Pereiti prie turinio

Valgomoji morka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Minsbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Keičiama: bar:Gelbe Ruam
S Atmestas 84.15.181.88 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
 
(nerodoma 26 tarpinės versijos, sukurtos 20 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Daucus carota var. sativa}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Daucus carota var. sativa}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Carrot.jpg|250px|Valgomoji morka (''Daucus carota var. sativa'')]] | caption = Valgomoji morka (''Daucus carota var. sativa'')}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Carrot.jpg|260px|Valgomoji morka (''Daucus carota var. sativa'')]] | caption = Valgomoji morka (''Daucus carota var. sativa'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
Eilutė 13: Eilutė 13:
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}


'''Valgomoji morka ''' ({{La|Daucus carota var. sativa}}, {{en|Carrot}}, {{de|Karotte}}) – [[paprastoji morka|laukinės morkos]] kultūrinė atmaina.
'''Valgomoji morka ''' (''Daucus carota var. sativa'') – [[paprastoji morka|laukinės morkos]] kultūrinė atmaina.


== Išvaizda ==
Nuo tipinės formos skiriasi stora, mėsinga, oranžinės ar gelsvos spalvos [[šaknis|šaknimi]].


Nuo tipinės formos skiriasi stora, mėsinga, oranžinės ar gelsvos spalvos [[šaknis|šaknimi]]. Augalas dvimetis – pirmaisiais metais valgomoji morka auga į skroteles ir [[šakniavaisis|šakniavaisius]], antraisiais – į [[stiebas|stiebus]] ir [[žiedynas|žiedynus]]. Šakniavaisiai iki 30 cm ilgio, sveria iki 200 g (kartais ir daugiau), būdingai oranžinės spalvos (nors įvairuoja nuo baltos iki violetinės). [[Lapai]] plunksniškai suskaidyti, iki 20 cm ilgio. Antramečiai stiebai (sėklojai) užauga iki 120 cm aukščio, būna statūs arba išsidraikę. Sukrauna žiedynus (sudėtinius [[skėtis (žiedynas)|skėčius]]) iš smulkių baltų, kartais gelsvų, rausvų arba žalsvų žiedelių. Subrandina sausus, dvisėklius vaisius.
Šakniavaisiuose randama iki 2 proc. [[cukrus|cukraus]], 6,5 proc. kitų [[angliavandeniai|angliavandenių]], [[baltymas|baltymų]], o taip pat [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]], kuriose yra [[karotinas|karotino]], virstančio organizme [[vitaminas A|vitaminu A]], taip pat yra [[vitaminas B|B grupės vitaminų]] bei [[vitaminas C|vitamino C]].

== Maistinė vertė ==

Šakniavaisiuose randama iki 2 proc. [[cukrus|cukraus]], 6,5 proc. kitų [[angliavandeniai|angliavandenių]], [[baltymas|baltymų]], taip pat [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]], kuriose yra [[karotinas|karotino]], virstančio organizme [[vitaminas A|vitaminu A]], taip pat yra [[vitaminas B|B grupės vitaminų]] bei [[vitaminas C|vitamino C]].

== Auginimas ==
Valgomosios morkos geriausiai auga trąšiuose, kalkinguose [[priesmėlis|priesmėliuose]], lengvuose [[priemolis|priemoliuose]] arba durpžemiuose. Sėjamos anksti pavasarį, nors yra ir vėlyvesnių veislių. Pagrindiniai kenkėjai – [[morkinė kandis]], [[morkinė musė]], [[morkinė blakutė]], [[blyškusis pievinis ugniukas]]; puola netikroji [[miltligė]], [[fomozė]], [[juodasis puvinys]].

Lietuvoje morkos auginamos nuo XVI a.<ref>{{TLE|3|146–147}}</ref>


== Panaudojimas ==
== Panaudojimas ==
Tai viena iš plačiausiai ir seniausiai auginamų [[daržovės|daržovių]].
Tai viena iš plačiausiai ir seniausiai auginamų [[daržovės|daržovių]]: valgomos šviežios, keptos, virtos, troškintos, konservuotos. Tinka sulčių spaudimui, tyrių gamybai. Tiekiamos kaip garnyras drauge su kitomis daržovėmis, verdama [[morkienė]], tinka prie [[silkė]]s ir kt.


Morkos nuo seno naudojamos ir kaip [[pašarinės kultūros]].
Morkos nuo seno naudojamos ir kaip [[pašarinės kultūros]].

<gallery>
<gallery>
Vaizdas:Morku laukas 2006-08-05.jpg|Morkų laukas
Vaizdas:Morku laukas 2006-08-05.jpg|Morkų laukas
Vaizdas:Carotte.JPG|Morkos [[šakniavaisis]]
Vaizdas:Carotte.JPG|Morkos [[šakniavaisis]]
File:Daucus carota subsp. maximus MHNT.BOT.2007.40.407.jpg|Sėklos
</gallery>
</gallery>


== Šaltiniai ==
{{Commons|Daucus carota|no=T}}
{{išn}}
{{Commons|Daucus carota}}


[[Kategorija:Salieriniai]]
[[Kategorija:Salieriniai]]
Eilutė 35: Eilutė 48:
[[Kategorija:Prieskoniniai augalai]]
[[Kategorija:Prieskoniniai augalai]]
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]]
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]]

[[am:ካሮት]]
[[ang:Moru]]
[[ar:جزر]]
[[az:Yerkökü]]
[[ba:Кишер]]
[[bar:Gelbe Ruam]]
[[be:Морква пасяўная]]
[[bg:Морков]]
[[bh:गाजर]]
[[bs:Mrkva]]
[[ca:Pastanaga]]
[[ckb:گێزەر]]
[[cs:Mrkev obecná]]
[[cy:Moronen]]
[[da:Gulerod]]
[[de:Karotte]]
[[dv:ކެރެޓް]]
[[el:Καρότο]]
[[en:Carrot]]
[[eo:Karoto]]
[[es:Daucus carota]]
[[et:Porgand]]
[[eu:Azenario]]
[[fa:هویج]]
[[fi:Porkkana]]
[[fr:Carotte]]
[[frr:Wochel]]
[[gl:Cenoria]]
[[gn:Sanaória]]
[[gv:Carradje]]
[[he:גזר]]
[[hi:गाजर]]
[[hr:Mrkva]]
[[hsb:Zahrodna morchej]]
[[ht:Karòt]]
[[hu:Sárgarépa]]
[[hy:Գազար]]
[[id:Wortel]]
[[is:Gulrót]]
[[it:Daucus carota]]
[[ja:ニンジン]]
[[jv:Wortel]]
[[ka:სტაფილო]]
[[kaa:Geshir]]
[[kk:Сәбіз]]
[[kn:ಗಜ್ಜರಿ]]
[[ko:당근]]
[[koi:Гӧрдкушман]]
[[ku:Gêzer]]
[[la:Daucus carota]]
[[lad:Safanórya]]
[[lbe:Къур]]
[[li:Moeër (greunte)]]
[[lij:Caròttoa]]
[[lv:Burkāns]]
[[mdf:Пурьхкя]]
[[mr:गाजर]]
[[ms:Lobak merah]]
[[nah:Caxtillān camohtli]]
[[nap:Pastenaca]]
[[ne:गाजर]]
[[nl:Wortel (groente)]]
[[nn:Gulrot]]
[[no:Gulrot]]
[[nv:Chąąshtʼezhiitsoh]]
[[oc:Pastenaga]]
[[pcd:Càrote]]
[[pfl:Gellerieb]]
[[pl:Marchew uprawna]]
[[pt:Cenoura]]
[[qu:Sanurya]]
[[rn:Ikaroti]]
[[ro:Morcov]]
[[ru:Морковь посевная]]
[[rw:Ikaroti]]
[[sa:गृञ्जनकम्]]
[[sc:Fostinaja]]
[[scn:Daucus carota]]
[[sh:Mrkva]]
[[simple:Carrot]]
[[sk:Mrkva obyčajná]]
[[sl:Navadno korenje]]
[[sm:Taloti]]
[[sq:Karrota]]
[[sr:Шаргарепа]]
[[sv:Morot]]
[[ta:மஞ்சள் முள்ளங்கி]]
[[te:కారెట్]]
[[tg:Зардак]]
[[th:แครอท]]
[[ti:ካሮቲ]]
[[tl:Karot]]
[[tr:Havuç]]
[[ug:سەۋزە]]
[[uk:Морква]]
[[ur:گاجر]]
[[vi:Cà rốt]]
[[vls:Karote]]
[[xh:Umnqathe]]
[[zh:胡萝卜]]
[[zh-min-nan:Âng-chhài-thâu]]
[[zh-yue:紅蘿蔔]]

Dabartinė 16:49, 11 balandžio 2022 versija

Daucus carota var. sativa
Valgomoji morka (Daucus carota var. sativa)
Valgomoji morka (Daucus carota var. sativa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Salieriniai
( Apiaceae)
Gentis: Morka
( Daucus)
Rūšis: Paprastoji morka
( Daucus carota)
Varietetas: Valgomoji morka
(sativa)

Valgomoji morka (Daucus carota var. sativa) – laukinės morkos kultūrinė atmaina.

Nuo tipinės formos skiriasi stora, mėsinga, oranžinės ar gelsvos spalvos šaknimi. Augalas dvimetis – pirmaisiais metais valgomoji morka auga į skroteles ir šakniavaisius, antraisiais – į stiebus ir žiedynus. Šakniavaisiai iki 30 cm ilgio, sveria iki 200 g (kartais ir daugiau), būdingai oranžinės spalvos (nors įvairuoja nuo baltos iki violetinės). Lapai plunksniškai suskaidyti, iki 20 cm ilgio. Antramečiai stiebai (sėklojai) užauga iki 120 cm aukščio, būna statūs arba išsidraikę. Sukrauna žiedynus (sudėtinius skėčius) iš smulkių baltų, kartais gelsvų, rausvų arba žalsvų žiedelių. Subrandina sausus, dvisėklius vaisius.

Maistinė vertė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šakniavaisiuose randama iki 2 proc. cukraus, 6,5 proc. kitų angliavandenių, baltymų, taip pat mineralinių medžiagų, kuriose yra karotino, virstančio organizme vitaminu A, taip pat yra B grupės vitaminų bei vitamino C.

Valgomosios morkos geriausiai auga trąšiuose, kalkinguose priesmėliuose, lengvuose priemoliuose arba durpžemiuose. Sėjamos anksti pavasarį, nors yra ir vėlyvesnių veislių. Pagrindiniai kenkėjai – morkinė kandis, morkinė musė, morkinė blakutė, blyškusis pievinis ugniukas; puola netikroji miltligė, fomozė, juodasis puvinys.

Lietuvoje morkos auginamos nuo XVI a.[1]

Tai viena iš plačiausiai ir seniausiai auginamų daržovių: valgomos šviežios, keptos, virtos, troškintos, konservuotos. Tinka sulčių spaudimui, tyrių gamybai. Tiekiamos kaip garnyras drauge su kitomis daržovėmis, verdama morkienė, tinka prie silkės ir kt.

Morkos nuo seno naudojamos ir kaip pašarinės kultūros.

  1. Valgomoji morka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 146–147