Grietinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 13:00, 26 lapkričio 2022 versija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Grietinė – pieno riebalų ir rūgščių emulsija vandens pagrindu; rauginto pieno produktas. Pienarūgščio skonio ir kvapo, konsistencija nuo tirštos iki kreminės, spalva nuo baltos iki kreminės.

Panaudojimas

Grietinė plačiai naudojama gaminant padažus bei salotų antpilus, tešlas, įmaišoma į troškinius ar kitus patiekalus šiems suteikiant pienarūgščio prieskonį bei skalsumo.
Kai kuriose kultūrose kaip padažo pakaitalas ar skonį patiekalui suteikiantis produktas naudojama ir gryna.

Grietinės rūšys

Natūrali grietinė – raugintas pieno produktas tik iš grietinėlės ir raugo. Galiojančios nuostatos reikalauja, kad grietinėje būtų ne mažiau kaip 10 proc. pieno riebalų ir ne mažiau kaip 30 proc. bendro riebalų kiekio.
Grietinės ir augalinių riebalų mišinys – produktas, kai vietoje natūralių pieno riebalų naudojami jų pakaitalai: palmių, rapsų, sojų ar saulėgrąžų aliejus.
Naminė grietinė – gaunama surūgus nugriebtai natūralaus pieno grietinėlei arba nugriebus nuo rūgusio pieno jau susidariusią grietinę. Rūgimą sukelia piene natūraliai esančios pienarūgščio rūgimo bakterijos.

Savybės ir gamybos technologijos

Karvės pieno grietinė gaunama iš normalizuotos grietinėlės, suraugintos grynais pieno rūgšties mikroorganizmais. Gaminana 10, 20, 25, 30, 36, ir 40 % riebumo grietinė. Turi gryną pieno rūgšties skonį ir kvapą su ryškiu pasterizacijos prieskoniu ir kvapu. Masė gana tiršta, balta su gelsvu atspalviu. Gaminama aukščiausios ir I rūšies grietinė. Aukščiausios rūšies grietinės rūgštumas 65–90 °T (Ternerio laipsnių), I rūšies 65–110 °T.

Ant grietinės gali atsirasti išrūgų. Tai priklauso nuo pradinės žaliavos (grietinėlės) apdorojimo būdo. Temperatūros pokyčiai lemia, kaip produkte esantys baltymai sugebės sulaikyti skystį (išrūgas). Dėl susidariusių išrūgų grietinės kokybė nenukenčia.

Grietinės tirštumas priklauso nuo homogenizacijos (susmulkinimo) arba sutirštinimo įvairiais maistiniais priedais. Kuo riebalai labiau susmulkinami homogenizacijos metu, tuo geriau. Tokia grietinė būna tirštesnė, vienodesnės tekstūros, joje mažai ar visiškai neišsiskiria išrūgų. 30 proc. riebumo grietinei ji netgi nereikalinga, nes tokio riebumo visiškai pakanka, kad grietinė natūraliai būtų tiršta. Homogenizacija brangus procesas, todėl jį dažniausiai taiko tik didieji gamintojai. Tirštiklių prireikia, jei grietinės riebumas mažesnis nei 25 proc. Paprastai dedami išrūgų ar įvairių kitų baltymų (pvz., sojų) koncentratai, pieno milteliai, retai Lietuvos gamintojų vartojami gumiarabikas, saldžiosios ceratonijos lipai, pektinas. Bene dažniausiai pieno produktai, ypač grietinė, jogurtai ar sūreliai, sutirštinami krakmolu.

Natūrali grietinė be jokių priemaišų turėtų būti balsva. Gelsvą spalvą suteikia įpilamas aliejus su karotinu. Grietinė negali būti akinamai balta ar gelsva – tai reiškia, kad produkte yra įmaišyta gamybai netinkamų medžiagų.

Pokyčiai grietinės rinkoje

Įsigalint sveikai gyvensenai, atsirado poreikis gaminti liesą grietinę ir jos tipo produktus, kuriuos būtų galima naudoti mišrainių gamyboje, kaip padažų komponentą ar tiesiog patį padažą, bei turėtų mažai pieno riebalų arba ir visai be jų (pvz., ryžių, sojų ir kt. augaliniu pagrindu su įv. aliejais). Kai kuriose Vakarų šalyse ši tendencija tiek įsivyravo, kad natūralios grietinės paklausa labai krito.

Taip pat skaitykite

Grietinėlė

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+{{Šaltiniai}}
 [[Vaizdas:Plates of pierogi with sour cream and onion.jpg|thumb|220px|[[Koldūnai]] su grietine]]
+'''Grietinė''' – pieno riebalų ir rūgščių [[emulsija]] vandens pagrindu; rauginto [[pieno produktas]]. Pienarūgščio skonio ir kvapo, konsistencija nuo tirštos iki kreminės, spalva nuo baltos iki kreminės.
-'''Grietinė''' – rūgštus riebaus [[pieno produktas]], tiršta pieno riebalų [[emulsija]] vandenyje.
-Lietuvoje gaminama [[karvė]]s pieno grietinė, kuri gaunama iš normalizuotos [[grietinėlė]]s, suraugintos grynais [[pieno rūgštis|pieno rūgšties]] [[mikroorganizmas|mikroorganizmais]]. Gaminana 10% (dietinė), 20, 25, 30, 36, ir 40% [[riebalai|riebumo]] grietinė. Turi gryną [[pieno rūgštis|pieno rūgšties]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]] su ryškiu [[pasterizacija|pasterizacijos]] prieskoniu ir kvapu. Masė gana tiršta, balta su gelsvu atspalviu. Gaminama aukščiausios ir I rūšies grietinė. Aukščiausios rūšies grietinės rūgštumas 65-90 °T (Ternerio laipsnių), I rūšies 65-110 °T.
-'''Natūrali grietinė''' – raugintas pieno produktas tik iš grietinėlės ir [[raugas|raugo]]. Galiojančios nuostatos reikalauja, kad grietinėje būtų ne mažiau kaip 10 proc. pieno riebalų ir ne mažiau kaip 30 proc. bendro riebalų kiekio.
+== Panaudojimas ==
-'''Grietinės ir augalinių riebalų mišinys''' – produktas, kai vietoje natūralių pieno riebalų naudojami jų pakaitalai: [[palmė|palmių]], [[rapsų aliejus|rapsų]], [[sojų aliejus|sojų]] ar [[saulėgrąžų aliejus]].
+Grietinė plačiai naudojama gaminant [[padažas|padažus]] bei salotų antpilus, [[tešla|tešlas]], įmaišoma į troškinius ar kitus patiekalus šiems suteikiant pienarūgščio [[prieskonis|prieskonį]] bei skalsumo.<br />
+Kai kuriose [[kultūra|kultūrose]] kaip padažo pakaitalas ar skonį [[patiekalas|patiekalui]] suteikiantis produktas naudojama ir gryna.
+== Grietinės rūšys ==
-'''Naminė grietinė''' – gaunama surūgus nugriebtai natūralaus [[pienas|pieno]] grietinėlei arba nugriebus nuo [[rūgpienis|rūgusio pieno]] jau susidariusią grietinę. Rūgimą sukelia piene natūraliai pasitaikančios pienarūgščio rūgimo bakterijos.
+* ''Natūrali grietinė'' – raugintas pieno produktas tik iš grietinėlės ir [[raugas|raugo]]. Galiojančios nuostatos reikalauja, kad grietinėje būtų ne mažiau kaip 10 proc. pieno riebalų ir ne mažiau kaip 30 proc. bendro riebalų kiekio.
+* ''Grietinės ir augalinių riebalų mišinys'' – produktas, kai vietoje natūralių pieno riebalų naudojami jų pakaitalai: [[palmių aliejus|palmių]], [[rapsų aliejus|rapsų]], [[sojų aliejus|sojų]] ar [[saulėgrąžų aliejus]].
+* ''Naminė grietinė'' – gaunama surūgus nugriebtai natūralaus [[pienas|pieno]] grietinėlei arba nugriebus nuo [[rūgpienis|rūgusio pieno]] jau susidariusią grietinę. Rūgimą sukelia piene natūraliai esančios pienarūgščio rūgimo bakterijos.
+== Savybės ir gamybos technologijos ==
-Visai normalu, kad ant grietinės gali atsirasti [[išrūgos|išrūgų]]. Tai priklauso nuo pradinės žaliavos (grietinėlės) apdorojimo būdo. Temperatūros pokyčiai lemia, kaip produkte esantys [[baltymai]] sugebės sulaikyti skystį (išrūgas). Dėl susidariusių išrūgų grietinės kokybė visiškai nenukenčia.
+[[Karvės pienas|Karvės pieno]] grietinė gaunama iš normalizuotos [[grietinėlė]]s, suraugintos grynais [[pieno rūgštis|pieno rūgšties]] [[mikroorganizmas|mikroorganizmais]]. Gaminana 10, 20, 25, 30, 36, ir 40 % [[riebalai|riebumo]] grietinė. Turi gryną [[pieno rūgštis|pieno rūgšties]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]] su ryškiu [[pasterizacija|pasterizacijos]] prieskoniu ir kvapu. Masė gana tiršta, balta su gelsvu atspalviu. Gaminama aukščiausios ir I rūšies grietinė. Aukščiausios rūšies grietinės rūgštumas 65–90 °T (Ternerio laipsnių), I rūšies 65–110 °T.
+Ant grietinės gali atsirasti [[išrūgos|išrūgų]]. Tai priklauso nuo pradinės žaliavos (grietinėlės) apdorojimo būdo. Temperatūros pokyčiai lemia, kaip produkte esantys [[baltymai]] sugebės sulaikyti skystį (išrūgas). Dėl susidariusių išrūgų grietinės kokybė nenukenčia.
-Grietinės tirštumas priklauso nuo [[homogenizacija|homogenizacijos]] (susmulkinimo) arba sutirštinimo įvairiais [[maistiniai priedai|maistiniais priedais]]. Kuo [[riebalai]] labiau susmulkinami homogenizacijos metu, tuo geriau. Tokia grietinė bus tirštesnė, vienodesnės tekstūros, joje mažai ar visiškai neišsiskirs išrūgų. 30 proc. riebumo grietinei ji netgi nereikalinga, nes tokio riebumo visiškai pakanka, kad grietinė natūraliai išeitų tiršta. Homogenizacija brangus procesas, todėl jį dažniausiai taiko tik didieji gamintojai. [[tirštikliai|Tirštiklių]] prireikia, jei grietinės riebumas mažesnis nei 25 proc. Paprastai dedami išrūgų ar įvairių kitų baltymų (pvz., sojų) [[koncentratas|koncentratai]], [[pieno milteliai]], retai Lietuvos gamintojų vartojami [[akacija|akacijų]] gumos tirštikliai, [[seratonija|seratonijų]] [[derva]], [[pektinas]]. Bene dažniausiai pieno produktai, ypač grietinė, [[jogurtas|jogurtai]] ar [[sūrelis|sūreliai]], sutirštinami [[krakmolas|krakmolu]].
+Grietinės tirštumas priklauso nuo [[homogenizacija|homogenizacijos]] (susmulkinimo) arba sutirštinimo įvairiais [[maisto priedai|maistiniais priedais]]. Kuo [[riebalai]] labiau susmulkinami homogenizacijos metu, tuo geriau. Tokia grietinė būna tirštesnė, vienodesnės tekstūros, joje mažai ar visiškai neišsiskiria išrūgų. 30 proc. riebumo grietinei ji netgi nereikalinga, nes tokio riebumo visiškai pakanka, kad grietinė natūraliai būtų tiršta. Homogenizacija brangus procesas, todėl jį dažniausiai taiko tik didieji gamintojai. [[tirštiklis|Tirštiklių]] prireikia, jei grietinės riebumas mažesnis nei 25 proc. Paprastai dedami išrūgų ar įvairių kitų baltymų (pvz., sojų) [[koncentratas|koncentratai]], [[pieno milteliai]], retai Lietuvos gamintojų vartojami [[gumiarabikas]], [[saldžiosios ceratonijos lipai]], [[pektinas]]. Bene dažniausiai pieno produktai, ypač grietinė, [[jogurtas|jogurtai]] ar [[sūrelis|sūreliai]], sutirštinami [[krakmolas|krakmolu]].
-Natūrali grietinė be jokių priemaišų turėtų būti balsva. Gelsvą spalvą suteikia įpilamas [[aliejus]] su [[karotenas|karotenu]]. Grietinė negali būti akinamai balta ar gelsva – tai reiškia, kad produkte yra įmaišyta gamybai netinkamų medžiagų.
+Natūrali grietinė be jokių priemaišų turėtų būti balsva. Gelsvą spalvą suteikia įpilamas [[aliejus]] su [[Karotinas|karotinu]]. Grietinė negali būti akinamai balta ar gelsva – tai reiškia, kad produkte yra įmaišyta gamybai netinkamų medžiagų.
-== Kitimas grietinės rinkoje ==
-Įsigalint [[sveika gyvensena|sveikai gyvensenai]] atsirado poreikis gaminti liesą grietinę ar grietinės tipo produktus, kuriuos būtų galima naudoti [[mišrainė|mišrainių]] gamyboje, tarsi padažų komponentą ar tiesiog kaip [[padažas|padažą]], bet kurie neturėtų riebalų. Kai kuriose šalyse ši tendencija tiek įsigalėjo, kad natūralios grietinės paklausa labai krito.
+== Pokyčiai grietinės rinkoje ==
-== Vartojimas ==
+Įsigalint [[sveika gyvensena|sveikai gyvensenai]], atsirado poreikis gaminti liesą grietinę ir jos tipo produktus, kuriuos būtų galima naudoti [[mišrainė|mišrainių]] gamyboje, kaip padažų komponentą ar tiesiog patį [[padažas|padažą]], bei turėtų mažai pieno riebalų arba ir visai be jų (pvz., [[Ryžiai|ryžių]], [[Soja|sojų]] ir kt. augaliniu pagrindu su įv. aliejais). Kai kuriose [[Vakarai|Vakarų]] šalyse ši tendencija tiek įsivyravo, kad natūralios grietinės paklausa labai krito.
-* Rekomenduotina mažiau vartoti riebios grietinės. Sveiki žmonės per dieną gali suvalgyti 3–4 šaukštus, o turintieji sveikatos sutrikimų – 2–3 šaukštus grietinės.
-* Geriau pirkti žinomų gamintojų produkciją, nesigundyti šiek tiek pigesne, bet neaiškios kokybės grietine, pardavinėjama [[turgus|turgavietėse]]. Beje, pilstoma grietinė dažniausiai būna riebi.
-* Rinktis natūralią grietinę be augalinių riebalų. Visų pirma žiūrėti ne į kainą, o į kokybę.
-== Nuorodos ==
+== Taip pat skaitykite ==
 * [[Grietinėlė]]