti tik vieną liniją, veiksmas privalo vykti vienoje vietoje ir trukti ne ilgiau kaip vieną parą. Iš Antikos tragedijų perimtas „aukštasis stilius“ vaizduojant kilnius, didingus, tragiškus dalykus, iš [[komedija|komedijų]] |
||
Garsiausi klasicizmo epochos rašytojai: |
Garsiausi klasicizmo epochos rašytojai: |
||
* [[Žanas de Lafontenas]], kūręs pasakėčias pagal [[Ezopas|Ezopą]]; |
* [[Žanas de Lafontenas]], kūręs pasakėčias pagal [[Ezopas|Ezopą]]; |
||
* [[Pjeras Kornelis]] (tragedijos „Medėja“, „Sidas“, „Horacijus“), |
* [[Pjeras Kornelis]] (tragedijos „Medėja“, „Sidas“, „Horacijus“), |
||
* [[Žanas Rasinas]] (tragedijos „Andromachė“, „Ifigenija“, „Fedra“), |
* [[Žanas Rasinas]] (tragedijos „Andromachė“, „Ifigenija“, „Fedra“), |
||
* [[Moljeras]] (komedijos „Tartiufas“, „Don Žuanas“, „Šykštuolis“, „Tariamas ligonis“). |
* [[Moljeras]] (komedijos „Tartiufas“, „Don Žuanas“, „Šykštuolis“, „Tariamas ligonis“). |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
{{pagr|Klasikinė architektūra}} |
{{pagr|Klasikinė architektūra}} |
||
[[Vaizdas:CathedralVilnius.jpg|300px|thumb|[[Vilniaus katedra]] |
[[Vaizdas:CathedralVilnius.jpg|300px|thumb|[[Vilniaus katedra]] – klasicizmo paminklas]] |
||
[[Architektūra|Architektūroje]] klasicizmas suprantamas kaip klasikinis stilius, paplitęs Europoje XVII a. pradžioje |
[[Architektūra|Architektūroje]] klasicizmas suprantamas kaip klasikinis stilius, paplitęs Europoje XVII a. pradžioje – XIX a., kurios svarbiausias bruožas buvo grįžimas prie antikinės architektūros principų – harmonijos, paprastumo, griežtumo, logiško aiškumo ir monumentalumo. Klasicizmo stiliaus statiniai buvo proporcingi, simetriški, kukliai dekoruoti. Klasicizmas kai kuriuos kraštuose vėlyvajame egzistavimo laikotarpyje perėjo į [[ampyras|ampyrą]]. |
||
== Lietuvoje == |
== Lietuvoje == |
||
Žymiausias klasicizmo atstovas Lietuvos architektūroje |
Žymiausias klasicizmo atstovas Lietuvos architektūroje – [[Laurynas Gucevičius]] |
||
. |
|||
{{commonscat|Classicism}} |
{{commonscat|Classicism}} |
||
⚫ | |||
[[Kategorija:Europos meno srovės]] |
[[Kategorija:Europos meno srovės]] |
||
⚫ | |||
[[ar:كلاسيكية]] |
|||
[[az:Klassisizm]] |
|||
[[be:Класіцызм]] |
|||
[[be-x-old:Клясыцызм]] |
|||
[[bg:Класицизъм]] |
|||
[[bs:Klasicizam]] |
|||
[[ca:Classicisme]] |
|||
[[cs:Klasicismus]] |
|||
[[da:Klassicismen]] |
|||
[[de:Klassizismus]] |
|||
[[en:Classicism]] |
|||
[[eo:Klasikismo]] |
|||
[[es:Clasicismo]] |
|||
[[et:Klassitsism]] |
|||
[[fa:کلاسیسیسم]] |
|||
[[fi:Klassismi (kuvataide)]] |
|||
[[fo:Klassisisma]] |
|||
[[fr:Classicisme]] |
|||
[[gl:Clasicismo]] |
|||
[[he:קלאסיציזם]] |
|||
[[hr:Klasicizam]] |
|||
[[hu:Klasszicizmus]] |
|||
[[it:Classicismo (arte)]] |
|||
[[ja:古典主義]] |
|||
[[ka:კლასიციზმი]] |
|||
[[kk:Классицизм]] |
|||
[[ko:고전주의]] |
|||
[[ku:Klasîzm]] |
|||
[[lv:Klasicisms]] |
|||
[[mk:Класицизам]] |
|||
[[nl:Classicisme]] |
|||
[[no:Klassisismen]] |
|||
[[oc:Clacissisme]] |
|||
[[pl:Klasycyzm]] |
|||
[[pt:Classicismo]] |
|||
[[ro:Clasicism]] |
|||
[[ru:Классицизм]] |
|||
[[sh:Klasicizam]] |
|||
[[simple:Classicism]] |
|||
[[sk:Klasicizmus]] |
|||
[[sr:Класицизам]] |
|||
[[stq:Klassizismus]] |
|||
[[sv:Klassicism]] |
|||
[[tr:Klasisizm]] |
|||
[[uk:Класицизм]] |
|||
[[zh:古典主義]] |
Dabartinė 11:32, 13 rugsėjo 2024 versija
Klasicizmas (lot. classicus – geriausias, pavyzdinis) – XVII a.–XIX a. I pusės Vakarų Europos literatūros ir meno epocha.
Esminis klasicizmo bruožas – sekimas Antikos meno ir literatūros kūriniais kaip pavyzdiniais. Iš jų buvo mokomasi pažinti žmogų, siekti idealios harmonijos, tobulumo, absoliutaus grožio, universalios tiesos.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klasicizmo autoriai, remdamiesi Antikos kūriniais, stengėsi objektyviai vaizduoti tai, kas žmogui būdinga, tipiška, o ne ieškoti kokių nors išskirtinių savybių; grožio norma jie laikė Antikos meną. Net literatūros žanrai, kūrinių tematika ir stilius atitiko Antikos laikų literatūros dvasią. Tragedijose buvo laikomasi veiksmo, vietos ir laiko vienumo taisyklės: dramos siužetas privalo turėti tik vieną liniją, veiksmas privalo vykti vienoje vietoje ir trukti ne ilgiau kaip vieną parą. Iš Antikos tragedijų perimtas „aukštasis stilius“ vaizduojant kilnius, didingus, tragiškus dalykus, iš komedijų – „žemasis“ (buitinis) stilius. Kilniems dalykams perteikti tiko tik „aukštieji“ žanrai – tragedija, odė, himnas, buitiniams – „žemieji“: komedija, satyra, epigrama. Kūrinių kompozicija ir pagrindinė mintis aiški, nuosekli. Literatūros kūriniams keliamus reikalavimus apibendrino Nikolas Bualo savo eiliuotame traktate „Poezijos menas“ (1674).
Garsiausi klasicizmo epochos rašytojai:
- Žanas de Lafontenas, kūręs pasakėčias pagal Ezopą;
- Pjeras Kornelis (tragedijos „Medėja“, „Sidas“, „Horacijus“),
- Žanas Rasinas (tragedijos „Andromachė“, „Ifigenija“, „Fedra“),
- Moljeras (komedijos „Tartiufas“, „Don Žuanas“, „Šykštuolis“, „Tariamas ligonis“).
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Architektūroje klasicizmas suprantamas kaip klasikinis stilius, paplitęs Europoje XVII a. pradžioje – XIX a., kurios svarbiausias bruožas buvo grįžimas prie antikinės architektūros principų – harmonijos, paprastumo, griežtumo, logiško aiškumo ir monumentalumo. Klasicizmo stiliaus statiniai buvo proporcingi, simetriški, kukliai dekoruoti. Klasicizmas kai kuriuos kraštuose vėlyvajame egzistavimo laikotarpyje perėjo į ampyrą.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymiausias klasicizmo atstovas Lietuvos architektūroje – Laurynas Gucevičius
.