Vigvamas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 14:22, 8 vasario 2022 versija

Vigvamas arba vikiupas – sausų vietovių pusiau klajoklinių indėnų genčių būstas. Vikiupo terminas naudojamas Amerikos pietvakarių ir vakarų indėnų genčių gyvenamiesiems būstams įvardinti. Tuo tarpu vigvamu vadinami Amerikos šiaurės rytuose indėnų naudoti būstai. Neetniniai amerikiečiai šiuos terminus vartoja pasirinktinai ir gali jais vadinti daugelį etninių amerikiečių gyvenamųjų būstų, kurie skirtinguose regionuose ir kultūrose yra nevienodi. Nereikia vigvamo painioti su lygumų indėnų tipi, kuri yra kitokios konstrukcijos, struktūros ir skirtingo naudojimo.

Struktūra

Kupolo formos, apvalios pastogės naudotos daugelyje etninių Amerikos kultūrų. Išlenkto paviršiaus dėka tokios pastogės puikiai saugojo įvairiomis oro sąlygomis. Karkasas formuojamas iš lenktų medinių karčių, kurios uždengiamos kokia nors medžiaga. Statybos medžiaga priklausydavo nuo konkrečios vietoje prieinamos medžiagos ir statančiųjų kultūros. Dangai buvo naudojama žolė, krūmai, žievė, velėna, kailiai ir audeklas.

Šiaurės rytų vigvamas

Vigvamai yra įprasti sezoniniai būstai tarp indėnų genčių. Jiems pastatyti paprastai reikia daugiau laiko nei tipi ir jų rėmai dažniausiai nėra skirti transportuoti.

Tipiško šiaurės rytų Amerikos vigvamo išlenktas paviršius apsaugo nuo blogo oro. Šeimos vyrai būdavo atsakingi už vigvamo rėmus. Jam statyti nukirsdavo apie 3-4,5 m aukščio jaunus dar žalius medelius. Medžio rūšis nebuvo svarbu. Šie medeliai buvo sulenkiami, tada juos ratu subesdavo į žemę. Rato skersmuo variuoja nuo 3 iki 5 metrų. Sulenkti medeliai suformuoja arkas, tada kiti medeliai naudojami išilgai jiems sutvirtinti. Sutvirtinus karkasą dengiamas stogas ir šonai. Vigvamo šonams dažniausiai buvo naudojama nuo medžių nulupta žievė.

Marija Rovlandson (Mary Rowlandson) vigvamo terminą savo knygoje, kur aprašė savo vienuolikos savaičių ir penkių dienų gyvenimą tarp indėnų 1675 metais, vartojo apibūdindama visus etninių amerikiečių būstus. Vigvamo terminas bendrinėje anglų kalboje yra sinonimas visiems „indėnų namams“, tačiau tai nėra teisinga, nes indėnų bendruomenėse egzistuoja aiškūs skirtumai tarp vigvamo ir tipi.

Pietvakarių ir vakarų vikiupas

Regioninis ne etininių amerikiečių terminas vikiupas reiškia kupolo pavidalo vieno kambario būstą. Jis skiriasi nuo tipi, hogano ar kivos. Vikiupai būna įvairaus dydžio, formos ir iš skirtingų medžiagų.

Žemiau antropologo Moriso Oplerio (Morris Opler) čirikavų apačių vikiupo aprašymas:

„Namą, kuriame gyvendavo šeima, statydavo moterys. Tai paprastas apvalus, kupolo pavidalo krūmų namukas, kurio grindys buvo sulig žeme. Jis buvo apie dviejų metrų aukščio ties centru ir apie dviejų su puse metrų skersmens. Karkasui pastatyti buvo naudojamos ilgos nenudžiūvusios ąžuolų ar gluosnių šakos, kurias įbesdavo į žemę ar įkišdavo į specialiai iškastas duobutes. Šios šakos išdėstytos apie 30 cm atstumu viena nuo kitos ir viršuje surištos jukos lapų pluoštu. Ant jų stogą dengdavo vietinių žolių (Andropogon gerardii ir Xerophyllum tenax) ryšulius, surištus virvutėmis. Dūmų angą padarydavo virš centrinės laužavietės. Kailis, dengiantis įėjimą, būdavo pakabintas ant skersinio. Į kurią pusę būdavo lūšnelės anga, neturėjo reikšmės. Apsaugai nuo lietaus ant viršaus būdavo užmetamos kailių atplaišos. Lyjant, jei nebuvo reikalinga ugnis, net dūmų anga buvo uždengiama. Karštu, sausu oru didesnė stogo dangos dalis būdavo nuimama. Tokiam namukui pastatyti prireikdavo apie trijų dienų. Toks būstas būdavo šiltas ir patogus net ir sningant. Viduje būdavo įrengtos lovos iš krūmų ir žolių paklotės, virš kurių būdavo išskleisti drabužiai…“

„Moterys buvo atsakingos ne tik už būsto vidaus įrengimą, bet ir už jo statybą, išlaikymą, remontą ir viską, kas su būstu susiję. Jos rinkdavo žoles lovoms įrengti ir keisdavo jas, kai šios suvysdavo ar sušlapdavo… Bet anksčiau apačiai neturėjo nuolatinių namų, tad jos nesivargindavo su valymu.“^[1]

Nuorodos

Vikiupo statyba (su nuotraukomis).
Indėnų gyvenamieji būstai Archyvuota kopija 2008-12-12 iš Wayback Machine projekto.

Taip pat skaitykite

Išnašos

↑ Opler, Morris E. (1941), pp.22-23, 385–386.

[1] Opler, Morris E. (1941), pp.22-23, 385–386.

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Apache Wickiup, Edward Curtis, 1903.jpg|thumb|330px|[[Apačiai|Apačių]] vikiupas, nuotr. Edvardo S. Kurčio, [[1903]].]]
-'''Vigvamas''' arba '''vikiupas''' - sausų vietovių pusiau klajoklinių [[Šiaurės Amerikos indėnai|indėnų genčių]] būstas. Vikiupo terminas naudojamas [[Amerika|Amerikos]] pietvakarių ir vakarų indėnų genčių gyvenamiesiems būstams įvardinti. Tuo tarpu vigvamu vadinami Amerikos šiaurės rytuose indėnų naudoti būstai. Ne etininiai amerikiečiai šiuos terminus naudoja pasirinktinai ir gali jais vadinti daugelį etininių amerikiečių gyvenamųjų būstų, kurie skirtinguose regionuose ir kultūrose yra nevienodi. Nereikia vigvamo maišyti su lygumų indėnų [[tipi]], kuri yra kitokios konstrukcijos, struktūros ir skirtingo naudojimo.
+'''Vigvamas''' arba '''vikiupas''' – sausų vietovių pusiau klajoklinių [[Šiaurės Amerikos indėnai|indėnų genčių]] būstas. Vikiupo terminas naudojamas [[Amerika|Amerikos]] pietvakarių ir vakarų indėnų genčių gyvenamiesiems būstams įvardinti. Tuo tarpu vigvamu vadinami Amerikos šiaurės rytuose indėnų naudoti būstai. Neetniniai amerikiečiai šiuos terminus vartoja pasirinktinai ir gali jais vadinti daugelį etninių amerikiečių gyvenamųjų būstų, kurie skirtinguose regionuose ir kultūrose yra nevienodi. Nereikia vigvamo painioti su lygumų indėnų [[tipi]], kuri yra kitokios konstrukcijos, struktūros ir skirtingo naudojimo.
 == Struktūra ==
-Kupolo formos, apvalios pastogės naudotos daugelyje etnininių Amerikos kultūrų. Išlento paviršiaus dėka tokios pastogės puikiai saugojo įvairiomis oro sąlygomis. Karkasas formuojamas iš lenktų medinių karčių, kurios uždengiamos kokia nors medžiaga. Statybos medžiaga priklausydavo nuo konkrečios vietoje prieinamos medžiagos ir statančiųjų kultūros. Dangai buvo naudojama [[žolė]], [[krūmas|krūmai]], [[žievė]], [[velėna]], [[kailis|kailiai]] ir [[audeklas]].
+Kupolo formos, apvalios pastogės naudotos daugelyje etninių Amerikos kultūrų. Išlenkto paviršiaus dėka tokios pastogės puikiai saugojo įvairiomis oro sąlygomis. Karkasas formuojamas iš lenktų medinių karčių, kurios uždengiamos kokia nors medžiaga. Statybos medžiaga priklausydavo nuo konkrečios vietoje prieinamos medžiagos ir statančiųjų kultūros. Dangai buvo naudojama [[žolė]], [[krūmas|krūmai]], [[žievė]], [[velėna]], [[kailis|kailiai]] ir [[audeklas]].
 === Šiaurės rytų vigvamas ===
-[[Vaizdas:Ojibwe wiigiwaam and Dakota-style tipis, White Earth 1928.jpg|left|thumb|250px|[[odžibviai|Odžibvių]] vigvamas ir [[dakotai|dakotų]] tipo tipi, Baltoji žemė [[1928]] m.]]
+[[Vaizdas:Ojibwe wiigiwaam and Dakota-style tipis, White Earth 1928.jpg|left|thumb|250px|[[odžibviai|Odžibvių]] vigvamas ir [[dakotai|dakotų]] tipo tipi, Baltoji žemė [[1928]] m.]]
-Vigvamai yra įprasti sezoniai būstai tarp indėnų genčių. Jiems pastatyti paprastai reikia daugiau laiko nei tipi ir jų rėmai dažniausiai nėra skirti transportavimui.
+Vigvamai yra įprasti sezoniniai būstai tarp indėnų genčių. Jiems pastatyti paprastai reikia daugiau laiko nei tipi ir jų rėmai dažniausiai nėra skirti transportuoti.
-Tipiško šiaurės rytų Amerikos vigvamo išlenktas paviršiaus apsaugo nuo blogo oro. Šeimos vyrai būdavo atsakingi už vigvamo rėmus. Jam statyti nukirsdavo apie 3-4,5 m aukščio jaunus dar žalius medelius. Medžio rūšis nebuvo svarbu. Šie medeliai buvo sulenkiami, tada juos ratu subesdavo į žemę. Rato skersmuo variuoja nuo 3 iki 5 metrų. Sulenkti medeliai suformuoja arkas, tada kiti medialiai naudojami išilgai jiems sutvirtinti. Sutvirtinus karkasą dengiamas stogas ir šonai. Vigvavo šonams dažniausiai buvo naudojama nuo medžių nulupta žievė.
+Tipiško šiaurės rytų Amerikos vigvamo išlenktas paviršius apsaugo nuo blogo oro. Šeimos vyrai būdavo atsakingi už vigvamo rėmus. Jam statyti nukirsdavo apie 3-4,5 m aukščio jaunus dar žalius medelius. Medžio rūšis nebuvo svarbu. Šie medeliai buvo sulenkiami, tada juos ratu subesdavo į žemę. Rato skersmuo variuoja nuo 3 iki 5 metrų. Sulenkti medeliai suformuoja arkas, tada kiti medeliai naudojami išilgai jiems sutvirtinti. Sutvirtinus karkasą dengiamas stogas ir šonai. Vigvamo šonams dažniausiai buvo naudojama nuo medžių nulupta žievė.
-Marija Rovlandson (Mary Rowlandson), vigvamo terminą savo knygoje, kur aprašė savo vienuolikos savaičių ir penkių dienų gyvenimą tarp indėnų [[1675]] metais, naudojo apibūdinant visus etininių amerikiečių būstus. Vigvamo terminas bendrinėje [[anglų kalba|anglų kalboje]] yra [[sinonimas]] visiems „indėnų namams“, tačiau tai nėra teisinga, nes indėnų bendruomenėse egzistuoja aiškūs skirtumai tarp vigvamo ir [[tipi]].
+Marija Rovlandson (Mary Rowlandson) vigvamo terminą savo knygoje, kur aprašė savo vienuolikos savaičių ir penkių dienų gyvenimą tarp indėnų [[1675]] metais, vartojo apibūdindama visus etninių amerikiečių būstus. Vigvamo terminas bendrinėje [[anglų kalba|anglų kalboje]] yra [[sinonimas]] visiems „indėnų namams“, tačiau tai nėra teisinga, nes indėnų bendruomenėse egzistuoja aiškūs skirtumai tarp vigvamo ir [[tipi]].
 === Pietvakarių ir vakarų vikiupas ===
@@ Eilutė 20: / Eilutė 20: @@
 Žemiau antropologo Moriso Oplerio (Morris Opler) čirikavų apačių vikiupo aprašymas:
-:: „Namą, kuriame gyvendavo šeima, statydavo moterys. Tai paprastas apvalus, kupolo pavidalo krūmų namukas, kurio grindys buvo sulig žeme. Jis buvo apie dviejų metrų aukščio ties centru ir apie dviejų su puse metrų skersmens. Karkasui pastatyti buvo naudojamos ilgos nenudžiuvusios ąžuolų ar gluosnių šakos, kurias įbesdavo į žemę ar įkišdavo į specialiai iškastas duobutes. Šios šakos buvo išdėstytos apie 30 cm atstumu viena nuo kitos ir viršuje surištos jukos lapų pluoštu. Ant jų stogą dengdavo vietinių žolių (''Andropogon gerardii'' ir ''Xerophyllum tenax'') ryšuliais, surištais virvutėmis. Dūmų angą padarydavo virš centrinės laužavietės. Kailis, dengentis įėjimą buvo pakabintas ant skersinio. Į kurią pusę buvo lūšnelės anga neturėjo reikšmės. Apsaugai nuo lietaus ant viršaus buvo užmetamos kailių atplaišos. Lyjant, jei nebuvo reikalinga ugnis, net dūmų anga buvo uždengiama. Karštu, sausu oru didesnė stogo dangos dalis buvo nuimama. Tokiam namukui pastatyti prireikdavo apie trijų dienų. Toks būstas buvo šiltas ir komfortiškas, net ir sningant. Viduje buvo įrengtos lovos iš krūmų ir žolių paklodės, virš kurių buvo išskleisti rūbai…“
+:: „Namą, kuriame gyvendavo šeima, statydavo moterys. Tai paprastas apvalus, kupolo pavidalo krūmų namukas, kurio grindys buvo sulig žeme. Jis buvo apie dviejų metrų aukščio ties centru ir apie dviejų su puse metrų skersmens. Karkasui pastatyti buvo naudojamos ilgos nenudžiūvusios ąžuolų ar gluosnių šakos, kurias įbesdavo į žemę ar įkišdavo į specialiai iškastas duobutes. Šios šakos išdėstytos apie 30 cm atstumu viena nuo kitos ir viršuje surištos jukos lapų pluoštu. Ant jų stogą dengdavo vietinių žolių (''Andropogon gerardii'' ir ''Xerophyllum tenax'') ryšulius, surištus virvutėmis. Dūmų angą padarydavo virš centrinės laužavietės. Kailis, dengiantis įėjimą, būdavo pakabintas ant skersinio. Į kurią pusę būdavo lūšnelės anga, neturėjo reikšmės. Apsaugai nuo lietaus ant viršaus būdavo užmetamos kailių atplaišos. Lyjant, jei nebuvo reikalinga ugnis, net dūmų anga buvo uždengiama. Karštu, sausu oru didesnė stogo dangos dalis būdavo nuimama. Tokiam namukui pastatyti prireikdavo apie trijų dienų. Toks būstas būdavo šiltas ir patogus net ir sningant. Viduje būdavo įrengtos lovos iš krūmų ir žolių paklotės, virš kurių būdavo išskleisti drabužiai…“
-:: „Moterys buvo atsakingos ne tik už būsto vidaus įrengimą, bet ir už jo statybą, išlaikymą, remontą ir viską kas su būstu susiję. Jos rinkdavo žoles lovoms įrengti ir keisdavo jas kai šios suvysdavo ar sušlapdavo… Tačiau, anksčiau apačiai neturėjo nuolatinių namų, tad jos nesivargindavo su valymu.“<ref>Opler, Morris E. (1941), pp.22-23, 385-386.</ref>
+:: „Moterys buvo atsakingos ne tik už būsto vidaus įrengimą, bet ir už jo statybą, išlaikymą, remontą ir viską, kas su būstu susiję. Jos rinkdavo žoles lovoms įrengti ir keisdavo jas, kai šios suvysdavo ar sušlapdavo… Bet anksčiau apačiai neturėjo nuolatinių namų, tad jos nesivargindavo su valymu.“<ref>Opler, Morris E. (1941), pp.22-23, 385–386.</ref>
 == Nuorodos ==
 * [http://www.texasindians.com/wickiup.htm Vikiupo statyba (su nuotraukomis).]
-* [http://www.nativeamericans.com/Wigwams.htm Indėnų gyvenamieji būstai]
+* [http://www.nativeamericans.com/Wigwams.htm Indėnų gyvenamieji būstai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081212162146/http://www.nativeamericans.com/Wigwams.htm |date=2008-12-12 }}
 == Taip pat skaitykite ==
@@ Eilutė 35: / Eilutė 35: @@
 == Išnašos ==
-{{reflist}}
+{{Išnašos}}
 {{Commons|Category:Wigwam or Wickiup|no=T}}
 [[Kategorija:Gyvenamieji pastatai]]
-[[Kategorija:JAV kultūra]]
+[[Kategorija:Šiaurės Amerikos indėnų kultūra]]
-[[bg:Вигвам]]
-[[da:Wigwam]]
-[[de:Wigwam]]
-[[en:Wigwam]]
-[[eo:Vigvamo]]
-[[es:Wigwam]]
-[[fi:Vigvami]]
-[[fr:Wigwam]]
-[[hr:Wigwam]]
-[[ja:ウィグワム]]
-[[nds:Wigwam]]
-[[pl:Wigwam]]
-[[ru:Вигвам]]
-[[sv:Wigwam]]
-[[zh:维格沃姆]]