Prieskoniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Taisiau klaidą iš "stpriai" į "stipriai" Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| (nerodoma 20 tarpinių versijų, sukurtų 8 naudotojų) | |||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
| ⚫ | |||
'''Prieskonis''' – [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] Nojus gaidys, suteikiantys [[skonis|skonį]], [[aromatas|aromatą]] ir [[spalva|spalvą]] gaminamam [[patiekalas|patiekalui]] ar [[Padažas|padažui]]. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sukelti [[apetitas|apetitą]], kartais – užslėpti nepageidaujamas savybes. |
|||
| ⚫ | |||
[[Vaizdas:Hunter gatherer food products.jpg|thumb|200px|Prieskoniai indeliuose]] |
|||
Kaip prieskoniai naudojamos saulas gaidis liupsdalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]] grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais.<br> |
|||
Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais).<br> |
|||
Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], natrio glutamatas, [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. |
|||
'''Prieskoniai''' – stipraus savito [[skonis|skonio]] ar [[kvapas|kvapo]] [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti [[patiekalas|patiekalų]] ar [[padažas|padažų]] savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti [[apetitas|apetitą]]. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.<ref>{{VLE|19|||[https://www.vle.lt/straipsnis/prieskoniai/ Prieskoniai]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Spice and herb|url=https://www.britannica.com/topic/spice-food|access-date=2021-06-08|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> |
|||
Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti. |
|||
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[grybai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]], grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stipriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutamatas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti. |
|||
| ⚫ | |||
Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stpriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. |
|||
Vietinius prieskonius vis labiau papildo prieskoniai atvežti iš egzotiškų šalių, kurie dažnai veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, [[dykuma|dykumose]], kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų bei antioksidantų. |
|||
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą. |
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą. |
||
| ⚫ | |||
== Naudojimas == |
|||
Tinkamai suderinti prieskonius ir jų kiekį ruošiant patiekalus – tai kulinarijos menas. Prieskoniai pasižymi stipriu skoniu ir kvapu, tad užtenka mažo jų kiekio, kad žymiai pakeistų ruošiamo maisto skonį ir kvapą. |
|||
Prieskoniai neturėtų užgožti gaminamo [[patiekalas|patiekalo]] kvapo ar skonio: prieskoniai ir jų kiekis turėtų būti parinkti taip, kad paryškintų ar papildytų patiekalo savybes, suteiktų papildomų skonio ir kvapo natų.<br> |
|||
Jeigu prieskonio skonis ar kvapas per stiprus, jį galima susilpninti prieskonius apkepinant [[Ghi]] svieste. |
|||
Visi grūdelių pavidalo prieskoniai dedami į maistą pradžioje ar viduryje gaminimo. Smulkūs grūdeliai ar stambiai malti prieskoniai dedami viduryje maisto gaminimo. Į miltelius sumalti prieskoniai dedami kuomet maistas jau pagamintas.<br> |
|||
Jei prieskonių įdėta per daug, jų efektą galima sumažinti maistą ilgiau pavirus ar pakepinus. |
|||
Maistas uostomas ranka pavėduojant virš garuojančio indo link nosies. |
|||
== Saugojimas == |
|||
Nemalti vienarūšiai prieskoniai, laikomi hermetiškuose stikliniuose ar metaliniuose induose šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje, savybes gali išlaikyti iki 5 metų. Laikant kambario temperatūroje atokiai nuo saulės spindulių – iki 2 metų. |
|||
Prieskonių mišiniai tinkami naudoti žymiai trumpiau: laikomi kambario temperatūroje net hermetiškuose induose per kelis mėnesius praranda savo savybes. Tad maltus prieskonius ir jų mišinius geriausia laikyti šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje. |
|||
== Pritaikymas kitose srityse == |
|||
Daugelis prieskoniams naudojamų medžiagų pritaikomos ir kitose srityse: [[medicina|medicinoje]], religiniuose [[ritualas|ritualuose]], [[parfumerija|parfumerijoje]], [[kosmetika|kosmetikoje]] ir kt. |
|||
== Gydomosios savybės == |
|||
Prieskoniai ne tik pagardina maistą, bet ir stiprina sveikatą, padeda greičiau pasveikti sergantiems. |
|||
Mokslininkai jau seniai įrodė, kad sveikatai išlaikyti labai svarbūs tiek [[vitaminai]], tiek [[fermentai]], tiek mikroelementai, kurių daug [[vaisius|vaisiuose]], [[daržovė]]se ir ypač prieskoniuose. Prieskoniai labai praverčia žiemą ir pavasarį, kai gerų vaisių ir daržovių mažiau. |
|||
[[Paprika|Paprikos]] milteliai vartojami esant [[aterosklerozė|aterosklerozei]], jūros kopūstai turi daug [[jodas|jodo]], kai jo trūksta, kenkia [[skydliaukė|skydliaukei]], [[smegenys|smegenų]] funkcijai. |
|||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
||
| Eilutė 47: | Eilutė 13: | ||
* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1 |
* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1 |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{Commons|Category:Spices}} |
{{Commons|Category:Spices}} |
||
{{išn}} |
|||
[[Kategorija:Prieskoniai| ]] |
[[Kategorija:Prieskoniai| ]] |
||
Dabartinė 20:38, 26 gegužės 2024 versija
Prieskoniai – stipraus savito skonio ar kvapo prieskoninių augalų dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti patiekalų ar padažų savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti apetitą. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.[1][2]
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos sėklos, vaisiai, grybai, šaknys, žievė, grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, garstyčios, krienai, kečupas, sviestas su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stipriai padidina jo kaloringumą. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: cukrus, druska, actas, citrinos rūgštis, natrio glutamatas, esencijos, eterinis aliejus. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., krapai) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: petražolė, mėta, gelsvė, raudonėlis, krienai, krapai, pipirai, kmynai, kalendra, mairūnas, bazilikas ir daugelis kitų. Kartais vartojamos kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.
Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prieskonių pasaulyje: maistinės ir gydomosios savybės (sud. S. M. Kalasauskienė). – Vilnius: Asveja, 2004. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9955-464-50-X
- Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė Zurabas Džavachišvilis). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Prieskoniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ „Spice and herb“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-06-08.