Prieskoniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 20:38, 26 gegužės 2024 versija

Prieskoniai – stipraus savito skonio ar kvapo prieskoninių augalų dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti patiekalų ar padažų savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti apetitą. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.^[1]^[2]

Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos sėklos, vaisiai, grybai, šaknys, žievė, grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, garstyčios, krienai, kečupas, sviestas su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stipriai padidina jo kaloringumą. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: cukrus, druska, actas, citrinos rūgštis, natrio glutamatas, esencijos, eterinis aliejus. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., krapai) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.

Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: petražolė, mėta, gelsvė, raudonėlis, krienai, krapai, pipirai, kmynai, kalendra, mairūnas, bazilikas ir daugelis kitų. Kartais vartojamos kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.

Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų.

Literatūra

Prieskonių pasaulyje: maistinės ir gydomosios savybės (sud. S. M. Kalasauskienė). – Vilnius: Asveja, 2004. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9955-464-50-X
Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė Zurabas Džavachišvilis). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1

Šaltiniai

Vikiteka: Prieskoniai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Prieskoniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
↑ „Spice and herb“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-06-08.

[1] Prieskoniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

[2] „Spice and herb“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-06-08.

[1]

[2]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Vaizdas:Spices1.jpg|thumb|200px|Prieskoniai [[Marokas|Maroko]] turguje]]
+[[Vaizdas:Spices1.jpg|thumb|250px|Prieskoniai [[Marokas|Maroko]] turguje]]
-[[Vaizdas:Hunter gatherer food products.jpg|thumb|200px|Prieskoniai indeliuose]]
+'''Prieskoniai''' – stipraus savito [[skonis|skonio]] ar [[kvapas|kvapo]] [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti [[patiekalas|patiekalų]] ar [[padažas|padažų]] savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti [[apetitas|apetitą]]. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes.<ref>{{VLE|19|||[https://www.vle.lt/straipsnis/prieskoniai/ Prieskoniai]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Spice and herb|url=https://www.britannica.com/topic/spice-food|access-date=2021-06-08|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref>
-'''Prieskonis''' - [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai, suteikiantys [[skonis|skonį]], [[aromatas|aromatą]] ir [[spalva|spalvą]] gaminamam [[patiekalas|patiekalui]].
+Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[grybai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]], grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stipriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutamatas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.
-Svarbiausia prieskonių paskirtis — pagerinti maisto skonį ir aromatą, sukelti [[apetitas|apetitą]], o kartais užslėpti nepageidaujamas savybes.
+Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.
-Vartojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]] grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir padidina jo [[kalorija|kaloringumą]].
+Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų.
-Prieskoniai skiriasi nuo [[žalumynai|žalumynų]]. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.
+== Literatūra ==
-Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, [[antioksidantai|antioksidantų]]. Kiekvienas augalas veikia skirtingai ir todėl prieš vartojant reikia gerai žinoti jų savybes.
+* Prieskonių pasaulyje: maistinės ir gydomosios savybės (sud. S. M. Kalasauskienė). – Vilnius: Asveja, 2004. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9955-464-50-X
+* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1
+== Šaltiniai ==
-Prieskoniams priskiriami [[druska]], [[cukrus]], kai kurie [[aromatizatoriai]]. Taip pat priskiriami jau paruošti [[padažas|padažai]], [[garstyčios]], [[krienai]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Kai kurios cheminės medžiagos irgi laikomos kaip prieskoniai: [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutaminas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]].
+{{Commons|Category:Spices}}
+{{išn}}
-Vietinius prieskonius vis labiau papildo prieskoniai atvežti iš egzotiškų šalių, kurie dažnai veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, [[dykuma|dykumose]], kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų, gyvos energijos, daugiau antioksidantų.
-Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali [[pavasaris|pavasarį]] ir [[vasara|vasarą]], tiek sudžiovinti ir sutrinti į [[milteliai|miltelius]] [[žiema|žiemą]].
-== Vartojimas ==
-Suderinti prieskonius maiste – tai didelis menas. Jie pasižymi aštriu skoniu, kvapu, tad užtenka labai nedidelio prieskonių kiekio, kad žymiai pakeistų ruošiamo maisto skonį.
-Visi grūdelių pavidalo prieskoniai dedami į maistą pradžioje ar viduryje gaminimo. Smulkūs grūdeliai ar stambiai malti prieskoniai dedami viduryje maisto gaminimo. Į miltelius sumaltus prieskonius dedama tada, kada maistas jau pagamintas.
-Jeigu jaučiamas per aštrus prieskonio skonis, tai sumažins, apkepinus jį [[Ghi|Ghi svieste]]. Dedant prieskonius, jie neturi užgožti gaminamo [[patiekalas|patiekalo]] kvapo, jų turi būti ne per daug ir ne per mažai. Jei prieskonių įdėta per daug, reikia ilgiau pavirti ir jų kvapas susilpnės.
-Maistas uostomas ne kišant nosį prie garuojančio puodo, o ranka pavėduojama virš garuojančio puodo link nosies.
-== Laikymas ==
-Pati geriausia saugojimo vieta – [[šaldytuvas]]. Nemalti prieskoniai tokiu būdu gali išsilaikyti nepraradę savo savybių iki 5 metų. Taip pat juos galima laikyti tokioje vietoje, kur nėra saulės spindulių. Laikomi prieskoniai hermetiškuose stikliniuose ar metaliniuose [[indas|induose]]. Taip laikant, išsaugo savo gerasias savybes iki 2 metų.
-Vienarūšiai prieskoniai savo savybes išlaiko ilgiau. [[Prieskonių mišiniai]], jei jie laikomi ne šaldytuve, net hermetiškuose induose greitai praranda savo savybes. Tad maltus prieskonius ir jų mišinius reikia laikyti šaldytuve.
-== Pritaikymas ==
-Dauguma prieskoniams naudojamų medžiagų pritaikomos taip pat ir kitose srityse: [[medicina|medicinoje]], [[religija|religiniuose]] [[ritualas|ritualuose]], [[parfumerija|parfumerijoje]], [[kosmetika|kosmetikoje]] ir kitose.
-== Gydomosios savybės ==
-Prieskoniai ne tik pagardina maistą, bet ir stiprina [[sveikata|sveikatą]], padeda greičiau pasveikti sergantiems.
-Mokslininkai jau seniai įrodė, kad sveikatai išlaikyti labai svarbūs tiek [[vitaminai]], tiek [[fermentai]], tiek [[mikroelementai]], kurių daug [[vaisius|vaisiuose]], [[daržovė]]se ir ypač prieskoniuose. Prieskoniai labai praverčia žiemą ir pavasarį, kai gerų vaisių ir daržovių mažiau.
-[[paprika|Paprikos]] [[milteliai]] vartojami esant [[aterosklerozė|aterosklerozei]], [[jūros kopūstai]] turi daug [[jodas|jodo]], kai jo trūksta, kenkia [[skydliaukė|skydliaukei]], [[smegenys|smegenų]] funkcijai.
-{{Commons|Category:Spices|no=T}}
 [[Kategorija:Prieskoniai| ]]
-[[ar:بهارات]]
-[[arz:ليستة التوابل]]
-[[ay:Manq'a sumachiri]]
-[[bg:Подправка]]
-[[br:Spis (temz)]]
-[[bs:Začin]]
-[[ca:Espècia]]
-[[cs:Koření]]
-[[cy:Sbeis]]
-[[da:Krydderi]]
-[[de:Gewürz]]
-[[el:Μπαχαρικό]]
-[[en:Spice]]
-[[eo:Spico]]
-[[es:Especia]]
-[[et:Vürtsid]]
-[[eu:Espezia]]
-[[fa:ادویه]]
-[[fi:Mauste]]
-[[fr:Épice]]
-[[gd:Spìosradh]]
-[[gl:Especia]]
-[[he:תבלין]]
-[[hi:मसाला]]
-[[hr:Začin]]
-[[ht:Zepis]]
-[[hu:Fűszer]]
-[[id:Rempah-rempah]]
-[[io:Spico]]
-[[is:Krydd]]
-[[it:Spezia (alimento)]]
-[[ja:香辛料]]
-[[jv:Rempah-rempah]]
-[[ko:향신료]]
-[[lb:Gewierzer]]
-[[lv:Garšviela]]
-[[mg:Saosy]]
-[[mr:मसाला]]
-[[ms:Rempah]]
-[[nl:Specerij]]
-[[nn:Krydder]]
-[[no:Krydder]]
-[[nrm:Êpice]]
-[[oc:Espècia (cosina)]]
-[[pl:Przyprawa]]
-[[pt:Especiaria]]
-[[qu:Q'apachana]]
-[[ro:Condiment]]
-[[ru:Вкусовые добавки]]
-[[sah:Тума]]
-[[se:Máistagat]]
-[[simple:Spice]]
-[[sk:Korenina]]
-[[sl:Začimba]]
-[[sr:Зачин]]
-[[sv:Krydda]]
-[[ta:மசாலாப் பொருள்]]
-[[th:เครื่องเทศ]]
-[[tl:Pampalasa]]
-[[tr:Baharat]]
-[[uk:Спеції]]
-[[vi:Gia vị]]
-[[zh:香料]]