Peržiūrėti šaltinį Svetimas (romanas)

{{Šaltiniai}}
{{Knyga
| pavadinimas = Svetimas
| viršelis = L'Étranger - Albert Camus.jpg
| pav_tekstas = 
| autorius = [[Albert Camus]]
| šalis = Prancūzija
| žanras = Filosofinis romanas
| sritis = 
| serija =
| knyga =
| UDC = 821.133.1-31
| pastabos = Lietuviškai pirmą kartą išleista vienoje knygoje su kitu rašytojo romanu – „Krytis“ ({{fr|La Chute}})

<!-- pirmasis, originalus leidimas. -->
| orig_pavadinimas = L'Étranger
| orig_valstybė = Prancūzija
| orig_kalba = prancūzų
| orig_leidykla = [[Éditions Gallimard]]
| orig_metai = 1942 m.
| orig_psl = 171
| orig_formatas =
| orig_isbn =
| orig_isbn13 =
| orig_OCLC = 1011634834

<!-- pirmasis lietuviškas vertimas, jei toks yra -->
| vert_pavadinimas = Svetimas
| vert_leidykla = [[Vaga (leidykla)|Vaga]]
| vert_vertėja = Laima Rapšytė
| vert_metai = 1991
| vert_psl = 171
| vert_formatas = kietais viršeliais
| vert_serija = „Nobelio premijos laureatai“
| vert_isbn = 5-415-00698-2
| vert_isbn13 = 9785415006984
| vert_OCLC = 224382358
}}
'''Svetimas''' ([[prancūzų kalba|prancūziškai]] ''L'Étranger'') – [[1942]] m. išleistas [[Albert Camus|Albero Kamiu]] romanas, parašytas pirmuoju asmeniu. Kūrinys laikomas [[egzistencializmas|egzistencializmo]] idėjų išraiška. Romane žmogaus gyvenimas vaizduojamas kaip atsitiktinumų, nepriklausančių nuo jo valios, virtinė.{{faktas}} Didžiausia pagrindinio veikėjo kaltė – atsisakymas meluoti sau ir kitiems bei vadovautis kitų primestomis taisyklėmis.{{faktas}} [[1999]] m. prancūzų įmonė [[Fnac]] ir žurnalas [[Le Monde]] organizuotu balsavimu knygą „Svetimas“ išrinko geriausia XX a. knyga.

== Siužetas ==
{{Spoil}}
Romanas prasideda tuo, kad pagrindinis veikėjas Merso iš [[Alžyras|Alžyro]] keliauja į savo mamos laidotuves. Merso ją buvo atidavęs į senelių prieglaudą, nes manė jai ten būsiant geriau. Atvykęs į vietą, jis nenori, kad motinos karstas būtų atidengtas, prie jo iš nuovargio net užsnūsta.

Po laidotuvių grįžęs namo jau kitą dieną Merso paplūdimyje linksminasi su buvusia bendradarbe Mari, su kuria vėliau net planuoja susituokti. Tiesa, ne iš meilės, bet jei Mari to norės. Merso padeda savo kaimynui Reimonui atkeršyti jį išdavusiai meilužei. Už tai atsidėkodamas Reimonas jį ir Mari pakviečia savaitgaliui prie jūros pas jo draugą. Išėję pasivaikščioti Reimonas, Merso ir vilos šeimininkas sutinka arabus, kurie nori atkeršyti už Reimono meilužę. Vieną iš arabų Merso nušauna. Taip baigiasi pirma romano dalis.

Antroje dalyje Merso jau sėdi kalėjime ir laukia teismo, kuriame paaiškės jam skiriama bausmė. Sėdėdamas kalėjime jis apie daug ką galvoja, bet nesigilina į savo likimą ir neanalizuoja vidinio savęs. Teismo metu prokuroras jam pažeria krūvą kaltinimų. Daug įtakos jo kalboje turi Merso motinos laidotuvės ir kita diena po jų. Teisme jis abejingas sau, stebi aplinką. Galiausiai pagrindiniam veikėjui paskiriama mirties bausmė. Jos belaukdamas Merso vėl daug ką apmąsto. Jis atsisako kapeliono, tačiau jam atėjus išlieja visą savo širdgėlą. Tuo romanas ir pasibaigia.
{{endspoil}}

== Lietuviški leidimai ==

<gallery>
Vaizdas:Svetimas. 1991 m.jpg|1991 m.
Vaizdas:Svetimas. 2005 m.jpg|2005 m.
Vaizdas:Svetimas. 2009 m.jpg|2009 m.
</gallery>

[[Kategorija:Filosofiniai romanai]]