Pereiti prie turinio

Pelkinė ūmėdė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 15 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q618295.
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
 
(nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightblue | name = Russula paludosa}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightblue | name = Russula paludosa}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Russula.paludosa.-.lindsey.jpg|220px|Pelkinėė ūmėdė (''Russula paludosa'')]] | caption = Pelkinė ūmėdė (''Russula paludosa'')}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Russula emetica - Lindsey 3a.jpg|220px|Pelkinėė ūmėdė (''Russula paludosa'')]] | caption = Pelkinė ūmėdė (''Russula paludosa'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightblue}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightblue}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Grybai | taxon1 = Fungi}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Grybai | taxon1 = Fungi}}
Eilutė 13: Eilutė 14:
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}


'''Pelkinė ūmėdė''' ({{la|Russula paludosa}}) - ūmėdinių šeimos grybas.
'''Pelkinė ūmėdė''' (''Russula paludosa'') – [[ūmėdiniai|ūmėdinių]] šeimos [[grybai|grybas]].

[[Kepurėlė]] 8-12 cm skersmens, iškili, senesnė paplokščia, kiek įdubusi, lygi, blizganti, raudona, purpuriškai raudona, vidurys tamsiai rudas arba net juodai raudonas, kartais su gelsvai rusvomis dėmėmis, kraštai lygūs arba vagoti. [[Lakšteliai]] balti, senesnių vaisiakūnių gelsvi, senų tamsiai geltoni, gelsvi, tankūs, netrapūs, šakoti, priaugtiniai, laisvi. [[Kotas]] 5-12 cm ilgio, 1,5-3 cm storio, tvirtas, jauno vidus kietas, senesnio purus, išilgai vagotas, baltas, su rožinės spalvos dryžiais arba rausvu apnašu. [[Trama]] balta, kartoko skonio, perlaužus spalvos nekeičia. Auga vasarą ir rudenį drėgnuose spygliuočių [[miškai|miškuose]], ypač pelkėtuose kimininiuose pušynuose. [[Lietuva|Lietuvoje]] labai dažna. Valgoma, trečios kategorijos.


[[kepurėlė]] 8-12 cm skersmens, iškili, senesnė paplokščia, kiek įdubusi, lygi, blizganti, raudona, purpuriškai raudona, vidurys tamsiai rudas arba net juodai raudonas, kartais su gelsvai rusvomis dėmėmis, kraštai lygūs arba vagoti. [[Lakšteliai]] balti, senesnių vaisiakūnių gelsvi, senų tamsiai geltoni, gelsvi, tankūs, netrapūs, šakoti, priaugtiniai, laisvi. [[Kotas]] 5-12 cm ilgio, 1,5-3 cm storio, tvirtas, jauno vidus kiets, senesnio purus, išilgai vagotas, baltas, su rožinės spalvos dryžiais arba rausvu apnašu. [[Trama]] balta, kartoko skonio, perlaužus spalvos nekeičia. Auga vasarą ir rudenį drėgnuose spygliuočių miškuose, ypač pelkėtuose kimininiuose pušynuose. Lietuvoje labai dažna. Valgoma, trečios kategorijos.
{{Commons|Russula paludosa|no=T}}
{{Commons|Russula paludosa|no=T}}



Dabartinė 16:18, 26 lapkričio 2022 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Russula paludosa
Pelkinėė ūmėdė (Russula paludosa)
Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Ūmėdiečiai
( Russulales)
Šeima: Ūmėdiniai
( Russulaceae)
Gentis: Ūmėdė
( Russula)
Rūšis: Pelkinė ūmėdė
( Russula paludosa)
Index Fungorum

Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa) – ūmėdinių šeimos grybas.

Kepurėlė 8-12 cm skersmens, iškili, senesnė paplokščia, kiek įdubusi, lygi, blizganti, raudona, purpuriškai raudona, vidurys tamsiai rudas arba net juodai raudonas, kartais su gelsvai rusvomis dėmėmis, kraštai lygūs arba vagoti. Lakšteliai balti, senesnių vaisiakūnių gelsvi, senų tamsiai geltoni, gelsvi, tankūs, netrapūs, šakoti, priaugtiniai, laisvi. Kotas 5-12 cm ilgio, 1,5-3 cm storio, tvirtas, jauno vidus kietas, senesnio purus, išilgai vagotas, baltas, su rožinės spalvos dryžiais arba rausvu apnašu. Trama balta, kartoko skonio, perlaužus spalvos nekeičia. Auga vasarą ir rudenį drėgnuose spygliuočių miškuose, ypač pelkėtuose kimininiuose pušynuose. Lietuvoje labai dažna. Valgoma, trečios kategorijos.