Palenkės vaivadija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
| (nerodoma 28 tarpinės versijos, sukurtos 6 naudotojų) | |||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruses|Palenkės vaivadija}} |
|||
{{Administracinis vienetas |
{{Administracinis vienetas |
||
| pavadinimas = Palenkės vaivadija |
| pavadinimas = Palenkės vaivadija |
||
| žemėlapis = Podlaskie (EE,E NN,N).png |
|||
| valstybė = Lenkija |
|||
| herbas = POL województwo podlaskie COA.svg |
| herbas = POL województwo podlaskie COA.svg |
||
| vėliava = POL województwo podlaskie flag.svg |
| vėliava = POL województwo podlaskie flag.svg |
||
| žemėlapis = Podlaskie in Poland.svg |
|||
| valstybė = Lenkija |
|||
| admCentras = Balstogė |
| admCentras = Balstogė |
||
| admVienetoVardas = |
| admVienetoVardas = Apskritys | admVienetoKiekis = 14 |
||
| įkurtas = |
| įkurtas = |
||
| vadovotitulas = Vaivada |vadovas = Jozef Bohdan Paszkowski |
| vadovotitulas = Vaivada |vadovas = Jozef Bohdan Paszkowski |
||
| gyventojumetai = [[2014]]<ref> |
| gyventojumetai = [[2014]]<ref>http://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ludnosc/ludnosc/powierzchnia-i-ludnosc-w-przekroju-terytorialnym-w-2014-r-,7,11.html</ref>|gyventoju = 1194965 |
||
| plotas = 20187.02 |
| plotas = 20187.02 |
||
| altitudė = |
|||
| tinklalapis = http://www.wrotapodlasia.pl/ Podlaskie |
| tinklalapis = http://www.wrotapodlasia.pl/ Podlaskie |
||
| vikiteka = Województwo podlaskie |
| vikiteka = Województwo podlaskie |
||
}} |
}} |
||
{{otheruses|Palenkės vaivadija}} |
|||
[[Vaizdas:Podlaskie mapa.png|thumb|right|250px|Palenkės vaivadija]] |
|||
'''Palenkės vaivadija''' ({{pl|Województwo podlaskie}}) – tai viena iš 16 [[Lenkija|Lenkijos]] vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose. Administracinis centras – [[Balstogė]]. |
|||
'''Palenkės vaivadija''' ({{pl|województwo podlaskie}}) – teritorinis vienetas [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės rytuose. Administracinis centras – [[Balstogė]]. |
|||
== Geografija == |
|||
Pagal [[2011]] m. [[sausio 1]] d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su [[Lietuva]] (Alytaus ir Marijampolės apskritimis; 100,3 km), rytuose – su [[Baltarusija]] (236,3 km), šiaurės vakaruose – su [[Varmijos Mozūrų vaivadija]], pietvakariuose – su [[Mazovijos vaivadija]], pietuose su [[Liublino vaivadija]] (3,6 km). |
|||
== Istorija == |
|||
Vaivadija išsidėsčiusi [[Šiaurinė Palenkės žemuma|Šiaurinės Palenkės žemumoje]], [[Šiaurinė Mazovijos žemuma|Šiaurinės Mazovijos žemumoje]] ir [[Sūduvos aukštuma|Sūduvos aukštumoje]]. Šiaurinė dalis kalvota, jai būdingi tarp kalvų išsidėstę ežerai - Rytų Sūduvos, Vakarų Sūduvos ežerynai, [[Elko ežerynas]], [[Augustavo lyguma|Augustavo lygumos]] zandrų ežerai. Centrinėje ir pietinėje dalyje yra būdingi periglacialinių procesų suformuoti landšaftai: [[Balstogės aukštumos]], [[Kolno aukštuma]], [[Aukštutinės Mazovijos aukštuma]], [[Drohičino aukštuma]], [[Sokulkos aukštuma]], [[Lomžos tarpupis]], [[Bielsko lyguma]]. |
|||
Palenkės vaivadija tik iš dalies yra istoriniame [[Palenkė (regionas)|Palenkės regione]]. Dabartinė vaivadija susideda iš šių istorinių regionų: |
|||
=== Istorinė geografija === |
|||
* [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] – apie 36 % teritorijos; |
|||
* [[Suvalkija|Suvalkijos]] ([[Dainava (baltų žemė)|Jotvos]]) – 35 % (Augustavo apskritis, šiaurinė Grajevo apskrities dalis, dalis Sokulkų apskrities, Seinų ir Suvalkų apskritys); |
|||
* [[Mazovija|Mazovijos]] – apie 20 % ([[Lomžos žemės]] ir [[Viznos žemės]]); |
|||
* [[Polesė]]s – apie 7 %: ([[Semiatičės apskritis|Semiatičės apskrities]] dalis); |
|||
* Mozūrijos – apie 1 % ([[Grajevo apskritis|Grajevo apskrities]] dalis). |
|||
Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIII a.]] didžiojoje dalyje šių žemių gyveno [[jotvingiai]], kurių žemės buvo vadinamos [[Dainava (baltų žemė)|Jotva]]. Šalia jotvingių taip pat gyveno ir [[Vakarų slavai|vakarų slavų]] bei [[Rytų slavai|rytų slavų]] gentys. [[1199]]–[[1392]] m. pietinė vaivadijos dalis priklausė [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]], [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės kunigaikštystei]]. Vakarinė dalis [[1138]]–[[1526]] m. priklausė [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo [[XIII a.]] priklausė [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei]]. [[1226]] m. [[Mozūrija|Mozūrijos]] kunigaikštis [[Konradas]] pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino. |
|||
Dabartinė vaivadija susideda iš šių istorinių regionų: |
|||
* [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] - apie 36 % teritorijos; |
|||
* [[Suvalkija|Suvalkijos]] ([[Dainava (baltų žemė)|Jotvos]]) - 35 % (Augustavo apskritis, šiaurinė Grajevo apskrities dalis, dalis Sokulkų apskrities, Seinų ir Suvalkų apskritys); |
|||
* [[Mazovija|Mazovijos]] - apie 20 % ([[Lomžos žemės]] ir [[Viznos žemės]]); |
|||
* [[Polesė]]s - apie 7 %: ([[Semiatičės apskritis|Semiatičės apskrities]] dalis); |
|||
* Mozūrijos - apie 1 % ([[Grajevo apskritis|Grajevo apskrities]] dalis). |
|||
Nuo [[XIV a.|XIV]]–[[XV a.]] šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti [[mozūrai]] ir [[lenkai]]. Byrant Haličo-Volynės kunigaikštystei dalį jos žemių (Bresto kunigaikštystę) užėmė [[Gediminas]].<ref>D. Baronas, A.Dubonis, R.Petrauskas ''Lietuvos istorija III t.''. Vilnius, 2011. P.56.</ref> Dėl to kurį laiką tęsėsi konfliktai tarp Lietuvos ir Mazovijos. Siena su Mazovija galiausiai nusistovėjo XV a. LDK priklausiusi dabartinės vaivadijos dalis 1413 m. buvo įtraukta į [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] sudėtį, o po šimto metų padalinus šią vaivadiją ([[1513]] m.) – į [[Palenkės vaivadija (ATR)|Palenkės vaivadijos]] sudėtį.<ref>https://www.wrotapodlasia.pl/en/region/history/</ref> |
|||
== Istorija == |
|||
Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIII a.]] didžiojoje dalyje šių žemių gyveno [[jotvingiai]], kurių žemės buvo vadinamos [[Dainava (baltų žemė)|Jotva]].<ref>http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65</ref>{{dead link}}<ref>http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG</ref> Šalia jotvingių taip pat gyveno ir [[Vakarų slavai|vakarų slavų]] bei [[Rytų slavai|rytų slavų]] gentys. [[1226]] m. [[Mozūrija|Mozūrijos]] kunigaikštis [[Konradas]] pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino. [[1199]]–[[1392]] m. pietinė vaivadijos dalis priklausė [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]], [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės kunigaikštystei]]. Vakarinė dalis [[1138]]–[[1526]] m. priklausė [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo [[XIII a.]] priklausė [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei]]. |
|||
[[1529]] m. vakarinė dalis tapo [[Lenkijos karalystė]]s, [[Didžiosios Lenkijos provincija|Didžiosios Lenkijos provincijos]], [[Mazovijos vaivadija (1529–1795)|Mazovijos vaivadijos]] dalimi. [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] metu prie Lenkijos buvo prijungta didžioji dalis LDK priklausiusių Palenkės žemių.<ref>http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230324135937/http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 |date=2023-03-24 }}</ref><ref>http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141230172453/http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 |date=2014-12-30 }}</ref> [[1569]]–[[1795]] m. vakarinė vaivadijos dalis priklausė Lenkijos karalystės [[Mažosios Lenkijos provincija]]i, o rytinė LDK [[Trakų vaivadija|Trakų]], [[Bresto vaivadija|Bresto]] ir [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko]] vaivadijoms. Po [[1795]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimo vakarinė ir šiaurinė dalis iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s Naujosios Rytų Prūsijos [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]], o rytinė [[1795]]–[[1796]] m. priklausė Rusijos imperijos [[Slanimo gubernija]]i, [[1796]]–[[1801]] m. [[Lietuvos gubernija]]i ir nuo [[1801]] m. iki [[1914]] m. priklausė [[Gardino gubernija]]i. Po [[1807]] m. [[Tilžės taika|Tilžės taikos]] dalis vakarinių ir šiaurinių žemių atiteko [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], [[Balstogės sritis (1807-1842)|Balstogės sričiai]], kuriai priklausė iki [[1842]] m., kai buvo prijungtos prie [[Gardino gubernija|Gardino gubernijos]]. Kita vakarinių ir šiaurinių žemių dalis [[1807]]–[[1815]] m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės [[Lomžos departamentas|Lomžos departamentui]], [[1816]]–[[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] Lenkijos Kongreso karalystės [[Augustavo vaivadija]]i, [[1837]]–[[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, [[1867]]–[[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i ir [[Suvalkų gubernija]]i. |
|||
[[1914]] m. visą regioną užėmė [[Vokietijos imperija]] ir rytines žemes įtraukė į [[Oberostas|Oberosto]] sudėtį, o vakarines į [[Varšuvos generalgubernija|Varšuvos generalgubernijos]] sudėtį. [[1919]] m. susikūrus [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrajai Lenkijos Respublikai]] visa dabartinės vaivadijos teritorija pateko į [[Balstogės vaivadija|Balstogės vaivadijos]] sudėtį. Po karo į šiaurės rytines vaivadijos ribas remdamasi [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi]] pretendavo ir [[Lietuva]]. Taip pat į šias žemes pretendavo ir [[Tarybų Rusija]], kuri buvo jas užėmusi [[1920]] m. [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karo]] metu. [[1939]] m. rugsėjo pradžioje visą vaivadiją užėmė [[Trečiasis Reichas]], bet jau rugsėjo pabaigoje pagal [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]] perdavė šias žemes, išskyrus [[Suvalkų apskritis (1919-1945)|Suvalkų trikampį]] Tarybų Sąjungai, kuri prijungė šias žemes prie [[Baltarusijos TSR]] ir įkūrė [[Balstogės sritis (Baltarusijos TSR)|Balstogės sritį]]. [[1941]] m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė [[Trečiasis Reichas]] ir sudarė naują [[Balstogės sritis (1941–1945)|Balstogės srities]] administracinį vienetą, kuris gyvavo iki [[1945]] metų. [[1944]] m. šios žemės buvo vėl trumpam prijungtos prie [[Baltarusijos TSR]], bet vėliau atiduotos [[Lenkijos Liaudies Respublika]]i. |
|||
Nuo [[1945]] m. iki [[1975]] m. šios žemės priklausė [[Balstogės vaivadija (1945–1975)|Balstogės vaivadijai]], o nuo [[1975]] m. iki [[1999]] m. mažesnėms [[Balstogės vaivadija (1975-1998)|Balstogės]], [[Suvalkų vaivadija|Suvalkų]] ir [[Lomžos vaivadija|Lomžos]] vaivadijoms. [[1999]] m. [[sausio 1]] d. iš Balstogės, Lomžos ir trijų Suvalkų vaivadijos apskričių (Augustavo, Seinų ir Suvalkų su Suvalkų miestu) sudaryta nauja Palenkės vaivadija. [[2001]] m. [[vasario 19]] d. pradėtas naudoti [[Palenkės vaivadijos herbas]] ir [[2002]] m. [[rugpjūčio 30]] d. pradėta naudoti [[Palenkės vaivadijos vėliava]]. |
Nuo [[1945]] m. iki [[1975]] m. šios žemės priklausė [[Balstogės vaivadija (1945–1975)|Balstogės vaivadijai]], o nuo [[1975]] m. iki [[1999]] m. mažesnėms [[Balstogės vaivadija (1975-1998)|Balstogės]], [[Suvalkų vaivadija|Suvalkų]] ir [[Lomžos vaivadija|Lomžos]] vaivadijoms. [[1999]] m. [[sausio 1]] d. iš Balstogės, Lomžos ir trijų Suvalkų vaivadijos apskričių (Augustavo, Seinų ir Suvalkų su Suvalkų miestu) sudaryta nauja Palenkės vaivadija. [[2001]] m. [[vasario 19]] d. pradėtas naudoti [[Palenkės vaivadijos herbas]] ir [[2002]] m. [[rugpjūčio 30]] d. pradėta naudoti [[Palenkės vaivadijos vėliava]]. |
||
| Eilutė 44: | Eilutė 40: | ||
[[Vaizdas:Podlaskie1.png|right|thumb|Administracinis suskirstymas apskritimis ir miestais]] |
[[Vaizdas:Podlaskie1.png|right|thumb|Administracinis suskirstymas apskritimis ir miestais]] |
||
Iš viso vaivadijoje yra 3 [[Miestas-apskritis (Lenkija)|miestai-apskritys]], 14 |
Iš viso vaivadijoje yra 3 [[Miestas-apskritis (Lenkija)|miestai-apskritys]], 14 apskričių, 13 [[Miestietiškas valsčius (Lenkija)|miesto valsčių]], 25 [[Kaimo-miesto valsčius (Lenkija)|kaimo-miesto valsčiai]] ir 80 [[Kaimietiškas valsčius (Lenkija)|kaimo valsčių]]. Vaivadijoje yra 3307 gyvenvietės. |
||
{| class="wikitable sortable" |
|||
{| width="65%" border="2" cellpadding="3" cellspacing="0" style="font-size:90%;line-height:120%;" |
|||
|-bgcolor="D0D8DD" |
|||
| style="text-align:left;"|'''Nr.''' |
|||
| style="text-align:center;"|'''Suskirstymas''' |
|||
| style="text-align:center;"|'''Plotas<br /><small>(km²)</small>''' |
|||
| style="text-align:center;"|'''Gyventojai<br /><small>(2006)</small>''' |
|||
| style="text-align:center;"|'''Centras''' |
|||
| width="30%" style="text-align:center;"|'''Miestai''' |
|||
| style="text-align:center;"|'''Valsčiai''' |
|||
|-bgcolor="F0F8FF" |
|||
|colspan=7|'''Miestai-apskritys''' |
|||
|- |
|- |
||
! Lietuviškai || Lenkiškai || Plotas, km² || Adm. centras || Gyventojai (2006) || Kiti miestai || Valsčiai |
|||
| 1 |
|||
| [[Vaizdas:POL Białystok formal COA.svg|22px]] [[Balstogė]] |
|||
| style="text-align:right;"|102 |
|||
| style="text-align:right;"|295 210 |
|||
| colspan=2 | |
|||
| style="text-align:center;"|1 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Augustavo apskritis]] || powiat augustowski || 1658 || [[Augustavas]] || 58966 || [[Liepinė (Lipskas)|Liepinė]] || 7 |
|||
| 2 |
|||
| [[Vaizdas:POL Łomża COA.svg|22px]] [[Lomža]] |
|||
| style="text-align:right;"|33 |
|||
| style="text-align:right;"|63 572 |
|||
| colspan=2 | |
|||
| style="text-align:center;"|1 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Balstogės apskritis]] || powiat białostocki || 2985 || [[Balstogė]] || 139797 || [[Lapos]], [[Balstogės Čarna]], [[Vasilkuvas]], [[Choroščius]], [[Supraslis]], [[Zabluduvas]], [[Tykocinas]], [[Suražas]] || 15 |
|||
| 3 |
|||
| [[Vaizdas:POL Suwałki COA.svg|22px]] [[Suvalkai]] |
|||
| style="text-align:right;"|65 |
|||
| style="text-align:right;"|69 234 |
|||
| colspan=2 | |
|||
| style="text-align:center;"|1 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Bielsko apskritis]] || powiat bielski || 1385 || [[Bielskas]] || 60047 || [[Branskas]] || 8 |
|||
|-bgcolor="F0F8FF" |
|||
|colspan=7|'''Apskritys''' |
|||
|- |
|- |
||
| [[Grajevo apskritis]] || powiat grajewski || 967 || [[Grajevas]] || 50120 || [[Ščučynas]], [[Raigardas (Grajevas)|Raigardas]] || 6 |
|||
| 4 |
|||
| [[Vaizdas:POL Powiat augustowski COA.svg|22px]] [[Augustavo apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 1 658 |
|||
| style="text-align:right;"|58 966 |
|||
|[[Augustavas]] |
|||
|[[Liepinė (Lipskas)|Lipskas]] |
|||
| style="text-align:center;"|7 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Hainuvkos apskritis]] || powiat hajnowski || 1624 || [[Hainuvka]] || 48130 || [[Kleščeliai]] || 9 |
|||
| 5 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat białostocki COA.svg|22px]] [[Balstogės apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 2 985 |
|||
| style="text-align:right;"|136 797 |
|||
|[[Balstogė]] * |
|||
|[[Lapiai (Lenkija)|Lapiai]], [[Čarna Bialostocka]], [[Vasilkuvas]], [[Choroščas]], [[Supraslis (miestas)|Supraslis]], [[Zabluduvas]], [[Tikocinas]], [[Suražas]] |
|||
| style="text-align:center;"|15 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Kolno apskritis]] || powiat kolneński || 940 || [[Kolnas]] || 39676 || [[Staviskos]] || 6 |
|||
| 6 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat bielski (województwo podlaskie) COA.svg|22px]] [[Bielsko apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 1 385 |
|||
| style="text-align:right;"|60 047 |
|||
|[[Bielskas]] |
|||
|[[Branskas]] |
|||
| style="text-align:center;"|8 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Lomžos apskritis]] || powiat łomżyński || 1354 || [[Lomža]] || 50887 || [[Novogrudas]], [[Jedvabnas]] || 9 |
|||
| 7 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat grajewski COA.svg|22px]] [[Grajevo apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 967 |
|||
| style="text-align:right;"|50 120 |
|||
|[[Grajevas]] |
|||
|[[Ščučinas]], [[Raigardas (Grajevo apskritis)|Raigardas]] |
|||
| style="text-align:center;"|6 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Mazovijos Vysokio apskritis]] || powiat wysokomazowiecki || 1288 || [[Mazovijos Vysokis]] || 59719 || [[Cechanovecas]], [[Čyževas]], [[Šepetovas]] || 10 |
|||
| 8 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat hajnowski COA.svg|22px]] [[Hainuvkos apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 1 624 |
|||
| style="text-align:right;"|48 130 |
|||
|[[Hainuvka]] |
|||
|[[Kleščelė]] |
|||
| style="text-align:center;"|9 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Monkų apskritis]] || powiat moniecki || 1382 || [[Monkos]] || 42960 || [[Knišinas]], [[Goniondzas]] || 7 |
|||
| 9 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat kolneński COA.svg|22px]] [[Kolno apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 940 |
|||
| style="text-align:right;"|39 676 |
|||
|[[Kolnas]] |
|||
|[[Staviskai]] |
|||
| style="text-align:center;"|6 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Seinų apskritis]] || powiat sejneński || 856 || [[Seinai]] || 21331 || - || 5 |
|||
| 10 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat łomżyński COA.svg|22px]] [[Lomžos apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 1 354 |
|||
| style="text-align:right;"|50 887 |
|||
|[[Lomža]] * |
|||
|[[Novogrudas (Lomžos apskritis)|Novogrudas]], [[Jedvabnas]] |
|||
| style="text-align:center;"|9 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Semiatyčių apskritis]] || powiat siemiatycki || 1460 || [[Semiatyčės]] || 48603 || [[Drohičinas (Lenkija)|Drohičinas]] || 9 |
|||
| 11 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat moniecki COA.svg|22px]] [[Monkų apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 1 382 |
|||
| style="text-align:right;"|42 960 |
|||
|[[Monkos]] |
|||
|[[Knišinas]], [[Goniondzas]] |
|||
| style="text-align:center;"|7 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Sokulkos apskritis]] || powiat sokólski || 2054 || [[Sokulka]] || 72424 || [[Dambrava (Sokulka)|Dambrava]], [[Suchovolia]], [[Krynkos]] || 10 |
|||
| 12 |
|||
| [[Vaizdas:Coats of arms of None.svg|22px]] [[Seinų apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 856 |
|||
| style="text-align:right;"|21 331 |
|||
|[[Seinai]] |
|||
| |
|||
| style="text-align:center;"|5 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Suvalkų apskritis]] || powiat suwalski || 1307 || [[Suvalkai]] || 65136 || - || 9 |
|||
| 13 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat siemiatycki COA.svg|22px]] [[Semiatičės apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 1 460 |
|||
| style="text-align:right;"|48 603 |
|||
|[[Semiatičė]] |
|||
|[[Drohičinas (Lenkija)|Drohičinas]] |
|||
| style="text-align:center;"|9 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Zambruvo apskritis]] || powiat zambrowski || 733 || [[Zambruvas]] || 44798 || - || 5 |
|||
| 14 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat sokólski COA.svg|22px]] [[Sokulkos apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 2 054 |
|||
| style="text-align:right;"|72 424 |
|||
|[[Sokulka]] |
|||
|[[Dambrava (Lenkija)|Dambrava]], [[Suchovola]], [[Krinkai]] |
|||
| style="text-align:center;"|10 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Balstogė]] || Białystok || 102 || [[Balstogė]] || 295210 || - || 1 |
|||
| 15 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat suwalski COA.svg|22px]] [[Suvalkų apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 1 307 |
|||
| style="text-align:right;"|65 136 |
|||
|[[Suvalkai]] * |
|||
| |
|||
| style="text-align:center;"|9 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Lomža]] || Łomża || 33 || [[Lomža]] || 63572 || - || 1 |
|||
| 16 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat wysokomazowiecki COA.svg|22px]] [[Mazovijos Vysokio apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 1 288 |
|||
| style="text-align:right;"|59 719 |
|||
|[[Mazovijos Vysokis]] |
|||
|[[Cechanovecas]], [[Čiževas]], [[Šepetovas]] |
|||
| style="text-align:center;"|10 |
|||
|- |
|- |
||
| [[Suvalkai]] || Suwałki || 65 || [[Suvalkai]] || 69234 || - || 1 |
|||
| 17 |
|||
| [[Vaizdas:POL powiat zambrowski COA.svg|22px]] [[Zambruvo apskritis]] |
|||
| style="text-align:right;"| 733 |
|||
| style="text-align:right;"|44 798 |
|||
|[[Zambruvas]] |
|||
| |
|||
| style="text-align:center;"|5 |
|||
|-bgcolor="F0F8FF" |
|||
|colspan=7 style="text-align:center;font-size:90%"|* Nepriklauso apskričiai |
|||
|} |
|} |
||
== Geografija == |
|||
[[Vaizdas:Podlaskie mapa.png|thumb|right|250px|Palenkės vaivadija]] |
|||
Pagal [[2011]] m. [[sausio 1]] d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su [[Lietuva]] (Alytaus ir Marijampolės apskritimis; 100,3 km), rytuose – su [[Baltarusija]] (236,3 km), šiaurės vakaruose – su [[Varmijos Mozūrų vaivadija]], pietvakariuose – su [[Mazovijos vaivadija]], pietuose su [[Liublino vaivadija]] (3,6 km). |
|||
Vaivadija išsidėsčiusi [[Šiaurinė Palenkės žemuma|Šiaurinės Palenkės žemumoje]], [[Šiaurinė Mazovijos žemuma|Šiaurinės Mazovijos žemumoje]] ir [[Sūduvos aukštuma|Sūduvos aukštumoje]]. Šiaurinė dalis kalvota, jai būdingi tarp kalvų išsidėstę ežerai – Rytų Sūduvos, Vakarų Sūduvos ežerynai, [[Elko ežerynas]], [[Augustavo lyguma|Augustavo lygumos]] zandrų ežerai. Centrinėje ir pietinėje dalyje yra būdingi periglacialinių procesų suformuoti landšaftai: [[Balstogės aukštumos]], [[Kolno aukštuma]], [[Aukštutinės Mazovijos aukštuma]], [[Drohičino aukštuma]], [[Sokulkos aukštuma]], [[Lomžos tarpupis]], [[Bielsko lyguma]]. |
|||
=== Gamta === |
|||
[[Vaizdas:Zatoka Wigierki 18.07.2009 p.jpg|thumb|right|260px|Vygrių ežeras]] |
|||
[[Vaizdas:Białowieski park narodowy 06.jpg|thumb|right|260px|Belovežo giria]] |
|||
Urbanizacijos lygis siekia 57,8 %, tai viena iš mažiausiai urbanizuotų vaivadijų Lenkijoje. Vaivadijoje yra dideli žmogaus nepaliestų miškų masyvai, tai [[Belovežo giria]], [[Augustavo giria]], [[Knišino giria]] ir [[Kurpių giria]], kuriose auga daugybė augalų rūšių ir gyvena daugybė gyvūnų rūšių. Belovežo ir Knišino giriose sutinkami [[briedis|briedžiai]], [[pilkasis vilkas|vilkai]], [[lūšis|lūšys]] ir [[stumbras|stumbrai]]. |
|||
Vaivadijoje yra daugybė ežerų iš kurių žymiausi yra, vienas iš didžiausių šalies ežerų – [[Vygriai (ežeras)|Vygriai]] ir giliausias šalies ežeras – [[Ančia (ežeras Lenkijoje)|Ančia]]. Taip pat gausu upių, iš kurių didžiausios yra [[Narevas (upė)|Narevas]], [[Vakarinis Bugas]] ir [[Bebras (upė)|Bebras]], kuris [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalu]] sujungtas su [[Nemunas|Nemunu]]. Aukščiausias vaivadijos taškas yra [[Ravelių kalnas]] – 298 m aukštyje virš jūros lygio. Trečdalis vaivadijos yra saugomos teritorijos, tarp jų 4 [[Nacionalinis parkas|nacionaliniai parkai]], 3 kraštovaizdžio parkai, 85 [[draustinis|draustiniai]] ir 2051 saugomi gamtos paminklai. Belovežo nacionalinis parkas 1977 m. buvo paskelbtas UNESCO biosferos rezervatu. 1979 m. parkas įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą. Bebro nacionalinis parkas yra didžiausias Lenkijoje. |
|||
* Nacionaliniai parkai: |
|||
** [[Bebro nacionalinis parkas]]; |
|||
** [[Belovežo nacionalinis parkas]]; |
|||
** [[Narevo nacionalinis parkas]]; |
|||
** [[Vygrių nacionalinis parkas]]. |
|||
* Kraštovaizdžio parkai: |
|||
** [[Suvalkų kraštovaizdžio parkas]]; |
|||
** [[Knišino girios kraštovaizdžio parkas]]; |
|||
** [[Lomžos Narevo upės slėnio kraštovaizdžio parkas]]. |
|||
* Upės: |
|||
** [[Bebras (upė)|Bebras]] |
|||
** [[Supraslė]] |
|||
** [[Vakarinis Bugas]] |
|||
** [[Narevas]] |
|||
Klimatas kontinentinis, pasižymintis karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. |
|||
== Miestai == |
== Miestai == |
||
| Eilutė 202: | Eilutė 118: | ||
[[Vaizdas:Suwalki Kosciuszki.jpg|thumb|right|Suvalkai]] |
[[Vaizdas:Suwalki Kosciuszki.jpg|thumb|right|Suvalkai]] |
||
Vaivadijoje |
Vaivadijoje yra vienintelis didelis šiaurės rytų Lenkijos miestas – Balstogė. Kiti septyni pagal dydį vaivadijos miestai kartu sudėjus neturi tiek gyventojų kiek Balstogė. Iš viso Palenkės vaivadijoje yra 40 miestų. Didžiausi miestai [[2009]] m. [[birželio 30]] d. duomenimis: |
||
# [[Vaizdas:POL Białystok formal COA.svg|22px]] |
# [[Vaizdas:POL Białystok formal COA.svg|22px]] [[Balstogė]] – 294 399 <small>(102 km²)</small> |
||
# [[Vaizdas:POL Suwałki COA.svg|22px]] |
# [[Vaizdas:POL Suwałki COA.svg|22px]] [[Suvalkai]] – 69 611 <small>(65,50 km²)</small> |
||
# [[Vaizdas:POL Łomża COA.svg|22px]] |
# [[Vaizdas:POL Łomża COA.svg|22px]] [[Lomža]] – 63 369 <small>(32,71 km²)</small> |
||
# [[Vaizdas:POL Augustów COA.svg|22px]] [[Augustavas |
# [[Vaizdas:POL Augustów COA.svg|22px]] [[Augustavas]] – 30 431 <small>(80,93 km²)</small> |
||
# [[Vaizdas:POL Bielsk Podlaski COA.svg|22px]] [[Bielskas |
# [[Vaizdas:POL Bielsk Podlaski COA.svg|22px]] [[Bielskas]] – 26 493 <small>(26,88 km²)</small> |
||
# [[Vaizdas:POL Zambrów COA.svg|22px]] [[Zambruvas |
# [[Vaizdas:POL Zambrów COA.svg|22px]] [[Zambruvas]] – 22 442 <small>(19,02 km²)</small> |
||
# [[Vaizdas:POL Grajewo COA.svg|22px]] [[Grajevas |
# [[Vaizdas:POL Grajewo COA.svg|22px]] [[Grajevas]] – 22 269 <small>(18,93 km²)</small> |
||
# [[Vaizdas:POL Hajnówka COA.svg|22px]] [[Hainuvka |
# [[Vaizdas:POL Hajnówka COA.svg|22px]] [[Hainuvka]] – 21 654 <small>(21,29 km²)</small> |
||
== Gyventojai == |
== Gyventojai == |
||
[[Vaizdas:Piramida wieku-podlaskie-2007.svg|thumb|right|260px|Vaivadijos gyventojų piramidė pagal [[2007]] m. [[birželio 30]] d. duomenis]] |
[[Vaizdas:Piramida wieku-podlaskie-2007.svg|thumb|right|260px|Vaivadijos gyventojų piramidė pagal [[2007]] m. [[birželio 30]] d. duomenis]] |
||
Pagal [[ |
Pagal [[2015]] m. birželio 30 d. duomenimis vaivadijoje gyveno 1 190 253 žmonės<ref>http://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ludnosc/ludnosc/ludnosc-stan-i-struktura-ludnosci-oraz-ruch-naturalny-w-przekroju-terytorialnym-stan-w-dniu-30-vi-2015-r-,6,18.html</ref>, kas sudaro 3,1 % šalies gyventojų skaičiaus. |
||
Pagal [[2008]] m. [[birželio 30]] d. duomenis: |
|||
{|border="1" cellpadding="4" cellspacing="0" style="margin: 0 0 1em 1em; background: #f9f9f9; border: 1px #aaaaaa solid; border-collapse: collapse; text-align:right;" |
|||
!Aprašas ||colspan=2|Bendrai ||colspan=2|Moterys ||colspan=2|Vyrai |
|||
|- |
|||
|Gyventojai || '''1 191 925''' || 100 || 611 131 || 51,3 || 580 794 || 48,7 |
|||
|- |
|||
|Plotas ||colspan=6 | 20 187,01 km² |
|||
|- |
|||
|Gyventojų tankis<br />(gyv./km²) ||colspan=2| 59,04 ||colspan=2| 30,27 ||colspan=2| 28,77 |
|||
|} |
|||
=== Tautinė sudėtis === |
=== Tautinė sudėtis === |
||
Pagal [[2002]] m. gyventojų surašymo duomenis iš viso vaivadijoje gyveno 1,208,606 gyventojai, iš kurių:<ref>http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm</ref> |
Pagal [[2002]] m. gyventojų surašymo duomenis iš viso vaivadijoje gyveno 1,208,606 gyventojai, iš kurių:<ref>http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120125175740/http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm |date=2012-01-25 }}</ref> |
||
* [[lenkai]] – 93,9 % (1 135 347); |
* [[lenkai]] – 93,9 % (1 135 347); |
||
| Eilutė 243: | Eilutė 147: | ||
* kiti – 1,56 % (18,903). |
* kiti – 1,56 % (18,903). |
||
== Religija == |
=== Religija === |
||
[[Vaizdas:Tykocin voyage fc01.jpg|thumb|right|260px|[[Tikocino Šv. Trejybės bažnyčia]]]] |
[[Vaizdas:Tykocin voyage fc01.jpg|thumb|right|260px|[[Tikocino Šv. Trejybės bažnyčia]]]] |
||
| Eilutė 250: | Eilutė 154: | ||
== Ūkis == |
== Ūkis == |
||
Bendrasis vidaus produktas [[2009]] m. siekė 30,9 mlrd. zlotų, kas sudarė 2,3 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. BVP [[2010]] m. siekė 16,7 mlrd. zlotų, kas sudarė 1,7 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. |
|||
[[2011]] m. 3 ketvirtyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis vienam gyventojui sudarė 3220,88 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 11 vietą iš 16 vaivadijų. [[2012]] m. kovo mėnesio pabaigoje vaivadijoje buvo 69 100 bedarbių, kurie sudarė 14,7 % visų darbingo amžiaus žmonių. Panašus bedarbių procentas (14,1 %) buvo ir 2003 m. [[2011]] m. apie 11 % gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, tai yra blogiausias rezultatas tarp visų vaivadijų. |
|||
[[2002]] m. vaivadijoje veikė 95 000 įmonių, iš kurių 97 % privačiame sektoriuje užsiemė: |
|||
Vaivadijos ekonomikos pagrindas – žemės ūkis. Čia yra apie 120 000 ūkių. Ūkiai daugiausia smulkūs ir vidutiniai, vidutinis ūkio dydis – 11,3 ha.<ref>http://www.agroakademija.lt/video/?id=116 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161019011510/http://www.agroakademija.lt/video/?id=116 |date=2016-10-19 }}</ref> Mažieji ūkiai specializuojasi, pvz., vaisių auginime, didieji ūkiai užsiima galvijininkyste, ypač pienininkyste, taip pat javų auginimu. |
|||
* Prekyba ir paslaugos – 33,2 %; |
|||
* Nekilnojamo turto paslaugos – 11,8 %; |
|||
* Statybos – 10,5 %; |
|||
* Pramoninė gamyba – 9,7 %; |
|||
* Transportas – 8,3 %; |
|||
* Žemės ūkis, medžioklė ir žvejyba – 4,5 %. |
|||
Su žemės ūkiu susijusi ir didžioji pramonės dalis – tai daugiausia žemės ūkio produktų perdirbimas.<ref>https://consulate-sejny.mfa.lt/sejny/lt/konsuline-informacija/kita-informacija/informacija-apie-palenkes-vaivadija {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161018225557/https://consulate-sejny.mfa.lt/sejny/lt/konsuline-informacija/kita-informacija/informacija-apie-palenkes-vaivadija |date=2016-10-18 }}</ref> Be maisto gamybos vaivadijoje yra lengvoji, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, mašinų gamybos pramonė.<ref>http://whyeasternpoland.eu/en/why-is-worth-/why-here-/locations/podlaskie-79 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160411103201/http://whyeasternpoland.eu/en/why-is-worth-/why-here-/locations/podlaskie-79 |date=2016-04-11 }}</ref> |
|||
== Gamta == |
|||
[[Vaizdas:Zatoka Wigierki 18.07.2009 p.jpg|thumb|right|260px|Vygrių ežeras]] |
|||
[[Vaizdas:Białowieski park narodowy 06.jpg|thumb|right|260px|Belovežo giria]] |
|||
Vaivadijoje yra dideli žmogaus nepaliestų miškų masyvai, tai [[Belovežo giria]], [[Augustavo giria]], [[Knišino giria]] ir [[Kurpių giria]], kuriose auga daugybė augalų rūšių ir gyvena daugybė gyvūnų rūšių. Urbanizacijos lygis siekia 57,8 %, tai viena iš mažiausiai urbanizuotų vaivadijų Lenkijoje. Čia vis dar gyvena tokie reti šiems kraštams gyvūnai kaip [[briedis|briedžiai]], [[pilkasis vilkas|vilkai]], [[lūšis|lūšys]] ir [[stumbras|stumbrai]]. Taip pat vaivadijoje yra daugybė ežerų iš kurių žymiausi yra, vienas iš didžiausių šalies ežerų – [[Vygriai (ežeras)|Vygriai]] ir giliausias šalies ežeras – [[Ančia (ežeras Lenkijoje)|Ančia]]. Taip pat gausu upių, iš kurių didžiausios yra [[Narevas (upė)|Narevas]], [[Vakarinis Bugas]] ir [[Bebras (upė)|Bebras]], kuris [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalu]] sujungtas su [[Nemunas|Nemunu]]. Aukščiausias vaivadijos taškas yra [[Ravelių kalnas]] – 298 m aukštyje virš jūros lygio. Vaivadijos teritorijoje yra 4 [[Nacionalinis parkas|nacionaliniai parkai]], 3 kraštovaizdžio parkai, 85 [[draustinis|draustiniai]] ir 2051 saugomi gamtos paminklai. |
|||
Pramonės gamyba pagal sektorius: |
|||
* Nacionaliniai parkai: |
|||
* maisto ir gėrimų gamyba 46.2% |
|||
** [[Bebro nacionalinis parkas]]; |
|||
* medienos ir medienos gaminių gamyba 14.6% |
|||
** [[Belovežo nacionalinis parkas]]; |
|||
* elektros, dujų ir geriamojo vandens gamyba bei tiekimas 10.7% |
|||
** [[Narevo nacionalinis parkas]]; |
|||
* mašinų gamyba 4.8% |
|||
** [[Vygrių nacionalinis parkas]]. |
|||
* tekstilė 4.4% |
|||
* Kraštovaizdžio parkai: |
|||
** [[Suvalkų kraštovaizdžio parkas]]; |
|||
[[2002]] m. vaivadijoje veikė 95 000 įmonių, iš kurių 97 % privačiame sektoriuje, užsiemė: |
|||
** [[Knišino girios kraštovaizdžio parkas]]; |
|||
** [[Lomžos Narevo upės slėnio kraštovaizdžio parkas]]. |
|||
* Prekyba ir paslaugomis – 33,2 %; |
|||
== Transportas == |
|||
* Nekilnojamo turto paslaugomis – 11,8 %; |
|||
* Statyba – 10,5 %; |
|||
* Pramonine gamyba – 9,7 %; |
|||
* Transportu – 8,3 %; |
|||
* Žemės ūkiu, medžiokle ir žvejyba – 4,5 %. |
|||
== Susisiekimas == |
|||
=== Automobilių transportas === |
=== Automobilių transportas === |
||
| Eilutė 317: | Eilutė 218: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://www.wrotapodlasia.pl/pl/ Vaivadijos tinklalapis] |
* [http://www.wrotapodlasia.pl/pl/ Vaivadijos tinklalapis] |
||
* [https://www.polskawliczbach.pl/podlaskie Vaivadijos statistika] (Polskawliczbach.pl) |
|||
{{Palenkės vaivadija}} |
|||
{{Lenkijos vaivadijos}} |
{{Lenkijos vaivadijos}} |
||
Dabartinė 15:37, 18 rugpjūčio 2024 versija
Kitos reikšmės – Palenkės vaivadija (reikšmės).
| Palenkės vaivadija | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Administracinis centras | Balstogė | ||||||
| Apskritys | 14 | ||||||
| Vaivada | Jozef Bohdan Paszkowski | ||||||
| Gyventojų | 1 194 965 | ||||||
| Plotas | 20 187,02 km² | ||||||
| Tankumas | 59 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | Podlaskie | ||||||
 Vikiteka |
Palenkės vaivadijaVikiteka | ||||||
Palenkės vaivadija (lenk. województwo podlaskie) – teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose. Administracinis centras – Balstogė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Palenkės vaivadija tik iš dalies yra istoriniame Palenkės regione. Dabartinė vaivadija susideda iš šių istorinių regionų:
- Palenkės – apie 36 % teritorijos;
- Suvalkijos (Jotvos) – 35 % (Augustavo apskritis, šiaurinė Grajevo apskrities dalis, dalis Sokulkų apskrities, Seinų ir Suvalkų apskritys);
- Mazovijos – apie 20 % (Lomžos žemės ir Viznos žemės);
- Polesės – apie 7 %: (Semiatičės apskrities dalis);
- Mozūrijos – apie 1 % (Grajevo apskrities dalis).
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIII a. didžiojoje dalyje šių žemių gyveno jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva. Šalia jotvingių taip pat gyveno ir vakarų slavų bei rytų slavų gentys. 1199–1392 m. pietinė vaivadijos dalis priklausė Kijevo Rusios, Haličo-Volynės kunigaikštystei. Vakarinė dalis 1138–1526 m. priklausė Mazovijos kunigaikštystei. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo XIII a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. 1226 m. Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per XIII–XIV a. kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino.
Nuo XIV–XV a. šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Byrant Haličo-Volynės kunigaikštystei dalį jos žemių (Bresto kunigaikštystę) užėmė Gediminas.[2] Dėl to kurį laiką tęsėsi konfliktai tarp Lietuvos ir Mazovijos. Siena su Mazovija galiausiai nusistovėjo XV a. LDK priklausiusi dabartinės vaivadijos dalis 1413 m. buvo įtraukta į Trakų vaivadijos sudėtį, o po šimto metų padalinus šią vaivadiją (1513 m.) – į Palenkės vaivadijos sudėtį.[3]
1529 m. vakarinė dalis tapo Lenkijos karalystės, Didžiosios Lenkijos provincijos, Mazovijos vaivadijos dalimi. 1569 m. Liublino unijos metu prie Lenkijos buvo prijungta didžioji dalis LDK priklausiusių Palenkės žemių.[4][5] 1569–1795 m. vakarinė vaivadijos dalis priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai, o rytinė LDK Trakų, Bresto ir Naugarduko vaivadijoms. Po 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vakarinė ir šiaurinė dalis iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinė 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Po 1807 m. Tilžės taikos dalis vakarinių ir šiaurinių žemių atiteko Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, kuriai priklausė iki 1842 m., kai buvo prijungtos prie Gardino gubernijos. Kita vakarinių ir šiaurinių žemių dalis 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai ir Suvalkų gubernijai.
1914 m. visą regioną užėmė Vokietijos imperija ir rytines žemes įtraukė į Oberosto sudėtį, o vakarines į Varšuvos generalgubernijos sudėtį. 1919 m. susikūrus Antrajai Lenkijos Respublikai visa dabartinės vaivadijos teritorija pateko į Balstogės vaivadijos sudėtį. Po karo į šiaurės rytines vaivadijos ribas remdamasi 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi pretendavo ir Lietuva. Taip pat į šias žemes pretendavo ir Tarybų Rusija, kuri buvo jas užėmusi 1920 m. Lenkijos-sovietų karo metu. 1939 m. rugsėjo pradžioje visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas, bet jau rugsėjo pabaigoje pagal Molotovo-Ribentropo paktą perdavė šias žemes, išskyrus Suvalkų trikampį Tarybų Sąjungai, kuri prijungė šias žemes prie Baltarusijos TSR ir įkūrė Balstogės sritį. 1941 m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas ir sudarė naują Balstogės srities administracinį vienetą, kuris gyvavo iki 1945 metų. 1944 m. šios žemės buvo vėl trumpam prijungtos prie Baltarusijos TSR, bet vėliau atiduotos Lenkijos Liaudies Respublikai.
Nuo 1945 m. iki 1975 m. šios žemės priklausė Balstogės vaivadijai, o nuo 1975 m. iki 1999 m. mažesnėms Balstogės, Suvalkų ir Lomžos vaivadijoms. 1999 m. sausio 1 d. iš Balstogės, Lomžos ir trijų Suvalkų vaivadijos apskričių (Augustavo, Seinų ir Suvalkų su Suvalkų miestu) sudaryta nauja Palenkės vaivadija. 2001 m. vasario 19 d. pradėtas naudoti Palenkės vaivadijos herbas ir 2002 m. rugpjūčio 30 d. pradėta naudoti Palenkės vaivadijos vėliava.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš viso vaivadijoje yra 3 miestai-apskritys, 14 apskričių, 13 miesto valsčių, 25 kaimo-miesto valsčiai ir 80 kaimo valsčių. Vaivadijoje yra 3307 gyvenvietės.
| Lietuviškai | Lenkiškai | Plotas, km² | Adm. centras | Gyventojai (2006) | Kiti miestai | Valsčiai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Augustavo apskritis | powiat augustowski | 1658 | Augustavas | 58966 | Liepinė | 7 |
| Balstogės apskritis | powiat białostocki | 2985 | Balstogė | 139797 | Lapos, Balstogės Čarna, Vasilkuvas, Choroščius, Supraslis, Zabluduvas, Tykocinas, Suražas | 15 |
| Bielsko apskritis | powiat bielski | 1385 | Bielskas | 60047 | Branskas | 8 |
| Grajevo apskritis | powiat grajewski | 967 | Grajevas | 50120 | Ščučynas, Raigardas | 6 |
| Hainuvkos apskritis | powiat hajnowski | 1624 | Hainuvka | 48130 | Kleščeliai | 9 |
| Kolno apskritis | powiat kolneński | 940 | Kolnas | 39676 | Staviskos | 6 |
| Lomžos apskritis | powiat łomżyński | 1354 | Lomža | 50887 | Novogrudas, Jedvabnas | 9 |
| Mazovijos Vysokio apskritis | powiat wysokomazowiecki | 1288 | Mazovijos Vysokis | 59719 | Cechanovecas, Čyževas, Šepetovas | 10 |
| Monkų apskritis | powiat moniecki | 1382 | Monkos | 42960 | Knišinas, Goniondzas | 7 |
| Seinų apskritis | powiat sejneński | 856 | Seinai | 21331 | - | 5 |
| Semiatyčių apskritis | powiat siemiatycki | 1460 | Semiatyčės | 48603 | Drohičinas | 9 |
| Sokulkos apskritis | powiat sokólski | 2054 | Sokulka | 72424 | Dambrava, Suchovolia, Krynkos | 10 |
| Suvalkų apskritis | powiat suwalski | 1307 | Suvalkai | 65136 | - | 9 |
| Zambruvo apskritis | powiat zambrowski | 733 | Zambruvas | 44798 | - | 5 |
| Balstogė | Białystok | 102 | Balstogė | 295210 | - | 1 |
| Lomža | Łomża | 33 | Lomža | 63572 | - | 1 |
| Suvalkai | Suwałki | 65 | Suvalkai | 69234 | - | 1 |
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2011 m. sausio 1 d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su Lietuva (Alytaus ir Marijampolės apskritimis; 100,3 km), rytuose – su Baltarusija (236,3 km), šiaurės vakaruose – su Varmijos Mozūrų vaivadija, pietvakariuose – su Mazovijos vaivadija, pietuose su Liublino vaivadija (3,6 km).
Vaivadija išsidėsčiusi Šiaurinės Palenkės žemumoje, Šiaurinės Mazovijos žemumoje ir Sūduvos aukštumoje. Šiaurinė dalis kalvota, jai būdingi tarp kalvų išsidėstę ežerai – Rytų Sūduvos, Vakarų Sūduvos ežerynai, Elko ežerynas, Augustavo lygumos zandrų ežerai. Centrinėje ir pietinėje dalyje yra būdingi periglacialinių procesų suformuoti landšaftai: Balstogės aukštumos, Kolno aukštuma, Aukštutinės Mazovijos aukštuma, Drohičino aukštuma, Sokulkos aukštuma, Lomžos tarpupis, Bielsko lyguma.
Gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Urbanizacijos lygis siekia 57,8 %, tai viena iš mažiausiai urbanizuotų vaivadijų Lenkijoje. Vaivadijoje yra dideli žmogaus nepaliestų miškų masyvai, tai Belovežo giria, Augustavo giria, Knišino giria ir Kurpių giria, kuriose auga daugybė augalų rūšių ir gyvena daugybė gyvūnų rūšių. Belovežo ir Knišino giriose sutinkami briedžiai, vilkai, lūšys ir stumbrai.
Vaivadijoje yra daugybė ežerų iš kurių žymiausi yra, vienas iš didžiausių šalies ežerų – Vygriai ir giliausias šalies ežeras – Ančia. Taip pat gausu upių, iš kurių didžiausios yra Narevas, Vakarinis Bugas ir Bebras, kuris Augustavo kanalu sujungtas su Nemunu. Aukščiausias vaivadijos taškas yra Ravelių kalnas – 298 m aukštyje virš jūros lygio. Trečdalis vaivadijos yra saugomos teritorijos, tarp jų 4 nacionaliniai parkai, 3 kraštovaizdžio parkai, 85 draustiniai ir 2051 saugomi gamtos paminklai. Belovežo nacionalinis parkas 1977 m. buvo paskelbtas UNESCO biosferos rezervatu. 1979 m. parkas įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą. Bebro nacionalinis parkas yra didžiausias Lenkijoje.
- Nacionaliniai parkai:
- Kraštovaizdžio parkai:
- Upės:
Klimatas kontinentinis, pasižymintis karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:Palenkės vaivadijos miestai.
.jpg)
Vaivadijoje yra vienintelis didelis šiaurės rytų Lenkijos miestas – Balstogė. Kiti septyni pagal dydį vaivadijos miestai kartu sudėjus neturi tiek gyventojų kiek Balstogė. Iš viso Palenkės vaivadijoje yra 40 miestų. Didžiausi miestai 2009 m. birželio 30 d. duomenimis:
Balstogė – 294 399 (102 km²)
Suvalkai – 69 611 (65,50 km²)
Lomža – 63 369 (32,71 km²)
Augustavas – 30 431 (80,93 km²)
Bielskas – 26 493 (26,88 km²)
Zambruvas – 22 442 (19,02 km²)
Grajevas – 22 269 (18,93 km²)
Hainuvka – 21 654 (21,29 km²)
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2015 m. birželio 30 d. duomenimis vaivadijoje gyveno 1 190 253 žmonės[6], kas sudaro 3,1 % šalies gyventojų skaičiaus.
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis iš viso vaivadijoje gyveno 1,208,606 gyventojai, iš kurių:[7]
- lenkai – 93,9 % (1 135 347);
- gudai – 3,84 % (46 420);
- lietuviai – 0,42 % (5 156);
- ukrainiečiai – 0,11 % (1 441);
- rusai – 0,05 % (647);
- čigonai – 0,03 % (369);
- totoriai – 0,02 % (323);
- kiti – 1,56 % (18,903).
Religija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji dalis gyventojų yra katalikai ir taip pat manoma, kad yra apie 300 000 stačiatikių. Vaivadija patenka į keturias katalikų vyskupijas, tai Balstogės arkivyskupija, Lomžos vyskupija, Drohičino vyskupija ir Luko vyskupija. Taip pat patenka į dvi stačiatikių vyskupijas, tai Varšuvos-Bielsko stačiatikių vyskupija ir Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija.
Ūkis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendrasis vidaus produktas 2009 m. siekė 30,9 mlrd. zlotų, kas sudarė 2,3 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. BVP 2010 m. siekė 16,7 mlrd. zlotų, kas sudarė 1,7 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų.
2011 m. 3 ketvirtyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis vienam gyventojui sudarė 3220,88 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 11 vietą iš 16 vaivadijų. 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje vaivadijoje buvo 69 100 bedarbių, kurie sudarė 14,7 % visų darbingo amžiaus žmonių. Panašus bedarbių procentas (14,1 %) buvo ir 2003 m. 2011 m. apie 11 % gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, tai yra blogiausias rezultatas tarp visų vaivadijų.
Vaivadijos ekonomikos pagrindas – žemės ūkis. Čia yra apie 120 000 ūkių. Ūkiai daugiausia smulkūs ir vidutiniai, vidutinis ūkio dydis – 11,3 ha.[8] Mažieji ūkiai specializuojasi, pvz., vaisių auginime, didieji ūkiai užsiima galvijininkyste, ypač pienininkyste, taip pat javų auginimu.
Su žemės ūkiu susijusi ir didžioji pramonės dalis – tai daugiausia žemės ūkio produktų perdirbimas.[9] Be maisto gamybos vaivadijoje yra lengvoji, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, mašinų gamybos pramonė.[10]
Pramonės gamyba pagal sektorius:
- maisto ir gėrimų gamyba 46.2%
- medienos ir medienos gaminių gamyba 14.6%
- elektros, dujų ir geriamojo vandens gamyba bei tiekimas 10.7%
- mašinų gamyba 4.8%
- tekstilė 4.4%
2002 m. vaivadijoje veikė 95 000 įmonių, iš kurių 97 % privačiame sektoriuje, užsiemė:
- Prekyba ir paslaugomis – 33,2 %;
- Nekilnojamo turto paslaugomis – 11,8 %;
- Statyba – 10,5 %;
- Pramonine gamyba – 9,7 %;
- Transportu – 8,3 %;
- Žemės ūkiu, medžiokle ir žvejyba – 4,5 %.
Susisiekimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Automobilių transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Automagistralės: Via Baltica
; - Greitkeliai:
, 
, 
, 
; - Magistralės:
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
; - Vaivadijų keliai:
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
, 
,
, 
, 
, 
, 
, 
,
, 
, 
, 
.
Geležinkeliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Alėckos-Suvalkų geležinkelio linija;
- Balstogė-Glomnas geležinkelio linija;
- Balstogė-Zubki Bialostockiai geležinkelio linija;
- Bernadčizna-Oskierkai geležinkelio linija;
- Bialovieža Tovarova-Bialovieža Palacas geležinkelio linija;
- Bruzgių-Geniušės geležinkelio linija;
- Levkai–Bialovieža Tovarova geležinkelio linija;
- Miklaševas-Planta geležinkelio linija;
- Mockavos-Suvalkų geležinkelio linija;
- Novosadai-Chrizanuvas geležinkelio linija;
- Ostrolenka-Lapiai geležinkelio linija;
- Sedlcos-Siemianuvka geležinkelio linija;
- Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija;
- Valstybės siena-Chrizanuvas geležinkelio linija;
- Zablotčizna-Oskierkai geležinkelio linija;
- Zambruvas-Červoni Buras geležinkelio linija;
- Zelonkos-Kužnica Bialostockos geležinkelio linija;
- Zubki Bialostockiai-Valstybės siena geležinkelio linija;
- Čeremcha-Balstogė geležinkelio linija;
- Čeremcha–Brestas geležinkelio linija;
- Šniadovas-Lomža geležinkelio linija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ludnosc/ludnosc/powierzchnia-i-ludnosc-w-przekroju-terytorialnym-w-2014-r-,7,11.html
- ↑ D. Baronas, A.Dubonis, R.Petrauskas Lietuvos istorija III t.. Vilnius, 2011. P.56.
- ↑ https://www.wrotapodlasia.pl/en/region/history/
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ludnosc/ludnosc/ludnosc-stan-i-struktura-ludnosci-oraz-ruch-naturalny-w-przekroju-terytorialnym-stan-w-dniu-30-vi-2015-r-,6,18.html
- ↑ http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.agroakademija.lt/video/?id=116 Archyvuota kopija 2016-10-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://consulate-sejny.mfa.lt/sejny/lt/konsuline-informacija/kita-informacija/informacija-apie-palenkes-vaivadija Archyvuota kopija 2016-10-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://whyeasternpoland.eu/en/why-is-worth-/why-here-/locations/podlaskie-79 Archyvuota kopija 2016-04-11 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vaivadijos tinklalapis
- Vaivadijos statistika (Polskawliczbach.pl)
| ||||||||||
.svg){kind=small}