Peržiūrėti šaltinį Lietuvos upės

[[Vaizdas:Nemunas005.JPG|thumb|250px|Ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė – Nemunas]]
[[Vaizdas:Imsrė.Jurbarkas.JPG|thumb|250px|Nedidelė [[Imsrė]]s upė]]

'''[[Lietuva|Lietuvoje]]''' suskaičiuojama apie 29 900 '''[[upė|upių]] ir [[upelis|upelių]]''', ilgesnių nei 0,25 km – jų bendras ilgis siekia 63,7 tūkst km. Upių ir upelių, ilgesnių nei 3 km, skaičius buvo suskaičiuotas labai tiksliai – 4418. Upių, ilgesnių nei 10 km yra 816 (3 proc.), o ilgesnių nei 100 km – 17.<ref>Jablonskis, J., Kovalenkovienė, M., Tomkevičienė, A., Jablonskis, J., Kovalenkovienė, M., & Tamkevičienė, A. (2007). Lietuvos upių ir upelių vagų tinklas. Annales Geographicae, 40(1), 47.</ref>

Lietuvos upės susidarė tirpstant ledynui paskutiniojo apledėjimo metu. Ledynų tirpsmo vandenys išgraužė upių slėnius, kurių pavidalas vėliau dar keitėsi dėl erozijos.

== Baseinai ==

Visos Lietuvos upės priklauso [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] baseinui. Daugiausia upių jungia [[Nemunas|Nemuno]] baseinas – 71,6 %. Jis užima praktiškai visą šalies teritoriją, išskyrus šiaurinę dalį. 13,4 % Lietuvos ploto dengia [[Lielupė]]s baseinas, kuriam priklauso [[Mūšos-Nemunėlio žemuma]] tekančios upės. 8 % teritorijos priklauso [[Venta|Ventos]] baseinui, 2,9 % – [[Dauguva|Dauguvos]] baseinui ([[Dysna]], [[Laukesa]]), 4,1 % – Baltijos jūros mažųjų upių baseinams ([[Šventoji (Baltija)|Šventosios]], [[Bartuva|Bartuvos]], [[Danė]]s, [[Rąžė]]s, [[Smeltalė]]s, [[Prieglius|Priegliaus]]).

== Hidrologija ==

Kadangi Lietuva yra [[drėgmė]]s pertekliaus zonoje, jos upių tinklas tankus (vidutinis tankumas 0,99 km/km²). [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio žemumoje]] šis tankumas vienas didžiausių (1,45 km/km²), o [[Pietryčių lyguma|Pietryčių lygumoje]] – vienas mažiausių (0,45 km/km²). Dėl lygaus šalies paviršiaus upių nuolydžiai nedideli, vandens srovė lėta, vagos vingiuotos (labiausiai vingiuotos yra [[Šalčia]], [[Kiauna]], [[Merkys]] ir [[Grūda]]). Dauguma upių nėra labai vandeningos: tik 155 vidutinis metinis debitas viršija 1 m³/s, iš jų 15 upių viršija 10 m³/s, ir tik dviejų – 100 m³/s. Didžiausias debitas yra Nemuno žemupyje – 616 m³/s.

[[Vaizdas:Putnupys1.JPG|thumb|left|200px|Vasarą išdžiūvusi [[Putnupys|Putnupio]] vaga]]
Lietuvos upės vandenį gauna iš trijų šaltinių – [[lietus|lietaus]], [[sniegas|sniego]] tirpsmo ir [[požeminis vanduo|požeminių vandenų]]. Dėl skirtingo kritulių pasiskirstymo ir klimatinių sąlygų kaitos metų bėgyje, susidaro atskiros vandens režimo fazės – [[potvynis (hidrologija)|potvynis]], [[poplūdis]], nuosėkis. Potvynių metu upės būna pačios vandeningiausios, pakyla vandens lygis, vanduo užlieja [[salpa]]s, dažnai išsilieja iš [[upės vaga|vagos]]. Potvynis vyksta pavasarį, tirpstant sniegui. Jo metu nuteka ~40 % upių metinio [[vanduo|vandens]] nuotėkio. Poplūdžiai tai staigūs, trumpalaikiai vandens lygio pakilimai po [[liūtis|liūčių]]. Nuosėkiai būna vasarą, kai lyja negausiai ir retai. Tuomet upės vandens lygis smarkiai nukrenta, jos maitinamos praktiškai vien požeminio vandens. Daug mažų upelių išdžiūva visiškai, vidutinio ilgio upės susiskaido į atskirus vandens telkinius. Taip pat nuosėkis būna ir žiemą. Lietuvos upės yra vidutinio drumstumo (25-50 g/m³) ir per metus nuneša ~0,5 mln. tonų nešmenų.

[[Vaizdas:Venta, zem, 2006-04-08.JPG|thumb|250px|Pavasarį ištvinusi Venta]]
Vidutiniškai upės būna užšalusios 3 mėnesius<ref>{{EL|1|77-79|Upės}}</ref> – nuo [[gruodis|gruodžio]] pabaigos iki [[kovas|kovo]] pabaigos. Tačiau dėl dažnų atodrėkių [[ledas|ledo]] danga išlieka labai nepastovi. Šiltomis žiemomis gali ant kai kurių upių iš viso nesusidaryti. Šilčiausias vanduo Lietuvos upėse būna [[liepa|liepos]] mėnesį (įšyla virš 20 °C).

== Hidrologinės sritys ==

Pagal savo hidrologinį režimą Lietuvos upės skirstomos į 4 sritis:
* Pajūrio sritis – apima [[Pajūrio žemuma|Pajūrio žemumą]], [[Nemuno delta|Nemuno deltą]]. Dėl čia būdingo jūrinio klimato (gausesnių kritulių, šiltų žiemų) upėse dažni poplūdžiai, kurie gali vykti visais metų laikais ir gali viršyti pavasario potvynius (šiuo metu nuteka ~30 % metinio nuotėkio).
* Žemaičių aukštumos sritis – apima Minijos ir Jūros baseinus bei dalį Ventos ir Dubysos baseinų. Dėl palyginti didelių aukščio skirtumų, nelaidžių gruntų ir didelio kritulių kiekio, šios srities upėms būdingas didelis nuolydis ir sraunumas. Pavasario potvyniai prasideda anksčiau, nei toliau rytuose esančiose upėse. Jų metu nuteka 30-40 % metinio nuotėkio.
* Vidurio lygumos sritis – apima Šešupės, Nevėžio, Mituvos, Lielupės baseinus, dalį Ventos ir Dubysos baseinų. Čia būdingi mažai laidūs gruntai, nedidelis kritulių kiekis, labai lygus paviršius, todėl upės lėtos, nevandeningos, vasarą smarkiai nusenka, o pavasarį ženkliai patvinsta. Pavasarinio potvynio metu nuteka apie pusę viso metinio upių nuotėkio.
* Pietryčių sritis – apima Baltijos aukštumų ir aplinkinių teritorijų upes. Dėl laidaus grunto, didelių miškų plotų, gausių ežerų ir pelkių upių nuotėkis metų bėgyje kinta neženkliai. Pavasario potvynio metu nuteka ~40 % vandens<ref>{{TLE|4|380–381}}</ref>.

== Panaudojimas ==
[[Vaizdas:Šušvė002.JPG|thumb|250px|Vandens malūno liekanos Šušvėje]]

Upės nuo senovės Lietuvoje buvo naudojamos [[laivyba]]i. Jomis taip pat gabenta [[mediena]], statyti [[vandens malūnas|vandens malūnai]], [[lentpjūvė]]s, o nuo XX a. pr. pradėtos statyti [[užtvanka|užtvankos]] ir [[hidroelektrinė]]s. Įrengta virš 340 [[Lietuvos tvenkiniai|tvenkinių]], didesnių kaip 5 ha. Daug mažų upelių tarybiniais metais buvo paversta [[melioracija|melioracijos]] grioviais, vagos sureguliuotos, dalis sunyko visiškai.

== Ilgiausios upės ==
{| class="sortable" {{graži lentelė}}
| '''Upė''' || '''Bendras ilgis, km''' || '''Ilgis Lietuvoje, km'''
|---
| [[Nemunas]] ||937|| 475
|---
| [[Neris]] || 510 || 234
|---
| [[Venta]] || 346 || 161
|---
| [[Šešupė]] || 298 || 209
|---
| [[Mūša]] (Lielupė) || 284 || 146
|---
| [[Šventoji]] || 246 || 246
|---
| [[Nevėžis]] || 209 || 209
|---
| [[Merkys]] || 203 || 190
|---
| [[Minija]] || 202 || 202
|---
| [[Nemunėlis]] || 191 || 151
|---
| [[Jūra (upė)|Jūra]] || 177 || 177
|---
| [[Lėvuo]] || 148 ||148
|---
| [[Šušvė]] || 135 ||135
|---
| [[Dubysa]] || 131 ||131
|---
| [[Širvinta (Šventosios)|Širvinta]] || 129 ||129
|---
| [[Šešuvis]] || 114 ||114
|---
| [[Mituva]] || 102 ||102
|---
|}

[[Virvytė]] (99,7 km), [[Kražantė]] (96 km) bei [[Žeimena]] yra tik truputį trumpesnės nei 100 km. Žeimenos ilgis yra diskusijų objektas ir galėtų būti net 114 km.

Keletas kitų upių prasideda Lietuvoje, bet jų ilgis Lietuvos teritorijoje yra mažesnis už 100 km. Tai [[Dysna]] (173 km), [[Švėtė]] (118 km), [[Katra]] (109 km), [[Bartuva]] (101 km).

== Upių debitas ==
Didžiausią [[debitas|debitą]] (m³/s) upių [[žiotys]]e turi šios upės:<ref>Kęstutis Kilkus, [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-upes/ ''Lietuvos upės''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-04-08. Nuoroda tikrinta 2021-12-30.</ref>

{| class="sortable" {{graži lentelė}}
| '''Upė''' || '''Debitas, m³/s'''
|--
| [[Nemunas]] || 616{{ref label|Sub|a|a}}
|--
| [[Neris]] || 189
|--
| [[Venta]] || 95{{ref label|Sub|b|b}}
|--
|[[Šventoji]] || 55
|--
| [[Jūra (upė)|Jūra]] || 42
|--
| [[Minija]] || 39
|--
| [[Nevėžis]] || 33
|--
| [[Šešupė]] || 33
|--
| [[Merkys]] || 32
|--
| [[Žeimena]] || 27
|--
| [[Mūša]] || 26
|--
| [[Nemunėlis]] || 24
|--
| [[Šešuvis]] || 16
|--
| [[Dubysa]] || 13
|--
| [[Virvyčia]] || 9
|--
| [[Lėvuo]] || 8
|--
|}
: {{note label|Sub|a|a}} <small>deltos pradžioje, ties [[Gilija]]</small>
: {{note label|Sub|b|b}} <small>prie Latvijos sienos 31 m³/s</small><ref>''Venta, 1'', Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12 (Vaislapėlis–Žvorūnė), p. 166. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1984 m.</ref>

== Vandens kokybė ==
Labiausiai užterštos Lietuvos upės (2006 m.):
{| class="sortable" {{graži lentelė}}
| '''Upė''' || '''Kokybės klasė'''
|--
| [[Sartė]] || VI
|--
| [[Bremena]] || VI
|--
| [[Tenenys]] || V
|--
| [[Luknė]] || V
|--
| [[Sąnaša]] || V
|--
|Beržė
|V
|}

Švariausios Lietuvos upės (2006 m.):
{| class="sortable" {{graži lentelė}}
| '''Upė''' || '''Kokybės klasė'''
|--
| [[Anykšta]] || I
|--
| [[Šešupė]] || I
|--
| [[Merkys]] || I
|--
| [[Vekšelis]] || I
|--
| [[Lapainia]] || I
|--
| [[Nemenčia]] || I
|--
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=156956&p_query=&p_tr2= Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus patvirtinimo]
* [http://www.meteo.lt/hidro_informacija.php Lietuvos upių hidrologinė informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120514090539/http://www.meteo.lt/hidro_informacija.php |date=2012-05-14 }}

{{Europos upės}}
{{straipsniai apie Lietuvą}}

[[Kategorija:Lietuvos upės| ]]
[[Kategorija:Upių sąrašai|Lietuva]]
[[Kategorija:Lietuvos sąrašai]]