Pereiti prie turinio

IMAM Ro.44: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Homobot (aptarimas | indėlis)
Botai
424 626 keitimai
S Smulkūs automatiniai taisymai.
 
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=IMAM Ro.44|Gamybos metai=1936-1937 m.|Pastatyta_vnt=35 + 1 prototipas|Statytojas=[[IMAM|Industrie Meccaniche e Aeronautiche Meridionali]], <br> {{Flag|ITA|1861}}|Foto=Ro44_Regia_Aeronautica.jpg|Naudoja=Regia Aeronautica|Tipas=Jūrinis naikintuvas-hidroplanas|Kūrėjas=Giovanni Galasso|Kaina=255 000 Italijos lirų}}
{{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=IMAM Ro.44|Gamybos metai=1936-1937 m.|Pastatyta_vnt=35 + 1 prototipas|Statytojas=[[IMAM|Industrie Meccaniche e Aeronautiche Meridionali]], <br> {{Flag|ITA|1861}}|Foto=Ro44_Regia_Aeronautica.jpg|Naudoja=[[File:Fin_flash_of_Italy_(1940–1943).svg|18px]]Regia Aeronautica|Tipas=Jūrinis naikintuvas-hidroplanas|Kūrėjas=Giovanni Galasso|Kaina=255 000 Italijos lirų|Pirmas skrydis=1936 m. spalio mėn.}}


'''IMAM Ro.44''' – [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystės]] įmonėje IMAM ([[Italų kalba|it]]. ''Industrie Meccaniche e Aeronautiche Meridionali'') sukurtas vienvietis jūrinis [[naikintuvas]] [[hidroplanas]]. Pirmas skrydis – 1936 m. spalio mėn. Lėktuvas sukurtas kaip dviviečio katapultuojamo [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinio]] hidropalno [[IMAM Ro.43]] modifikacija, skirta ištaisyti jo trūkumus. Tai buvo paskutinis IMAM sukurtas [[biplanas]].
'''IMAM Ro.44''' – [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystės]] įmonėje IMAM ([[Italų kalba|it]]. ''Industrie Meccaniche e Aeronautiche Meridionali'') sukurtas vienvietis jūrinis [[naikintuvas]] [[hidroplanas]]. Pirmas skrydis – [[1936 m.|1936]] m. spalio mėn. Lėktuvas sukurtas kaip dviviečio katapultuojamo [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinio]] hidropalno [[IMAM Ro.43]] modifikacija, skirta ištaisyti jo trūkumus. Tai buvo paskutinis IMAM sukurtas [[biplanas]]. Vienintelis orlaivio operatorius - Italijos karalystės karinės oro pajėgos (it. [[Regia Aeronautica|''Regia Aeronautica'']]).


== Konstrukcija ==
== Konstrukcija ==
[[Vaizdas:Az Olasz Haditengerészet Romeo Ro-43 típusú felderítő hidroplánja. Fortepan 26474.jpg|miniatiūra|Ro.44 prototipas – dvivietis IMAM Ro.43]]
Ro.44 buvo mišrios konstrukcijos vienmotoris biplanas, išsaugojęs daugumą pirmtako Ro.43 elementų. R.43 fiuzeliažo galinė dalis buvo pertvarkyta, pašalinta šaulio-žvalgo kabina, modifikuota uodega. Po šių pakeitimų skrydžio charakteristikos liko beveik nepakitę, nors lėktuvas tapo manevringesniu.
Ro.44 buvo mišrios konstrukcijos vienmotoris biplanas, išsaugojęs daugumą pirmtako Ro.43 elementų. R.43 fiuzeliažo galinė dalis buvo pertvarkyta, pašalinta šaulio-žvalgo kabina, modifikuota uodega. Po šių pakeitimų skrydžio charakteristikos liko beveik nepakitę, nors lėktuvas tapo manevringesniu.


Lėktuvo [[fiuzeliažas]] – suvirinta [[Chromas|chromo]]-[[Molibdenas|molibdeno]] [[Plienas|plieno]] vamzdinė konstrukcija, iš viršaus ir aplink variklį dengta nuimamais [[Duraliuminis|duraliuminio]] skydais. Piloto kabina – atvira, su priekiniu stiklu. Fiuzeliažo galinė dalis ir stabilizatoriai – klasikinė plieninių vamzdžių konstrukcija, aptraukta apdorota drobe.<ref name=":0">Tullio Marcon, ''Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44'', p. 55</ref>
Lėktuvo [[fiuzeliažas]] – suvirinta [[Chromas|chromo]]-[[Molibdenas|molibdeno]] [[Plienas|plieno]] vamzdinė konstrukcija, iš viršaus ir aplink variklį dengta nuimamais [[Duraliuminis|duraliuminio]] skydais. [[Pilotas|Piloto]] kabina – atvira, su priekiniu stiklu. Fiuzeliažo galinė dalis ir stabilizatoriai – klasikinė plieninių vamzdžių konstrukcija, aptraukta apdorota drobe.<ref name=":0">Tullio Marcon, ''Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44'', p. 55</ref>[[Vaizdas:Az Olasz Haditengerészet Romeo Ro-43 típusú felderítő hidroplánja. Fortepan 26474.jpg|miniatiūra|Ro.44 prototipas – dvivietis IMAM Ro.43]][[Sparnas (aviacija)|Sparnai]] – iš modelio [[IMAM Ro.41|Ro.41]] paveldėtos mišrios konstrukcijos: iš [[Duraliuminis|duraliuminio]] pagaminti [[Lonžeronas|lonžeronai]] ir medinės [[Nerviūra|nerviūros]], priekinė dalis – iš [[Fanera|faneros]], pilnai aptraukti drobe.<ref name=":1">Doratti, Giorgiom, [https://web.archive.org/web/20160617025253/http://www.giemmesesto.org/Documentazione/Aerei/ImamRo44.html INDUSTRIE MECCANICHE AERONAUTICHE MERIDIONALI I. M. A. M. – RO. 44]</ref> Viršutinio, „žuvėdros“ tipo sparno, montuoto fiuzeliažo viršuje, išlinkis užtikrino gerą matomumą tiek į priekį, tiek į viršų. Apatinis sparnas buvo atvirkščios „žuvėdros“ konfigūracijos. Kadangi Ro.44 buvo skirtas bazuoti [[Lėktuvnešis|lėktuvenšiuose]], jų sparnai turėjo atlenkimo atgal galimybę.<ref name=":0" />

[[Sparnas (aviacija)|Sparnai]] – iš modelio [[IMAM Ro.41|Ro.41]] paveldėtos mišrios konstrukcijos: iš duraliuminio pagaminti [[Lonžeronas|lonžeronai]] ir medinės [[Nerviūra|nerviūros]], priekinė dalis – iš faneros, pilnai aptraukti drobe.<ref name=":1">Doratti, Giorgiom, [https://web.archive.org/web/20160617025253/http://www.giemmesesto.org/Documentazione/Aerei/ImamRo44.html INDUSTRIE MECCANICHE AERONAUTICHE MERIDIONALI I. M. A. M. – RO. 44]</ref> Viršutinio, „žuvėdros“ tipo sparno, montuoto fiuzeliažo viršuje, išlinkis užtikrino gerą matomumą tiek į priekį, tiek į viršų. Apatinis sparnas buvo atvirkščios „žuvėdros“ konfigūracijos. Kadangi Ro.44 buvo skirtas bazuoti laivuose, jų sparnai buvo atlenkiami atgal.<ref name=":0" />


Plūdumą užtikrino su fiuzeliažo apačia vamzdiniu plieniniu rėmu sujugnta didelė centrinė plūdė iš [[fanera]] dengtos medienos, papildyta dviem mažesniais apatinio sparno galuose sumontuotais plūdumo kompensatoriais.<ref name=":0" />
Plūdumą užtikrino su fiuzeliažo apačia vamzdiniu plieniniu rėmu sujugnta didelė centrinė plūdė iš [[fanera]] dengtos medienos, papildyta dviem mažesniais apatinio sparno galuose sumontuotais plūdumo kompensatoriais.<ref name=":0" />


Lėktuvas buvo varomas priekyje sumontuotu [[NACA variklio gaubtas|NACA gaubtu]] dengtu 9 cilindrų viengubos žvaigždės tipo [[Žvaigždinis variklis|radialiniu varikliu]] „Piaggio P.X“, sukusiu trimentį metalinį keičiamo žingsnio sraigtą.
Lėktuvas buvo varomas priekyje sumontuotu [[NACA variklio gaubtas|NACA gaubtu]] dengtu 9 cilindrų viengubos žvaigždės tipo [[Žvaigždinis variklis|radialiniu varikliu]] „Piaggio P.X“, sukusiu trimentį metalinį keičiamo žingsnio [[Propeleris|sraigtą]].


Ginkluotę sudarė pro proplerio diską šaudantys du fiksuoti 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiai Breda-SAFAT su kolimatoriniu taikikliu, sumontuoti priešais pilotą.<ref>Tullio Marcon, ''Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44'', p. 52</ref>
Ginkluotę sudarė pro propelerio diską šaudantys du fiksuoti 12,7 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Kulkosvaidis|kulkosvaidžiai]] Breda-SAFAT su kolimatoriniu taikikliu, sumontuoti priešais pilotą.<ref>Tullio Marcon, ''Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44'', p. 52</ref>


== Gamyba ==
== Gamyba ==
Serijinė Ro.44 gamyba prasidėjo 1938 m. vasarį. Jos metu Italijos Aviacijos ministerija pakeitė savo planus dėl jūrinių naikintuvų dalinių skaičiaus ir sumažino užsakymą nuo 51 iki 35 vnt. Jie visi buvo skirti keturioms [[Eskadrilė|eskadrilėms]], sudariusioms 88-ąją grupę ir 2-ąjai bei 3-ąjai Karinių oro pajėgų (it. [[Regia Aeronautica|''Regia Aeronautica'']]) jūrinėms eskadrilėms.<ref>Tullio Marcon, ''Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44,'' p. 44</ref> Visi Ro.44 buvo pagaminti iki 1938 m. liepos – 1939 m. vasario mėn. Pirmąją partiją sudarė 30 vnt. (lieposa 30 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kaina – 7 650 000 [[Italijos lira|lirų]]), antrąją, po užsakymo sumažinimo – 5 vnt. (1939 m. balandžio 4 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kaina – 1 270 000 lirų).<ref name=":1" /> Lėktuvų serijiniai numeriai buvo nuo ММ3691 iki ММ3725, karinėje apskaitoje jie užregistruoti numeriais nuo 3691 iki 3725.<ref name=":1" /> Prototipo serijinis numeris nežinomas.<ref name=":2">''[http://www.airwar.ru/enc/fww2/ro44.html IMAM Ro.44]'', ''Уголок неба.''</ref>
Serijinė Ro.44 gamyba prasidėjo 1938 m. vasarį. Jos metu Italijos Aviacijos ministerija pakeitė savo planus dėl jūrinių naikintuvų dalinių skaičiaus ir sumažino užsakymą nuo 51 iki 35 vnt. Jie visi buvo skirti keturioms [[Eskadrilė|eskadrilėms]], sudariusioms 88-ąją grupę ir 2-ąjai bei 3-ąjai Italijos karališkųjų karinių oro pajėgų jūrinėms eskadrilėms.<ref>Tullio Marcon, ''Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44,'' p. 44</ref>
Visi Ro.44 buvo pagaminti iki 1938 m. liepos – 1939 m. vasario mėn. Pirmąją partiją sudarė 30 vnt. (lieposa 30 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kaina – 7 650 000 [[Italijos lira|lirų]]), antrąją, po užsakymo sumažinimo – 5 vnt. (1939 m. balandžio 4 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kaina – 1 270 000 lirų).<ref name=":1" /> Lėktuvų serijiniai numeriai buvo nuo ММ3691 iki ММ3725, karinėje apskaitoje jie užregistruoti numeriais nuo 3691 iki 3725.<ref name=":1" /> Prototipo serijinis numeris nežinomas.<ref name=":2">''[http://www.airwar.ru/enc/fww2/ro44.html IMAM Ro.44]'', ''Уголок неба.''</ref>


== Eksploatacija ==
== Eksploatacija ==
[[Vaizdas:IMAM Ro43 1937 cabina pilotaggio.jpg|miniatiūra|Ro.43 piloto kabina. Ro.44 buvo naudojama analogiška prietaisų konfigūracija]]
[[Vaizdas:IMAM Ro43 1937 cabina pilotaggio.jpg|miniatiūra|Ro.43 piloto kabina. Ro.44 buvo naudojama analogiška prietaisų konfigūracija]]
Kaip ir dvivietis pirmtakas, naujasis modelis taip pat buvo nesėkmingas. Nors Ro.44 buvo pakankamai greitas, tokius potencialių priešininkų orlaivius kaip britų [[Torpednešis|torpednešiai]] [[Kardžuvė fėja|Fairey Swordfish]] ar [[Fairey Seafox]], jo maksimalus greitis buvo net 60 km/h mažesnis nei sausumos daliniuose naudoto [[Fiat CR.32]],<ref>Tullio Marcon, ''Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44'', p. 42</ref> o bazavimą jūroje turėję užtikrinti plūdurai neleisdavo tūpti esant didesniam nei 2 balų bangavimui. Lėktuvo eksploatacija parodė, jog tokio tipo lėktuvai – hidroplanai-naikintuvai – XX a. ketvirtame dešimtmetyje buvo nebereikalingi. Tolimųjų jūrų operacijų užduotis atlikdavo didesnius greičius išvystantys [[Lėktuvnešis|lėktuvnešiuose]] bazuojami denio naikintuvai, pakrantės apsaugos – sausumoje bazuojami lėktuvai. Italija ir [[Japonija]] tapo paskutinėmis hidroplanus-naikintuvus naudojusiomis šalimis. Mėginimai Ro.44 naudoti kaip [[Bombonešis|bombonešį]] ar [[Žvalgybos lėktuvas|žvalgybinį lėktuvą]] taip pat nebuvo sėkmingi.<ref name=":2" />
Kaip ir dvivietis pirmtakas, naujasis modelis taip pat buvo nesėkmingas. Nors Ro.44 buvo pakankamai greitas, aplenkiantis tokius potencialių priešininkų orlaivius, kaip britų [[Torpednešis|torpednešiai]] [[Kardžuvė fėja|Fairey Swordfish]] ar [[Fairey Seafox]], jo maksimalus greitis buvo net 60 km/h mažesnis nei sausumos daliniuose naudoto [[Fiat CR.32]],<ref>Tullio Marcon, ''Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44'', p. 42</ref> o bazavimą jūroje turėję užtikrinti plūdurai neleisdavo tūpti esant didesniam nei 2 balų bangavimui. Lėktuvo eksploatacija parodė, jog tokio tipo lėktuvai – hidroplanai-naikintuvai – XX a. ketvirtame dešimtmetyje buvo nebereikalingi. Tolimųjų jūrų operacijų užduotis atlikdavo didesnius greičius išvystantys [[Lėktuvnešis|lėktuvnešiuose]] bazuojami denio naikintuvai, pakrantės apsaugos – sausumoje bazuojami lėktuvai. Italija ir [[Japonija]] tapo paskutinėmis hidroplanus-naikintuvus naudojusiomis šalimis. Mėginimai Ro.44 naudoti kaip [[Bombonešis|bombonešį]] ar [[Žvalgybos lėktuvas|žvalgybinį lėktuvą]] taip pat nebuvo sėkmingi.<ref name=":2" />


Italijos įstojimo į Antrąjį Pasaulinį karą momentu Italijos laivynas (it. ''[[Regia Marina]]'') eksploatavo aštuonis Ro.44, priskirtus 161-ąjai atskirai [[Eskadrilė|eskadrilei]] (Lero sala, [[Egėjo jūra]]). Ro.44 buvo naudojami [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžios operacijose, įskaitant Vokietijos invaziją į [[Kreta|Kretą]]. 1940 m. pabaigoje – 1941 m. pradžioje likę lėktuvai buvo perkelti iš fronto dalinių į mokymo eskadriles (Pollo mieste (mokykla ''Punticella Idro'') ir [[Neapolis|Neapolyje]]). 1943 m. rugsėjo mėn., Italijos kapituliacijos metu, šalies KOP sąrašuose vis dar buvo 6 skrydžiams tinakami Ro.44, priskirti 2-ąjai ir 2-ąjai eskadrilėms.
Italijos įstojimo į Antrąjį Pasaulinį karą momentu Italijos laivynas (it. ''[[Regia Marina]]'') eksploatavo aštuonis Ro.44, priskirtus 161-ąjai atskirai [[Eskadrilė|eskadrilei]] (Lero sala, [[Egėjo jūra]]). Ro.44 buvo naudojami [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžios operacijose, įskaitant Vokietijos invaziją į [[Kreta|Kretą]]. 1940 m. pabaigoje – 1941 m. pradžioje likę lėktuvai buvo perkelti iš fronto dalinių į mokymo eskadriles (Pollo mieste (mokykla ''Punticella Idro'') ir [[Neapolis|Neapolyje]]). 1943 m. rugsėjo mėn., Italijos kapituliacijos metu, šalies KOP sąrašuose vis dar buvo 6 skrydžiams tinakami Ro.44, priskirti 2-ąjai ir 2-ąjai [[Eskadrilė|eskadrilėms]].


== Operatoriai ==
== Operatoriai ==
Eilutė 45: Eilutė 44:
'''Bendrosios charakteristikos'''
'''Bendrosios charakteristikos'''


* '''Įgula:''' 1
* '''[[Įgula (mašinos)|Įgula]]:''' 1
* '''Ilgis:''' 9,72 m
* '''Ilgis:''' 9,72 m
* '''[[Sparno mojis]]:''' 11,58 m
* '''[[Sparno mojis]]:''' 11,58 m
* '''Aukštis:''' 3,51 m
* '''Aukštis:''' 3,51 m
* '''Sparno plotas:''' 33,4 m<sup>2</sup>
* '''Sparno plotas:''' 33,4 m²
* '''Sparno apkrova''': 66,73 kg/m<sup>3</sup><ref name=":3">[https://www.valka.cz/topic/view/30062 IMAM Ro.44], valka.cz</ref>
* '''Sparno apkrova''': 66,73 kg/m<sup>3</sup><ref name=":3">[https://www.valka.cz/topic/view/30062 IMAM Ro.44], valka.cz</ref>
* '''Svoris:'''
* '''Svoris:'''
** '''tuščio''': 1674 kg
** '''[[Tuščios transporto priemonės svoris|tuščio]]''': 1674 kg
** '''kilimo:''' 2226 kg
** '''[[Maksimalus kilimo svoris|kilimo]]:''' 2226 kg
* '''Variklis:''' 520 [[Vatas|kW]] (700 [[Arklio galia|AG]]) galios [[Piaggio P.X]] R
* '''Variklis:''' 520 [[Vatas|kW]] (700 [[Arklio galia|AG]]) galios [[Piaggio P.X]] R


Dabartinė 14:46, 21 liepos 2024 versija

IMAM Ro.44
Vaizdas:Ro44 Regia Aeronautica.jpg
Tipas Jūrinis naikintuvas-hidroplanas
Gamintojas Industrie Meccaniche e Aeronautiche Meridionali,
Italijos vėliava Italija
Kūrėjas Giovanni Galasso
Gamybos metai 1936-1937 m.
Pirmas skrydis 1936 m. spalio mėn.
Pagrindiniai naudotojai Regia Aeronautica
Pagaminta vnt. 35 + 1 prototipas
Vieneto kaina 255 000 Italijos lirų

IMAM Ro.44 – Italijos Karalystės įmonėje IMAM (it. Industrie Meccaniche e Aeronautiche Meridionali) sukurtas vienvietis jūrinis naikintuvas hidroplanas. Pirmas skrydis – 1936 m. spalio mėn. Lėktuvas sukurtas kaip dviviečio katapultuojamo žvalgybinio hidropalno IMAM Ro.43 modifikacija, skirta ištaisyti jo trūkumus. Tai buvo paskutinis IMAM sukurtas biplanas. Vienintelis orlaivio operatorius - Italijos karalystės karinės oro pajėgos (it. Regia Aeronautica).

Konstrukcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ro.44 buvo mišrios konstrukcijos vienmotoris biplanas, išsaugojęs daugumą pirmtako Ro.43 elementų. R.43 fiuzeliažo galinė dalis buvo pertvarkyta, pašalinta šaulio-žvalgo kabina, modifikuota uodega. Po šių pakeitimų skrydžio charakteristikos liko beveik nepakitę, nors lėktuvas tapo manevringesniu.

Lėktuvo fiuzeliažas – suvirinta chromo-molibdeno plieno vamzdinė konstrukcija, iš viršaus ir aplink variklį dengta nuimamais duraliuminio skydais. Piloto kabina – atvira, su priekiniu stiklu. Fiuzeliažo galinė dalis ir stabilizatoriai – klasikinė plieninių vamzdžių konstrukcija, aptraukta apdorota drobe.[1]

Ro.44 prototipas – dvivietis IMAM Ro.43

Sparnai – iš modelio Ro.41 paveldėtos mišrios konstrukcijos: iš duraliuminio pagaminti lonžeronai ir medinės nerviūros, priekinė dalis – iš faneros, pilnai aptraukti drobe.[2] Viršutinio, „žuvėdros“ tipo sparno, montuoto fiuzeliažo viršuje, išlinkis užtikrino gerą matomumą tiek į priekį, tiek į viršų. Apatinis sparnas buvo atvirkščios „žuvėdros“ konfigūracijos. Kadangi Ro.44 buvo skirtas bazuoti lėktuvenšiuose, jų sparnai turėjo atlenkimo atgal galimybę.[1]

Plūdumą užtikrino su fiuzeliažo apačia vamzdiniu plieniniu rėmu sujugnta didelė centrinė plūdė iš fanera dengtos medienos, papildyta dviem mažesniais apatinio sparno galuose sumontuotais plūdumo kompensatoriais.[1]

Lėktuvas buvo varomas priekyje sumontuotu NACA gaubtu dengtu 9 cilindrų viengubos žvaigždės tipo radialiniu varikliu „Piaggio P.X“, sukusiu trimentį metalinį keičiamo žingsnio sraigtą.

Ginkluotę sudarė pro propelerio diską šaudantys du fiksuoti 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiai Breda-SAFAT su kolimatoriniu taikikliu, sumontuoti priešais pilotą.[3]

Gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serijinė Ro.44 gamyba prasidėjo 1938 m. vasarį. Jos metu Italijos Aviacijos ministerija pakeitė savo planus dėl jūrinių naikintuvų dalinių skaičiaus ir sumažino užsakymą nuo 51 iki 35 vnt. Jie visi buvo skirti keturioms eskadrilėms, sudariusioms 88-ąją grupę ir 2-ąjai bei 3-ąjai Italijos karališkųjų karinių oro pajėgų jūrinėms eskadrilėms.[4]

Visi Ro.44 buvo pagaminti iki 1938 m. liepos – 1939 m. vasario mėn. Pirmąją partiją sudarė 30 vnt. (lieposa 30 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kaina – 7 650 000 lirų), antrąją, po užsakymo sumažinimo – 5 vnt. (1939 m. balandžio 4 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kaina – 1 270 000 lirų).[2] Lėktuvų serijiniai numeriai buvo nuo ММ3691 iki ММ3725, karinėje apskaitoje jie užregistruoti numeriais nuo 3691 iki 3725.[2] Prototipo serijinis numeris nežinomas.[5]

Eksploatacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ro.43 piloto kabina. Ro.44 buvo naudojama analogiška prietaisų konfigūracija

Kaip ir dvivietis pirmtakas, naujasis modelis taip pat buvo nesėkmingas. Nors Ro.44 buvo pakankamai greitas, aplenkiantis tokius potencialių priešininkų orlaivius, kaip britų torpednešiai Fairey Swordfish ar Fairey Seafox, jo maksimalus greitis buvo net 60 km/h mažesnis nei sausumos daliniuose naudoto Fiat CR.32,[6] o bazavimą jūroje turėję užtikrinti plūdurai neleisdavo tūpti esant didesniam nei 2 balų bangavimui. Lėktuvo eksploatacija parodė, jog tokio tipo lėktuvai – hidroplanai-naikintuvai – XX a. ketvirtame dešimtmetyje buvo nebereikalingi. Tolimųjų jūrų operacijų užduotis atlikdavo didesnius greičius išvystantys lėktuvnešiuose bazuojami denio naikintuvai, pakrantės apsaugos – sausumoje bazuojami lėktuvai. Italija ir Japonija tapo paskutinėmis hidroplanus-naikintuvus naudojusiomis šalimis. Mėginimai Ro.44 naudoti kaip bombonešį ar žvalgybinį lėktuvą taip pat nebuvo sėkmingi.[5]

Italijos įstojimo į Antrąjį Pasaulinį karą momentu Italijos laivynas (it. Regia Marina) eksploatavo aštuonis Ro.44, priskirtus 161-ąjai atskirai eskadrilei (Lero sala, Egėjo jūra). Ro.44 buvo naudojami Antrojo pasaulinio karo pradžios operacijose, įskaitant Vokietijos invaziją į Kretą. 1940 m. pabaigoje – 1941 m. pradžioje likę lėktuvai buvo perkelti iš fronto dalinių į mokymo eskadriles (Pollo mieste (mokykla Punticella Idro) ir Neapolyje). 1943 m. rugsėjo mėn., Italijos kapituliacijos metu, šalies KOP sąrašuose vis dar buvo 6 skrydžiams tinakami Ro.44, priskirti 2-ąjai ir 2-ąjai eskadrilėms.

Operatoriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Italijos vėliava Italija
  • Regia Marina – Italijos karinės jūrų pajėgos
    • 88-oji grupė
      • 161-oji eskadrilė
      • 162-oji eskadrilė
      • 163-oji eskadrilė
      • 166-oji eskadrilė
  • Regia Aeronautica – Italijos karinės oro pajėgos
    • 2-oji atskiroji naikintuvų eskadrilė
    • 3-oji atskiroji naikintuvų eskadrilė

Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinis: Green, William. War Planes of the Second World War:Volume Six Floatplanes (1962 leid.). Macdonald.

Bendrosios charakteristikos

Skrydžio duomenys

  • Greitis:
    • maksimalus: 311 km/h (193 mylios/val., 168 mazgai)
    • kreiserinis: 188 km/h (117 mylios/val., 102 mazgai)
    • smukos: 98 km/h (61 mylia/val., 53 mazgai)[1]
  • Skrydžio:
    • nuotolis: 1200 km (745 mylios, 647 jūrmylės)
    • kovinis spindulys: 480 km
    • trukmė: 2 valandos
    • lubos: 7000 m

Ginkluotė

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • (IT) Doratti, Giorgiom, INDUSTRIE MECCANICHE AERONAUTICHE MERIDIONALI I. M. A. M. – RO. 44,
  • (EN) Green, William. War Planes of the Second World War:Volume Six Floatplanes (1962 leid.). Macdonald.
  • (CZ) IMAM Ro.44, valka.cz
  • (RU) IMAM Ro.44, Уголок неба.
  • (IT) Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, Torino, La Bancarella Aeronautica, 1999,
  • (EN) Taylor, Michael J. H. Jane's Encyclopedia of Aviation. Studio Editions. p. 533.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, p. 55
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Doratti, Giorgiom, INDUSTRIE MECCANICHE AERONAUTICHE MERIDIONALI I. M. A. M. – RO. 44
  3. ↑ Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, p. 52
  4. ↑ Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, p. 44
  5. ↑ 5,0 5,1 IMAM Ro.44, Уголок неба.
  6. ↑ Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, p. 42
  7. ↑ 7,0 7,1 IMAM Ro.44, valka.cz
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=IMAM_Ro.44&oldid=7333821"