Prieskoniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Neenciklopedinis stilius |
Taisiau klaidą iš "stpriai" į "stipriai" Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| (nerodoma 11 tarpinių versijų, sukurtų 4 naudotojų) | |||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
| ⚫ | |||
{{Tvarkomas}} |
|||
''' |
'''Prieskoniai''' – stipraus savito [[skonis|skonio]] ar [[kvapas|kvapo]] [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti [[patiekalas|patiekalų]] ar [[padažas|padažų]] savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti [[apetitas|apetitą]]. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.<ref>{{VLE|19|||[https://www.vle.lt/straipsnis/prieskoniai/ Prieskoniai]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Spice and herb|url=https://www.britannica.com/topic/spice-food|access-date=2021-06-08|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> |
||
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[grybai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]], grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stipriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutamatas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti. |
|||
Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti [[apetitas|apetitą]]. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes, suteikti tam tikrą skonį. |
|||
| ⚫ | |||
[[Vaizdas:Hunter gatherer food products.jpg|thumb|200px|Prieskoniai indeliuose]] |
|||
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]] grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais.<br> |
|||
Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais).<br> |
|||
Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], natrio glutamatas, [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. |
|||
| ⚫ | Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą. |
||
Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti. |
|||
Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų |
Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų. |
||
Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stpriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. |
|||
Vietinius prieskonius vis labiau papildo prieskoniai atvežti iš egzotiškų šalių, kurie dažnai veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, [[dykuma|dykumose]], kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų bei antioksidantų. |
|||
| ⚫ | Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą. |
||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
||
| Eilutė 23: | Eilutė 13: | ||
* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1 |
* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1 |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{Commons|Category:Spices}} |
{{Commons|Category:Spices}} |
||
{{išn}} |
|||
[[Kategorija:Prieskoniai| ]] |
[[Kategorija:Prieskoniai| ]] |
||
Dabartinė 20:38, 26 gegužės 2024 versija
Prieskoniai – stipraus savito skonio ar kvapo prieskoninių augalų dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti patiekalų ar padažų savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti apetitą. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.[1][2]
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos sėklos, vaisiai, grybai, šaknys, žievė, grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, garstyčios, krienai, kečupas, sviestas su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stipriai padidina jo kaloringumą. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: cukrus, druska, actas, citrinos rūgštis, natrio glutamatas, esencijos, eterinis aliejus. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., krapai) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: petražolė, mėta, gelsvė, raudonėlis, krienai, krapai, pipirai, kmynai, kalendra, mairūnas, bazilikas ir daugelis kitų. Kartais vartojamos kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.
Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prieskonių pasaulyje: maistinės ir gydomosios savybės (sud. S. M. Kalasauskienė). – Vilnius: Asveja, 2004. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9955-464-50-X
- Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė Zurabas Džavachišvilis). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Prieskoniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ „Spice and herb“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-06-08.